- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- II-295-270/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01488-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-05-12 nutarimo Nr. 10-ANR-N-8658-2020 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2020-05-12 nutarimu Nr. 10-ANR-N-8658-2020 (toliau – nutarimas) buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, nes 2020-05-03 apie 1.40 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – nustatytas 0,80 promilių neblaivumas. M. P. už tai buvo paskirta 810 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn.
Šalies argumentai
M. P. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, panaikinti arba maksimaliai sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą. Skunde nurodoma, kad teisės pažeidimo faktas neneigiamas ir jį pareiškėjas pripažįsta, tačiau tą kartą, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jautėsi blaivus. Jis taip pat yra UAB „C.“ direktorius, taip pat taiso ir klientų automobilius, suteikia pagalbą kelyje bei teikia kitus aptarnavimo darbus. Tą vakarą, jam būnant namuose, gavo UAB „A.“ direktoriaus prašymą skubiai suteikti techninę pagalbą krovininiam vilkikui, kuris dėl gedimo sustojo (duomenys neskelbtini). Kadangi alų buvo išgėręs prieš pora valandų bei buvo gerai pavalgęs, jautėsi blaiviu, todėl net neabejodamas išvažiavo taisyti krovininio vilkiko. Atlikęs taisymo darbo, važiuojant atgal namo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Paskirtą baudą jau yra sumokėjęs. Teisė vairuoti jam yra reikalinga atliekant tiesiogines darbo funkcijas – nuvažiuoti iš Vilniaus r. į Vilniaus m., kuriame jis dirba, teikti išvažiuojamąsias automobilių remonto paslaugas, asmeniniu automobiliu vykti į transporto priemonių gedimo vietas įvairiose Lietuvos vietose. Taigi teisė vairuoti taip pat reikalinga, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui bei šeimos išlaikymui, kadangi turi mažametę dukrą, kurią reikia vežioti į mokyklą, būrelius, be to, žmona laukiasi antro vaiko, todėl teisė vairuoti reikalinga ir šeimos poreikių tenkinimui. Savo poelgį vertina labai kritiškai, nuoširdžiai gailisi ir išgyvena dėl padaryto nusižengimo. Teisę vairuoti turi daugiau nei 10 metų, tačiau analogiško nusižengimo nėra padaręs. Šis pažeidimas yra atsitiktinis.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo kaltė yra įrodyta, todėl prašo palikti jį nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. teismo posėdžio metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nurodė skunde. Prašė nutarimą pakeisti iš dalies – sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. To neginčija ir M. P. – sutinka su padarytu administraciniu nusižengimu ir neginčija jo padarymo aplinkybių.
M. P. skunde keliamas pagrindinis klausimas, susijęs su administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu arba jos panaikinimu. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas tik dėl galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą privalo būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminuotam laikotarpiui.
Nagrinėjamu atveju institucija skundžiamu nutarimu paskyrė M. P. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą 810 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sankcijoje įtvirtintam minimaliam terminui – 12 mėnesių.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti M. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
M. P., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Žemesnės instancijos teismas
M. P., turėdamas ilgametę transporto priemonių vairavimo patirtį, ir dirbdamas darbą, kurio kai kurioms iš darbo funkcijų atlikti reikalinga teisė vairuoti, privalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumą ir galimą riziką dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad įvykio vakarą M. P. ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau, kaip pats nurodo skunde, atliko ir savo tiesiogines darbo funkcijas – žindomas, kad namuose vartojo alkoholį (alų), gavęs pranešimą, jog reikalinga vilkikui pagalba kelyje, vis tiek vyko atlikti darbinių pareigų. Teismo nuomone tai yra nepateisinama, nors pagal ANK asmeniui administracinė atsakomybė kyla tik nustačius lengvą neblaivumo būseną nuo 0,41 iki 1,50 prom., tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 49, 58 straipsnių nuostatomis, asmuo darbo funkcijas ir darbo pareigas privalo atlikti būdamas visiškai blaivus, kadangi pasirodymas neblaiviam darbo metu arba atliekant pareigas, gali būti vertinamas kaip šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir yra teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Taigi, teismo nuomone, skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas prieš važiuojant jautėsi blaiviu prieš tai išgėrus alaus, vertinamos kaip pareiškėjo lengvabūdiškas elgesys. Pareiškėjas tą kartą turėjo ir galėjo suprasti, kad alkoholio vartojimas, praėjus trumpam laiko tarpui (kelioms valandoms), gali lemti jo neblaivumą. Pažymėtina ir tai, jog M. P. automobilį vairavo pakankamai ilgą atstumą – iš Vilniaus r. atvažiavo į miesto teritoriją esant tamsiam paros metui, o šios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo veiksmų pavojingumą. Teismo manymu, tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai ir kitos transporto priemonės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. P. savo veiksmais kėlė gana rimtą grėsmę eismo saugumui. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjui nustatytas 0,80 promilių (įvertinus paklaidą +/- 0,03 promilių) neblaivumas, kuris laikytinas dvigubai viršijančiu leistiną minimalią 0,4 promilių ribą.
