Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-10-25 · Administracinė byla Nr. eI-5222-484/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-25
Bylos Nr.
eI-5222-484/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02604-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Pareiškėjas
savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Atsakovas
UAB "Sertona"
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5222-484/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02604-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sertona“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – pareiškėja ar VASA) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sertona“ (toliau – atsakovė) 593,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei 32,02 Eur delspinigių.

Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Pagal Rinkliavos nuostatų 8 punktą, Rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Teigia, kad remiantis jos turimais duomenimis, UAB „Sertona“ valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus mieste, todėl jai taikoma prievolė mokėti Rinkliavos nuostatose nurodytą Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdytus nekilnojamojo turto objektus (toliau – NTO) adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 61,94 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 176,60 kv. m; Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 201,91 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 210,92 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 202,59 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 174,95 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 177,27 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 175,2 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 175,97 kv. m.

Nurodo, kad pareiškėjai, vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti mokėjimo pranešimai, kurie atsakovei pateikti adresu: (duomenys neskelbtini). Neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas padengtas nebuvo.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė. Apie pateiktą pareiškėjos prašymą, teismo posėdžio datą ir laiką atsakovė informuota viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – Rinkliavų įstatymas), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei su jų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava suprantama, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas gali būti organizuotas, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtinti Rinkliavos nuostatai su vėlesniais pakeitimais nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Pagal Rinkliavos nuostatų (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) 7.5 punktą, Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą – Rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys nekilnojamojo turto objektus (toliau – NTO) panaudos ar kitais pagrindais.

Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma rinkliavos mokėtojams. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų (Rinkliavos nuostatų 20 punktas). Pagal Rinkliavos nuostatų 34 punktą, pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą. Pagal Rinkliavos nuostatų 35 punktą, kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Rinkliavos nuostatų 21 punktas). Bendras rinkliavos dydis apskaičiuojamas nekilnojamojo turto objektų kategorijoms nustatytą bendrą pastoviosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 4 stulpelis) bei konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytą kintamosios rinkliavos dedamosios dydį (3 priedo 5 stulpelis) padauginus iš konkretaus apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto bendrojo ploto ir gautus rezultatus sudėjus (Rinkliavos nuostatų 23 punktas).

Rinkliavos nuostatų 41 punkte nustatyta, kad rinkliavą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja VASA. Apskaičiuotą Rinkliavą VASA nurodo Rinkliavos mokėjimo pranešime, siunčiamame kiekvienam Rinkliavos mokėtojui. Mokėjimo pranešimai siunčiami Rinkliavos mokėtojams pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytą apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų adresus (Rinkliavos nuostatų 42 punktas). Tais atvejais, kai tam pačiam atliekų turėtojui priskaičiuota Rinkliava už daugiau negu vieną apmokestinamą nekilnojamojo turto objektą, jam siunčiamas vienas mokėjimo pranešimas jo deklaruotos nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra fizinis asmuo, arba buveinės registracijos adresu, kai Rinkliavos mokėtojas yra juridinis asmuo, o esant Rinkliavos mokėtojo rašytiniam prašymui toks mokėjimo pranešimas gali būti siunčiamas kitu faktiniu (nuolatinės gyvenamosios ar veiklos) vietos adresu (Rinkliavos nuostatų 43 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.

Šiuo atveju taip pat yra reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, kurioje teismas išaiškino, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina ir tai, jog pagal LVAT praktiką, vietinės rinkliavos mokėtojais, turinčiais vykdyti teisės aktais apibrėžtą pareigą – mokėti vietinę rinkliavą, laikytini asmenys, nepriklausomai nuo to, kad nebuvo sudaryta sutartis, galbūt nepastatytas konteineris ar atliekas tvarkėsi pats (LVAT 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016). Be to, LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad asmuo, kuris yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kartu su kitais vietinės rinkliavos mokėtojais turi kolektyviai padengti visas komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidas, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra apskaičiuojamas vietinės rinkliavos dydis (pagal atliekų kiekį, ar pagal turimo nekilnojamojo turto plotą). Tai savo ruožtu lemia, kad net ir tais atvejais, kai vietinės rinkliavos mokėtojas faktiškai atitinkamais laikotarpiais nepriduoda komunalinių atliekų jų tvarkytojui, jis vis tiek turi sumokėti bent minimalaus dydžio vietinę rinkliavą. Tačiau, tokią teisę – mokėti minimalaus dydžio rinkliavą ar būti atleistam nuo jos mokėjimo, asmuo gali įgyti tik tais atvejais, kaip minėta, kai jis nustatyta tvarka kompetentingos institucijos yra atleidžiamas nuo visos ar dalies rinkliavos mokėjimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-717-438/2015).

Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuomos sutarties pagrindu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. valdė NTO, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 61,94 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 176,60 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 201,91 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 210,92 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 202,59 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 174,95 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 177,27 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 175,2 kv. m; (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 175,97 kv. m.

Taigi atsakovė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja.

Bylos duomenys rodo, kad už minėtus atsakovės valdomus nekilnojamojo turto objektus jai buvo paskaičiuota pastovioji ir kintamoji rinkliavos dalis. Bendra mokėtina rinkliavos suma už 2018 m. gegužės–gruodžio mėn. sudaro 587 Eur. Šiai sumai apmokėti 2018 m. spalio 31 d. buvo suformuotas mokėjimo pranešimas Nr. 10592565, kuris išsiųstas adresu: (duomenys neskelbtini). VASA 2018 m. lapkričio 9 d. Pranešimu dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą Nr. RIS-00002205 informavo atsakovę, kad jos Rinkliavos skola iki 2018 m. lapkričio 9 d. sudaro 366,39 Eur. Be to, VASA 2018 m. gruodžio 10 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei Įspėjimą dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą Nr. RIK-00001443, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudaro 587,00 Eur.

Už 2019 m. sausio-gruodžio mėn. bendra rinkliavos suma sudaro 293 Eur. Minėtai sumai VASA 2019 m. vasario 8 d. buvo suformuotas naujas mokėjimo pranešimas Nr. 10604911 ir išsiųstas jau minėtu adresu. Be to, VASA 2019 m. liepos 23 d. tuo pačiu adresu išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 00119152, jame nurodydama, kad atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimas iki šio priminimo dienos sudaro 593,00 Eur.

Bylos duomenys taip pat rodo, kad pareiškėja ir atsakovė 2020 m. sausio 31 d. sudarė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 00006667.

VASA 2021 m. rugpjūčio 4 d. atsakovei išsiuntė Priminimą Nr. 00276098, kuriame nurodė, kad iki 2021 m. birželio 30 d. nesumokėta Rinkliavos 593,00 Eur. Tapataus turinio priminimą pareiškėja atsakovei išsiuntė ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. Taip pat pareiškėja 2021 m. gruodžio 14 d. Įspėjimu Nr. 00368275, išsiųstu pareiškėjai adresu: (duomenys neskelbtini), informavo, kad jos Rinkliavos skola iki 2021 m. rugsėjo 30 d. yra 593,00 Eur. Apie susidariusią Rinkliavos skolą atsakovė dar kartą informuota 2022 m. balandžio 13 d. Priminimu Nr. 00395320 ir 2022 m. gegužės 31 d. Įspėjimu Nr. 00443706.

Kaip matyti, mokėtina Rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovės valdyto nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taigi darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovės komunalinės atliekos buvo tvarkomos Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Rinkliavos nuostatų 53 punkte nurodoma, jog Rinkliava turi būti sumokama vienu mokėjimo pranešime nurodytų būdų. Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava mokama Rinkliavos mokėtojui pasirinkus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Mokant kas ketvirtį Rinkliava mokama į pranešime nurodytą sąskaitą iki einamojo ketvirčio trečio mėnesio paskutinės dienos. Byloje įrodymų, kad atsakovė sumokėjo už nuomos pagrindu jos valdytus NTO apskaičiuotą vietinę Rinkliavą, nėra, todėl pareiškėja pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą.

Rinkliavos nuostatų 59 punkte nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į savivaldybės biudžeto sąskaitą (Rinkliavos nuostatų 60 punktas). Pagal šių nuostatų 62 punktą delspinigių dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos finansų ministro pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą nustatyto delspinigių dydžio. Delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau nei 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino.

Atsakovei nesilaikius įstatyminės pareigos mokėti Rinkliavą laiku, jai nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne už ilgesnį nei MAĮ nustatytą laikotarpį. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. VASA atsakovei paskaičiavo 16,20 Eur, o už 2019 metus – 15,82 Eur delspinigių.

Kadangi nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė ginčo NTO nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, o iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir apie atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Rinkliavos nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, todėl pareiškėjos prašymo reikalavimas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir delspinigius laikytinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės pareiškėjos naudai 593,00 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir 32,02 Eur delspinigių.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sertona“ savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ naudai 593 (penkis šimtus devyniasdešimt tris) eurus ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką ir 32,02 (trisdešimt du eurus ir du centus) delspinigių, sumokant nurodytas sumas į biudžeto sąskaitą Nr. LT344010051004227917 Luminor Bank, AB.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė