Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ir atsakovo T. P. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-452/2016 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui T. P., tretiesiems asmenims S. D., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪB, Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų patikslinimo, servituto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad žemės sklypų išorinės ribos, esančios tarp 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai ir prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas pagal pridedamą 2013 m. spalio 31 d. D. R. įmonės paruoštą planą; prašo nustatyti statinio pirties, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m ir 3708 kv.m ploto vandens telkinio naudotojui ir savininkui V. D. servituto teisę naudoti 4760 kv.m. žemės sklypų dalimi, žemės sklypuose, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, vieno žemės sklypo plotas 5,1000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kito žemės sklypo plotas 4,2700 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą D. R. įmonės 2013-10-31 paruoštą planą; prašo priteisti iš ieškovės V. D. atsakovui T. P. už nustatytą servitutą mokėti už kiekvienus kalendorinius metus po 22 Eur iki bus nustatytas servitutas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1990-12-03 ji iš O. B. nusipirko gyvenamąjį namą ir kitus statinius – pirtį, kiemo statinius. 1997-05-15 iš valstybės įsigijo namų valdos žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį po statiniais, šalia išsikasė tvenkinį. 1999-09-30 Panevėžio apskrities viršininko sprendimu T. P. ir M. M. atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į 170/510 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 2011-03-29 atlikus kontrolinius matavimus, paaiškėjo, kad faktiškai naudojamos žemės sklypų, priklausančių ieškovei, atsakovui ir M. M., nesutampa su žemės sklypų ribomis įregistruotomis Nekilnojamojo turto registre. Ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra 0,70 m nuo atsakovui ir M. M. priklausančio žemės sklypo ribos, atsakovo žemėje yra ieškovės tvora, vaismedžiai. Dėl apmatavimo metu padarytų klaidų faktinė žemėnauda skiriasi nuo įregistruotos registre. Reikalinga patikslinti išorines žemės sklypo ribas pagal faktinį žemės naudojimą ir D. R. įmonės atliktus matavimus, kur atstumai tarp posūkio taškų būtų tokie: 1-2 114,44 m, 2-3 36,93 m.,3-4 115,01 m., 4-1 45,37 m. Nustačius tokias ribas, keistųsi tik išorinės sklypo ribos, o žemės sklypo plotas atitiktų įregistruotą plotą 0,4717 ha. T. P. ir M. M. priklausančiuose žemės sklypuose yra ieškovei priklausanti nuosavybė - pirties pastatas ir kūdra (vandens telkinys). Atsakovas T. P. trukdo naudotis ieškovei priklausančia pirtimi ir kūdra, todėl tam kad ji galėtų naudotis jais, nustatytinas servitutas. Už naudojimąsi servituto dalimi atsakovui sutinka mokėti po 22 Eur ieškinyje nurodyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies , pripažino, kad žemės sklypų išorinės ribos, esančios tarp sklypų 5,100 ha ploto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai ir nustatė 4717 kv.m žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal posūkio taškų 1,2,3,4 koordinates pagal 2013 m. spalio 31 d. D. R. įmonės paruoštą planą M1:1000, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš V. D., 579,43 Eur bylinėjimosi išlaidų T. P. ir 7,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, todėl yra neaiškios ir tikslintinos. Išspręsti susidariusią situaciją dėl žemės sklypų ribų galima atlikus žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)kadastrinius matavimus bei paženklinus žemės sklypų ribas ir patikslinus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų kadastro duomenis. Klaida dėl faktinių ribų neatitikimo dokumentuose atsirado dėl kadastrinius matavimus atlikusio matininko kaltės. Byloje pateikti įrodymai, kad faktiškai ieškovės naudojamo žemės sklypo riba yra pagal pastatytą tvorą. Teismas nenustatė aplinkybių, kad nustačius sklypų ribas pagal ieškovės pateiktą planą, atitinkantį ilgametį faktinį sklypų naudojimą, atsakovas susidurtų