Skunde didelis dėmesys skiriamas tam, kad teisė vairuoti transporto priemones yra neatsiejama jo darbo dalis, todėl netekęs jos negalės atlikti visų darbo funkcijų ir dėl to nukentės kiti šeimos nariai, taip pat negalės jais rūpintis. Visų pirma pasakytina, kad visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad M. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas, o dėl atsirasiančių neigiamų teisinių pasekmių jo pajamos gali sumažėti bei negalės rūpintis savo šeima, teismo vertimu, šios aplinkybės nėra tos aplinkybės, kurios lemtų aptariamos administracinio poveikio priemonės skyrimo termino sutrumpinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Kaip minėta, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai reikalinga dirbant darbą, elgėsi (vartojo alkoholį) neatsakingai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui neatima asmens teisės dirbti, kaip pats pareiškėjas nurodo, jis negalės atlikti tik kai kurių darbo funkcijų, vadinasi, jis galės atlikti visas kitas darbo funkcijas, kurioms ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Byloje, be kita ko, nenustatyta, kad M. P. turi sveikatos problemų, dėl kurių jis apskritai negalėtų dirbti. Pažymėtina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką.
Skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia taip pat M. P. skunde nurodytos aplinkybės dėl jo šeimos narių interesų pažeidimo netekus teisės vairuoti transporto priemones. Šių aplinkybių žinojimas, nepadarė įtakos M. P. veiksmams, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, ir taip pablogindamas savo ir savo šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. M. P. asmeninių ir jo šeimos narių poreikių tenkinimas, susijęs su pareiškėjo teisės vairuoti transporto priemones naudojimusi, negali būti iškeliamas aukščiau už visuomenės poreikį į eismo saugumą. Juolab, jog pareiškėjui nėra uždrausta ir pareiškėjas gali naudotis kitais susisiekimo būdais, pavyzdžiui, viešuoju transportu, taksi ar pavežėjų teikiamomis paslaugomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl šeimos narių negalėjimu rūpintis netekus teisės vairuoti, nėra išskirtinės, kadangi tai jis gali padaryti kitais būdais net ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl nėra pagrindo manyti, kad M. P. atėmus teisę vairuoti transporto priemones 12 mėn., jo šeimos narių interesai bus pažeisti.
Teismo vertinimu, institucijos pareigūnas, skirdamas baudą, artimą minimaliai, ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonę, atsižvelgė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas anksčiau iš tikrųjų nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad M. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, o paskirtos nuobaudos vis dar galioja. Taigi, teismas daro išvadą, kad M. P. ir anksčiau nepriekaištingai nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių.
Teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas M. P. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, ir kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir sumažinant jos terminą. Pažymėtina, kad vien tik M. P. nuomonė, jog jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o M. P. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-05-12 nutarimą Nr. 10-ANR-N-8658-2020 palikti nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.