- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-675-397/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Vasileostrovskio rajono teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir nuteistajam paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 14 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 14 d.Komisijos 2017 m. birželio 12 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 19 d. nutartimi komisijos nutarimą tvirtinti atsisakė. Nutartyje konstatuota, kad, nors nuteistasis ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis A. P. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį ir patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, nesivadovavo komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą nurodytomis aplinkybėmis, kurios yra pagrįstos objektyviais duomenimis. Teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui ir nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesį bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančioms aplinkybėms, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nuteistojo pavojingumą charakterizuojančioms aplinkybėms, todėl nepagrįstai atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę, negu numatyta įstatyme, bausmės dalį, pasimokė iš praeities klaidų, mokėsi profesinėje mokykloje ir įgijo specialybę, dirba, dalyvavo įvairiose programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai. Teismo sprendimas yra nepagrįstas, neišaiškinta, kodėl komisijos nutarimas netvirtinamas. Teismas sutinka, kad stebimi teigiami elgesio pokyčiai, tačiau tuo pačiu akcentuoja, kad bausmę nuteistasis atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuteistasis pažymi, kad jau yra nubaustas už padarytą nusikaltimą, todėl apylinkės teismas pažeidžia įstatymą už tą patį bausdamas antrą kartą.Nuteistojo nuomone, nepagrįstai apylinkės teismas nurodo ir tai, kad lygtinio paleidimo negalima taikyti, nes mąstymas ir elgesys yra kriminogeniniai veiksniai. Šiuo atveju kriminogeniniai veiksniai jau yra nustatyti pataisos namų psichologinės tarnybos ir yra įvertinti pagal OASys metodiką nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nuo 36 balų sumažėjo iki 31 balo. Be to, joks įstatymas nenumato, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys panaikina galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nepaaiškino, kodėl šis kriminogeninis veiksnys trukdo taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat nieko plačiau nepasisakė ir dėl to, kad gyvenimo stilių ir draugus laiko pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.Skunde A. P. pabrėžia, kad palaiko artimus ryšius su artimaisiais, stengiasi elgtis nepriekaištingai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, teigiamai žiūri į darbą, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, kriminalinės subkultūros nuostatų nesilaiko, dėl nusikaltimo gailisi. Pataisos namuose aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir socialinės reabilitacijos programose, sportuoja, skaito knygas. Teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą, tinkamai jo neįvertino ir nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybei, kad bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Šiuo atveju teisingumo principas buvo įgyvendintas skiriant griežtą bausmę, todėl teismui dar kartą ginti visuomenės interesą ir įgyvendinti teisingumą nėra teisini pagrindo. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis, kaip asmenybė, charakterizuojamas teigiamai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pasitaisė, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Teismas šiuo atveju vienareikšmiškai turėjo patvirtinti komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Nei vienos iš BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas netaikomas, šiuo atveju nėra nustatyta. Todėl apylinkės teismas netvirtinti komisijos nutarimo galėjo tik tokiu atveju, jei nebūtų nustatytos formaliosios ir materialiosios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Visas sąlygas, pasak A. P., jis atitinka, todėl komisijos nutarimas turėjo būti patvirtintas. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tiek nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, tiek manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra vieni svarbiausių kriterijų sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokėsi, dirba, yra skatintas. Šios aplinkybes teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga yra pakankama ir sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema – 31 balo – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro tiek statiniai, tiek dinaminiai veiksniai. Nors nusikalstamo elgesio rizika nuo 36 balų sumažėjo iki 31 balo, atsižvelgiant į nustatomą pakankamai didelį dinaminių balų skaičių (29 balai), darytina išvada, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų, siekdamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sumažinti. Tokią išvadą patvirtina tai, kad nuteistajam, nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose, vis dar yra nustatomas vienas kriminogeninis veiksnys, susijęs su gyvenimo stiliumi ir draugais, bei du artimi kriminogeniniai veiksniai: mąstymas ir elgesys; nuostatos. Nuteistasis skunde nurodo nesuprantantis, kodėl apylinkės teismas kriminogeninius veiksnius laikė aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip minėta, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimą dėl lyginio paleidimo taikymo. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai kartu su kitomis aplinkybėmis vertino ir nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei nuteistojo dedamas pastangas šių kriminogeninių veiksnių, o tuo pačiu ir nusikalstamo elgesio rizikos, mažinimui.Nepagrįstai nuteistasis A. P. skunde teigia, kad apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybei, kad jis bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikaltimo sunkumas yra aplinkybė, kurios nuteistasis bausmės atlikimo metu pakeisti negali. Tačiau padaryto nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančias aplinkybes, iš kurių sprendžiama, ar nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, priešingai, nei nurodo nuteistasis, padaryto nusikaltimo sunkumo nelaikė išimtine aplinkybe, sudarančia absoliutų pagrindą netaikyti lygtinio paleidimo, o vertino ją kitų nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių kontekste, kurios patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas.Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios, kai nuteistajam jau neabejotinai buvo žinoma pataisos įstaigoje nustatyta tvarka ir reikalavimai bausmę atliekantiems asmenims, 2016 m. du kartus baustas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir du kartus už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nesilaikyti nustatytos tvarkos. Ši aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo efektyvumo yra itin svarbi, kadangi lygtinio paleidimo taikymas neišvengiamai yra susiję su tam tikrų įpareigojimų vykdymu ir draudimų laikymusi, o nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu šiuo atveju neduoda pagrindo išvadai, kad paleistas lygtinai nuteistasis tinkamai vykdys probacijos sąlygas.Įvertinus paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad pagal socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis nuteistasis, nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos sprendime, yra prieštaravimų, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, daryti išvadą, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, maksimaliai stengėsi sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, savo elgesiu įrodė, kad tolesnis pataisos procesas galimas laisvėje, dar nėra pagrindo. Pažymima, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą nėra laikomas pakartotiniu asmens nubaudimu. Bendras principas yra tas, kad nuteistas asmuo privalo atlikti visą jam nuosprendžiu paskirtą ir individualizuotą bausmę. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys tokios išvados nelemia.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadoms dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįsti. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.