su žemės trūkumu ir būtų pažeistos jo konstitucinės teisės į nuosavybę, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. M. M. ir T. P. A. viršininko sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 1997-05-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. D. iš valstybės įsigijo 0,4717 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovė, gavusi tuometinės pretendentės į žemę O. B. sutikimą, prie savo pirties savo lėšomis išsikasė 3708 kv.m tvenkinį žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirtis, priklausanti ieškovei, stovi M. M. ir T. P. priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas nėra tiesiogiai susijęs su tvenkinio naudojimu, nes ji nėra jo savininkė, nei su pirties naudojimu pagal paskirtį, nes pirtis apgailėtinos būklės. Teismas konstatavo, kad ieškiniu siekiama ne teisės naudotis pirtimi, o sklypo dalimi, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu V. D. prašo panaikinti 2016 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti statinio, pastato – pirties, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 7I1m, ir 3708 kv.m ploto vandens telkinio naudotojui ir savininkui V. D. servituto teisę naudoti 4760 kv.m. žemės sklypų dalimi žemės sklypuose, kurių pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės sklypo plotas 5,1000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo plotas 4,2700 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą D. R. įmonės 2013-10-31 paruoštą planą; prašo priteisti iš ieškovės V. D. atsakovui T. P. už nustatytą servitutą mokėti už kiekvienus kalendorinius metus po 22 Eur iki bus nustatytas servitutas, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ginčo telkinys –kūdra yra daiktas, turintis vertę, dirbtinai pagamintas, Registrų centro duomenimis, nurodyta, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vandens telkinių, kurių plotas – 0,4000 ha, o sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,3200 ha ploto vandens telkinys. Ieškovė, kaip savininkė, niekam savo įgytų teisių į kūdrą neperdavė, tokių teisių negalėjo perduoti ir valstybė, priimdama sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, nes netapo ieškovės iškasto sklypo tvenkinio savininke. Panevėžio apskrities 1999-09-30 sprendimu Nr.(duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teises T. P. į buvusio savininko J. B. valdytą žemės sklypą, šiuo sprendimu nebuvo atkurtos teisės į vandens telkinį. Nekilnojamojo turto registro pažymoje esantis įrašas, kad žemės sklypuose vandens telkinys, nereiškia, kad jis priklauso žemės sklypo savininkui. Ieškovė ir sutuoktinis S. D. yra vandens telkinio savininkai, naujai pagaminę daiktą, jį pagaminę teisėtai, nuosavybės teisių niekas neginčijo, turimų teisių nėra niekam perleidę. Vandens telkinys iškastas turint visus reikalingus leidimus. Pretendentė į atkurtas nuosavybės teises O. B. sutiko, kad ieškovė išsikastų prūdą, todėl ir jos teisių paveldėtojai, prisiėmė prievolę, atkūrus jiems nuosavybės teises, netrukdyti ieškovei ir jos sutuoktiniui naudotis kūdra ir suprato, kad jiems gražintame žemės sklype bus ieškovei priklausanti kūdra. Pripažinęs, kad atsakovas ir M. M. yra žemės sklypo savininkai, teismas turėjo nustatyti servitutą žemės sklypo daliai, kuri būtina naudoti vandens telkinį pagal paskirtį. Jeigu byloje būtų nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininkas perdavė atsakovui ir M. M. ieškovų nuosavybę, kurios įrengimas kainavo 40000 Lt, valstybė turėtų kompensuoti ieškovams jų nusavinto turto vertę. Nenustačius servituto vandens telkiniui, servitutas turėjo būti nustatytas bent pirties pastatui. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovai yra patys kalti, kad pirties neįtraukė į namų valdą, nes namų valdą formavo matininkas. Pirtis yra įsigyta ankščiau, nei atkurtos nuosavybės teisės T. P.. Atsakovas žinojo, kad grąžinamame žemės sklype yra ieškovams priklausantis pastatas ir sutiko su nuosavybės atkūrimu su svetimu pastatu. Atsakovas suprato, kad turės leisti ieškovams naudotis žemės sklypo dalimi, todėl pirčiai servitutas turėjo būti nustatytas.Apeliaciniu skundu atsakovas T. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-30 sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys ir pripažinta, kad žemės sklypų išorinės ribos, esančios tarp sklypų 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai ir nustatė 4717 kv.m žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal posūkio taškų 1,2,3,4 koordinates pagal 2013 m. spalio 31 d. D. R. įmonės paruoštą planą M1:1000, prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas T. P. nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad šalių besiribojančių žemės sklypų ribos nėra aiškios, tačiau nenurodė, kokių faktinių duomenų pagrindu padarė šias išvadas, neatsakė, kokiu pagrindu atsirado ribų neaiškumas, kokios neaiškumo susidarymo priežastys.Ieškovės žemės sklypo ribos yra aiškios, jas galima nustatyti iš išlikusių pirminių sklypo formavimo dokumentų, faktinio žemės sklypo naudojimo. Ieškovės žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Sklypo ribos paženklintos 1996-10-28. Atsakovui T. P. nuosavybės teisės į su ieškove besiribojantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos 1999-09-30, paženklintos 1998-07-31. Atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo formuojamas vėliau, nei ieškovei priklausantis žemės sklypas, todėl atsakovo žemės sklypo ribos buvo derinamos pagal ieškovei priklausančio nuosavybės teise žemės sklypo ribas. Ieškovė sutiko su konkrečiai jai suformuoto žemės sklypo ribomis, tačiau nori jas keisti be jokio pagrindo.Ieškovė, nesilaikydama jai suformuoto žemės sklypo ribų, pasistatė tvorą, kuri šiuo metu patenka į atsakovo T. P. ir M. M. žemės sklypą. Faktas, kad ieškovė pastatė tvorą, kuri akivaizdžiai neatitinka žemės sklypo ribų, nesudaro pagrindo ieškovės teisių gynybai, nes jos teisės nėra pažeistos. Nurodytas matavimų klaidas, turėjo šalinti savalaikiai. Ieškovės prašomos nustatyti žemės sklypo ribos neatitinka faktiškai valdomo žemės sklypo ribų, išeina už geodeziškai išmatuoto žemės sklypo ribų, kai faktinės aplinkybės vietoje buvo nustatytos 2011-03-29 NŽT Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojams atlikus patikrą. Ieškovės užsakymu kadastriniais matavimais suformuotos žemės sklypo ribos negali būti keičiamos.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą D. R. įmonės paruoštą planą ieškovės žemės sklypo plotas išlieka nepakitęs, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad pasikeistų jam priklausančio sklypo dalis. Tačiau įrodinėjimo pareigą turėjo ieškovė, ji turėjo įrodyti, kad pasikeitus žemės sklypo riboms, atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypo dydis išliks nepakitęs. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktą planą- schemą, kaip dokumentą, kurio pagrindu nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos. Pateiktas planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 34 p., plane nėra pažymėti statiniai ir jų kadastro duomenys, nenurodytos gretimo atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos ir jų išsidėstymas, todėl tokiu žemės sklypo planu negalima vadovautis.Teismas nepagrįstai pripažino, kad žemės sklypų išorinės ribos, esančios tarp sklypų 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), yra nustatytos neteisingai. Atsakovo ir M. M. žemės sklypų ribos yra tikslios ir aiškios, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nebuvo nustatinėjamos proceso metu, dėl minėto sklypo ribų tikslinimo nebuvo reiškiami šalių reikalavimai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. D. prašo T. P. skundą atmesti, nes jis nenurodė kaip realiai teismo sprendimu nustatytos žemės sklypų ribos pažeidžia jo subjektines teises.Teismo sprendimu nustatytos žemės sklypų ribos įtvirtina tas žemės sklypo ribas, kurios realiai yra daug metų nusistovėjusios, bei ištaiso klaidas, padarytas atliekant kadastrinius matavimus, klaidingą įregistravimą registre, klaidingų koordinačių nurodymą.Atsakovo T. P. teisės nebus pažeidžiamos, nes jis naudosis tokio paties dydžio žemės ūkio paskirties sklypu. Pagal D. R. įmonės paruoštą schemą, ieškovės žemės sklypo plotas, pagal naujai nustatytus posūkio taškus išlieka 4717 kv. m. Žemės sklypo patikrinimo metu buvo nustatyti kitokie, nei nurodyti ieškovės pateiktoje žemės sklypo plane, faktiškai naudojamo žemės sklypo atstumai, nes patikrinimo akte, atstumai buvo matuojami juosta, o ne specialiais prietaisais.