- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- N-62-8012-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kretingos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. nutarimu pripažino J. V. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su vairavimo teisės atėmimu 36 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors J. V. kaltu 2010 m. rugpjūčio 17 d., 20 val. 50 min., Savanorių gatvėje, Kretingos mieste vairavus automobilį būnant neblaiviu ir nepateikus vairuotojo pažymėjimo ir neprisipažino, šie jo padaryti pažeidimai buvo visiškai įrodyti liudytojų parodymais, alkotesterio rodmenimis (nustatyta 2,20 promilių) ir kitais bylos duomenimis. Pažymėjo, kad J. V. padarytus pažeidimus patvirtino policijos pareigūnai ir liudytojai P. K., P. M. ir A. Š., kurie paaiškino, kad protokolo surašymo dieną automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kaip prie automobilio priėjo neblaivus J. V., įsėdo į vairuotojo vietą ir ruošėsi važiuoti, įspėtas savo planų atsisakė, kalbėjosi su netoliese buvusiais vaikinais, tačiau vėliau vėl įsėdęs į automobilį atbuline eiga pradėjo važiuoti. Teismas nerado pagrindo netikėti policijos pareigūnų ir minėtų liudytojų parodymais, taip pat konstatavo, jog neturi duomenų, kurie galėtų paneigti pareigūnų surinktus įrodymus byloje. Tuo tarpu liudytojų K. Š., V. G. ir D. B. parodymus teismas vertino kritiškai, nes jie yra šališki, nenuoseklūs ir prieštaraujantys vienas kitam. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių J. V. atžvilgiu teismas nenustatė, tačiau skirdamas subendrintą nuobaudą, pažymėjo, jog atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, J. V. asmenybę (baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoširdus).
II.
J. V., nesutikdamas su Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 48 – 49), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmos instancijos teismas nepilnai ištyrė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė ATPK 126 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nurodo, jog bylos atsiradimą sąlygojo jo ir P. K. bei jo sugėrovų tarpusavio ginčas, jam atsisakius nupirkti dar alaus už surastus automobilio raktelius. Pažymi, jog tuomet šie asmenys, jam sėdint prie automobilio vairo, ėmė stumti automobilį į gatvę. Ištempę automobilį, paskambino policijai ir apkaltino jį vairavimu neblaiviam. Nurodo, jog P. K., teisme duodamas parodymus nebuvo nuoseklus ir sąžiningas, tik vėliau prisipažino, kad pats gėrė alų. Pabrėžia, kad teismas patikėjo P. M. ir A. Š. parodymais, kurie net nebuvo iškviesti į teismo posėdį, nes neva išvažiavo į užsienį, tačiau, jo žiniomis, šie liudytojai nebuvo niekur išvykę. Tokiu būdu iš jo buvo atimta galimybė užduoti šiems asmenims klausimus ir pažeista teisė į gynybą. Nurodo, jog nesutinka su teismo vertinimu, kad jo versija apie tai, jog jo mašiną į gatvę išstūmė minėtieji asmenys, yra nereali ir nepagrįsta logine prasme, o jis turėjo galimybę riedantį automobilį sustabdyti nuspaudus stabdžių pedalą. Mano, kad teismas neįvertino to, jog automobilis taip riedėjo labai trumpą atstumą – 5 metrus. Nurodo, jog teismas negalėjo vadovautis prielaida, kad liudytojų K. Š., V. G. ir D. B. parodymai vertintini kritiškai, nes šie asmenys yra šališki ir pažeidimo metu galėjo būti neblaivūs, o privalėjo vadovautis įstatyme įtvirtintais įrodymų vertinimo principais. Teigia, jog transporto vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė, o jis nurodo, kad neblaivus automobilio nevairavo ir variklio užsivedęs nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti ginčijamą teismo nutarimą. Atsiliepime nurodo, jog teismas teisingai įvertino J. V. padarytą veiką ir skyrė pagrįstą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, J. V. jam inkriminuojamus administracinės teisės pažeidimus neigia, teigdamas, jog automobilio nevairavo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus pažeidimus įrodyta ir mano, jog veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. V. kaltė buvo visiškai įrodyta šia, byloje surinktų įrodymų, visuma: pareigūnų tarnybiniais pranešimais, policijos pareigūnų ir įvykį mačiusių P. K. parodymais, rašytiniais P. M. bei A. Š. paaiškinimais, alkotesterio rodmenimis (nustatyta 2,20 promilių). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrindė, kodėl byloje esant prieštaringiems liudytojų parodymams, vienais jų vadovavosi, o kitus – atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, J. V. pateikiama įvykių versija kritiškai vertintina dėl to, jog byloje užfiksuoti jo sugyventinės D. B. parodymai yra prieštaringi: teisminio posėdžio metu ji paliudijo, kad per langą matė jos sugyventinio automobilį stumiančius jaunuolius, tačiau byloje yra nustatyta, kad savo vyrui ji priekaištavo, kam šis sumanė persistatyti automobilį (b. l. 38). Tuo tarpu kiti du J. V. liudytojai – V. G. ir K. Š. – yra jo pažįstami ir kaimynai, todėl suinteresuoti padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pateiktam kritiškam J. V. nurodytos įvykių versijos vertinimui. Pažymėtina, kad teismas posėdžio metu neapklausdamas P. M. bei A. Š., neatėmė apeliantui teisės į gynybą, nes vadovautasi tik byloje esančiais rašytiniais ir konkrečiais jų paaiškinimais apie įvykio aplinkybes, sutampančiais su kitų liudytojų parodymais. Bylos duomenimis buvo taip pat įrodyta, jog J. V. paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą to nepadarė, sunkiai orientavosi aplinkoje, manė esantis Anglijoje, todėl teisėjų kolegijai dėl J. V. kaltės padarius šį administracinį teisės pažeidimą abejonių taip pat nekyla.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.