Žemės sklypo ribų paženklinimo akte nėra nurodytų nustatytų žemės sklypo ribų paženklinimo riboženkliais ir nėra išlaikyti minimalių atstumų nuo statinių iki sklypo ribos (planas 1996-10-25), t.y. žemės sklypas nepažymėtas nustatyta tvarka. Pagal naujai paruoštą schemą, koreguojant jau įregistruoto žemės sklypo ribas, faktiškai atstatomos padarytos 1996 m., klaidos.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į ieškovės ir atsakovo skundus šioje byloje dėl sprendimo priėmimo klausimą palieka spręsti pagal nustatytas bylos aplinkybes. Nurodo, kad ieškovės ieškiniui tarnyba neprieštarauja, jų nuomone, ieškovė turi teisę naudotis jai nuosavybes teise priklausančiu tvenkiniu, pirtimi. Tarp šalių ginčas vyksta nuo 2013 m., todėl tarnybos skyrius siūlė kreiptis į teismą ginčo išsprendimui. Trečiojo asmens nuomone, teismas teisingai konstatavo, kad nustačius ribas pagal ieškovės planą, faktinės ieškovės žemės sklypo ribos išliks nepakitę, atsakovo ir M. M. bendro sklypo plotas nepasikeičia. Išspręsti susidariusią situaciją dėl žemės sklypų ribų būtų galima atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus bei paženklinus žemės sklypų ribas, vadovaujantis LR Kadastro nuostatais.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas T. P. prašo tenkinti jo apeliacinį skundą ir atmesti V. D. skundą. Nurodo, kad vandens telkinys, esantis jam priklausančiame sklype, niekada nepriklausė ieškovei, todėl jam negali būti nustatytas servitutas. Kūdra nėra statinys, todėl apeliantė nepagrįstai cituoja nutartis dėl statybos būdu sukurto daikto. Ieškovė, nusipirkusi gyvenamąjį namą su priklausiniais, nesiėmė jokių veiksmų, kad įteisintų nuosavybės teises į žemę po pirtimi, ji pirtimi nesinaudojo ir nesinaudoja. Prašydama nustatyti servitutą, ji siekia ne naudotis daiktu, o atsakovo žemės sklypu.Trečiasis asmuo M. M. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie iš esmės yra atsiliepimas į apeliacinius skundus, kuriame prašo V. D. apeliacinį skundą patenkinti, o T. P. – atmesti.Paaiškino, kad jai yra žinoma, kad O. B., leido D. išsikasti prūdą (tvenkinį). Šis pareiškimas buvo suderintas su Agrarinės reformos tarnyba, melioracijos tarnyba ir kitomis institucijomis. Atkuriant nuosavybės šalys žinojo, kad yra iškasta kūdra, yra pirtis ir, kad V. D., kaip savininkė, toliau jais naudosis.M. M. sutinka, kad ieškovei būtų nustatytas servitutas. Ji ketina savo žemės sklypo dalį parduoti ieškovei, tik atsakovas trukdo pardavimui ir pats neperka žemės už sutartą kainą. Ginčas pats išsispręs pardavus žemės sklypo dalį. O iki to laiko turi būti nustatytas servitutas ir leista ieškovei naudotis jai priklausančiais daiktais. Panevėžio miesto apylinkės teismo nustatytos ginčo sklypų ribos užkerta kelią bylinėtis ateityje. Nustatytos ribos yra tokios, kurios realiai daug metų nusistovėjusios ir susiformavusios. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypus, buvo parodytos išorinės ribos tokios, kokios realiai yra nusistovėjusios.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

T. P. apeliacinis skundas tenkinamas, ieškovės V. D.-atmetamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimas keičiamas (Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Dėl sklypų ribų

Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-443-701/2015). Byloje nustatyta, kad ieškovė V. D. iš O. B. 1990 m. gruodžio 5 d. įsigijo gyvenamąjį namą 1A1m su priestatu, veranda, ūkio pastatais, pirtimi 7I1m ir kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini).. 1997-05-15 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu V. D. iš valstybės įsigijo 0,4717 ha dydžio suformuotą namų valdos žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (t.1,11, 12 b.l.). Parduodamas žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Vienerių metų laikotarpiui 1999 m. gegužės mėn. iki 2000 m. gegužės mėn. šalia privačios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), ieškovė iš valstybės išsinuomojo dar 0,51 ha žemės sklypą, kurį sudarė 0,07 ha natūralių ganyklų, 0,44 ha vandens telkinių (t.1, 13 b.l.). 1999 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. 1020ž T. P. ir M. M. atkurtos nuosavybės teisės kiekvienam į 170/510 dalis žemės ūkio paskirties 5,1000 ha sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). 170/510 dalis šio žemės sklypo T. P. įsigijo 2006-12-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14953 pagrindu. Iš Registrų centro duomenų matyti, kad 4,6000 ha šio pirkimo-pardavimo sutartimi įgyto žemės sklypo sudaro ariamos žemės plotas, 0,4000 ha vandens telkinių ir 0,1000 ha kita žemė, numatytos specialios sklypo naudojimo sąlygos. 1999 m. rugsėjo 30 d. Apskrities viršininko sprendimu T. P. atkurtos nuosavybės teisės į 142/427 dalis 4,2700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 143/427 dalis šio sklypo jis įsigijo 2006-12-13 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (t.1, 15 b.l.). M. M. tos pačios dienos apskrities viršininko sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 142/427 dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog šiame sklype 0,3200 ha sudaro vandens telkinių plotas, nurodytos specialios vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Nurodyti abu žemės sklypai, į kuriuos atsakovui ir trečiajam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Ieškovė prašė pripažinti, kad žemės sklypų išorinės ribos, esančios tarp 5,100 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir 0,4760 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra dokumentais nustatytos neteisingai ir prašo nustatyti žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal 2013 m. spalio 31 d. D. R. įmonės paruoštą planą, kadangi dokumentais nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka faktiškai ieškovės naudojamų žemės sklypo ribų.Teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-542/2013). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės sklypo ribos yra neaiškios, bei nenurodė, kokiais dokumentais vadovaujantis padarė tokią išvadą. Ieškovė iš valstybės įsigijo 0,4717 ha dydžio suformuotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai (J. A. IĮ), sklypas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 1996 m. spalio 28 d. žemės sklypas buvo paženklintas, atlikus geodezinius jo matavimus. Atsakovui T. P. trečiajam asmeniui M. M. 1999 m. rugsėjo 30 d. Apskrities viršininko sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į 5,10 ha dydžio sklypą. 1998 m. liepos 31 d. grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad gražinamame sklype Nr.24 yra įsiterpęs privatus namų valdos sklypas 0,47 ha, kad yra panaudoti ankščiau įtvirtinti 3 riboženkliai. Iš žemės sklypo Nr. 24 žemės valdos ribų paženklinimo abriso matyti, kad ieškovės žemės sklypas pažymėtas taip, kaip jis buvo suformuotas pagal J. A. 1996 m. spalio 25 d. sklypo planą (1-4 taškuose 40 m, 1-2 taškuose 120 m, 2-3 taškuose 39,13 m, 3-4 taškuose 116,78 m.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius 2011 m. balandžio 6 rašte Nr. 23SS-55 informavo T. P., kad žemės sklypo teisinės ir faktinės ribos nesutampa: teisinė žemės sklypo 1-2 yra 120 m patikros metu nustatyta 119,60 m., 2-3 – 39,13 m. patikros metu nustatyta 40,10 m, 3-4 – 116,78 m, patikros metu nustatyta -118,60 m, 1-2 – 40,70 m patikros metu nustatyta 45,10 m. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio suformuoto dokumentais sklypo ribomis, dėl to ieškovės tvora atsidūrė atsakovo žemės sklype. Šį neatitikimą nulėmė tik ieškovės elgesys. Ieškovė pastatė tvorą, nesilaikydama jai parduoto žemės ploto ribų ir dabar siekia pagal tai įteisinti žemės sklypo riba, nors neginčija aktų, kuriais jai suteiktas ir įteisintas žemės sklypas, nekelia klausimų dėl atsakovo ir jos nuosavybės įgijimo pagrindo teisėtumo. Tik nustačius aplinkybę, kad jos namų valdos žemės sklypas suformuotas ir parduotas jai netinkamai ir neteisėtai, nagrinėjamu atveju būtų galima ribas koreguoti.Ieškovė ginčą iškėlė tik tuomet, kai Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Panevėžio skyriaus įpareigojo ją iki 2012 m. rugpjūčio 15 atstatyti ieškovei nuosavybės teisėmis priklausančio žemės sklypo ribas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, ko atsakovė nepadarė.Ieškovė po to įgijo iš M. M. jai priklausančią žemės sklypo dalį ir tokiu būdu nutarė praplėsti savo namų valdą. Tai patvirtina 2012 m. liepos 19 d. sudaryta V. D. ir M. M. dovanojimo sutartis, kuria atsakovė M. M. padovanojo V. D. 170/510 dalių žemės sklypo bei 142/427 dalis kito sklypo. Ši sutartis teismo sprendimu buvo panaikinta ir taikyta restitucija (2014 m. balandžio 23 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis byloje Nr. 3K-3-230/2014). Aptarti aukščiau dokumentai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba yra aiški, ji nustatyta pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruota VĮ Registrų centro duomenų bazėje. Sklypų ribos atitinka atliktų kadastrinių matavimų duomenis ir teisiškai niekada nekito, todėl nėra pakankamo pagrindo jas nustatyti CK 4.45 str. tvarka. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalių žemės sklypus skirianti riba yra neaiški, ją pakeitė, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas.Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010).Nustačius žemės sklypo ribas pagal ieškovės planą, ieškovei priklausančio žemės sklypo taškas Nr.1 yra perkeliamas į šiaurę, į atsakovo žemės sklypo pusę, ieškovės žemės sklypo taškas 2,3 perkeliamas į atsakovei priklausantį žemės sklypą, taigi pasikeičia sklypų konfigūracija. Teismas netikrino, ar pakeitus šalių žemės sklypų konfigūraciją, nepasikeis atsakovo žemės sklypo plotas.

Dėl servituto

CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais.Ieškovė nurodo, kad ji su vyru yra vandens telkinio – kūdros savininkai, naujai pagaminę daiktą, todėl turi būti nustatytas servitutas sklypo daliai, kuri būtina naudojant vandens telkinį.1990 m. gruodžio 5 d. įsigijo priklauso gyvenamąjį namą 1A1m su priestatu, veranda, ūkio pastatais, pirtimi 7I1m ir kiemo įrenginiais, esančius (duomenys neskelbtini)..Ieškovė 1993-09-16 gavo tuometinės pretendentės į žemę O. B. sutikimą, prie savo pirties savo lėšomis išsikasė 3708 kv.m tvenkinį žemės sklype unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kuris pagal registruotas nuosavybės teises priklauso T. P. ir M. M..1999 m. gegužės mėn. ieškovė vienerių metų laikotarpiui su galimybe pratęsti, sudarė valstybinės žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį, kuria išsinuomojo 0,51 ha žemės sklypą, kurį sudarė 0,07 ha natūralių ganyklų, 0,44 ha vandens telkinių. 1999 m. rugsėjo 30 d. atsakovams atkurtos nuosavybės teisės į nurodytą sklypą, nuomos sutartis su ieškove nutraukta. Ieškovė nuomojamame žemės sklype iškasė tvenkinį 1993 -1996 m. Ieškovė nors ir nurodo, kad ji turėjo 1993 m. rugsėjo 30 d. O. B. sutikimą išsikasti tvenkinį, tačiau 2015 m. birželio 2 d. įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu yra konstatuota, kad O. B. nebuvo žemės sklypo savininkė, nes nei jai, nei kam kitam dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Ji, nebūdama žemės savininke, negalėjo duoti sutikimo, toks sutikimas iš esmės yra niekinis.V. D. nėra ir niekada neįgijo nuosavybės teisių į tvenkinį, nes tvenkinys negali būti registruojamas kaip savarankiškas daiktas. Tai žemės sklypo sudedamoji dalis. Ieškovė tvenkinį iškasė be pakankamo teisinio pagrindo, tai patvirtina 1998 m. rugpjūčio 28 d. įrašas žemės sklypo plane. 1999 m. rugsėjo 30 d. T. P. nuosavybės teisės atkurtos į sklypą, kuriame yra tvenkinys. Jis yra sudėtinė atsakovams priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės prašomas nustatyti servitutas nėra tiesiogiai susijęs su tvenkinio naudojimu, nes ji nėra nei sklypo, nei tvenkinio savininkė.VĮ Registrų centro duomenimis, abiejų šalių pateiktais planais nustatyta, kad T. P. ir M. M. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovei priklausantis statinys – pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirtis yra apgailėtinos būklės, nėra naudojama, pareikštu ieškiniu siekiama teisės naudotis ne statiniais, o sklypo dalimi, t.y. ieškiniu siekiama kitų tikslų, negu yra nurodoma CK 4.111 straipsnyje, todėl atmetė šį ieškovės reikalavimą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia teismo išvada. Ieškovė gyvenamąjį namą su priklausiniais, tame tarpe ir pirtimi, įsigijo ankščiau, nei atsakovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę. Šis faktas buvo išviešintas įregistruojant jų nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. T. P. turėjo būti žinoma, kad jam atkuriamame žemės sklype yra ieškovei priklausantis pastatas (pirtis). Tai žinodamas jis priėmė riziką, kad žemės sklypo daliai gali tekti nustatyti servitutą ar kitaip leisti ieškovei pirtimi naudotis, jeigu ši pageidautų.Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti įrodytas kaip vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Jeigu asmuo, nepasinaudodamas kaimyniniu sklypu (sklypais), negali patekti į jam priklausantį pastatą, servituto nustatymo būtinybė yra akivaizdi. Norint ieškovei patekti į jai priklausančią pirtį, reikalinga nustatyti servitutą atsakovams priklausančiuose sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini).Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui.Kad ieškovė galėtų naudotis jai priklausančia pirtimi, nagrinėjamu atveju servitutas yra būtinas, tačiau servitutas negali būti nustatytas pagal ieškovės prašomą pateiktą servituto projektą. Ieškovės siūlomas nustatyti servituto plotas yra nepagrįstai didelis, apima ir pirties ir vandens telkinio naudojimui skirtą žemės sklypą. Taigi šiuo projektu, ji siekia ne tik patekti į jai priklausantį statinį, bet ir naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi be pakankamo pagrindo varžant atsakovo nuosavybės teises. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnis). Teisėjų kolegijos nuomone, tokios apimties servituto nustatymu akivaizdžiai būtų pažeista tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl tokios apimties servituto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias išvadas, nei pirmosios instancijos teismui, dėl servituto būtinumo, ieškovė turėtų paruošti naują servituto projektą ir ateityje turės galimybę kreiptis į teismą dėl jo nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįstos ir būtinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra 579,43 Eur, nors faktiškai ieškovas patyrę didesnes išlaidas. Atsakovui neginčijant teismo nustatytos pagrįstos bylinėjimosi išlaidų sumos, atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteisiama 579,43 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 55,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys į teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjusios po 20 Eur avansą už liudytojų iškvietimą, jo nepanaudojus, šalims grąžintinos sumokėtos įmokos.Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą sumokėjo 41,00 Eur žyminio mokesčio, bei 500 Eur advokato pagalbai. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį, 600 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje, kuria tenkintas ieškinys pakeisti, ieškovės V. D. ieškinį atsakovui T. P., tretiesiems asmenims S. D., M. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪB, Panevėžio žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų patikslinimo atmesti.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 579,43 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 541 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 55 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos Surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 5660)

Grąžinti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos ieškovei V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 20 Eur, kuriuos jie įmokėjo (2015-10-30, 2015-11-18) į Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą. Už T. P. šią sumą įmokėjo jo atstovė T.-A. P..

Į. V. D., T. P. pateikti teismui savo atsiskaitomųjų sąskaitų numerius, į kurias būtų pervedamos nepanaudotos teismo depozitinėje sąskaitoje įmokėtos įmokos.

Nutartį dalyje dėl lėšų grąžinimo iš teismo depozitinės sąskaitos pavesti vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo buhalterijai.