Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovei advokatei Raimondai Klimienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., Z. R., E. R., D. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja V. L. parodė, kad po K. S. mirties 1996 m. rudenį, palikimą priėmė brolis J. S.. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jam atiteko namų apyvokos reikmenys, jis mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, J. S. palikimą priėmė.

Liudytoja A. V. Knurienė parodė kad Ariogalos seniūnijoje Pagynėvio kaime gyveno Silvestravičių šeima. Du broliai ir dvi seserys. Seserys šeimų nesukūrė ir gyveno kartu su broliu Jurgiu. B. S. mirė 1985 m., o K. S. mirė 1996 m. Po Kazės mirties visu likusiu turtu rūpinosi brolis J. S.. Jis pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jam atiteko namų apyvokos reikmenys. Faktioškai pradėdamas valdyti likusį turtą, J. S. palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, L. S. buvo J. S. sutuoktinė (b. l. 26). V. S. yra J. S. ir L. S. sūnus (b. l. 23). K. S. ir J. S. buvo brolis ir sesuo (b. l. 24-25). K. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina mirties liudijimas (b. l. 7). 2016-05-04 notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8). Mirusios K. S. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 kitų pastatų(inžinerinių) - šulinio, kurio UN (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). J. S. mirė (duomenys neskelbtini), o L. S. – 2007-10-07, tai patvirtina byloje esantys mirties liudijimai (b. l. 11, 13). L. S. po J. S. mirties paveldėjo jo turtą (b. l. 12). Po L. S. mirties jos turtą paveldėjo sūnus V. S. (b. l. 19-22). Po S. S. mirties jo turtą paveldėjo sutuoktinė D. S. (b. l. 27-29).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000-07-18 Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių, pareiškėjo atstovės, suinteresuotų asmenų atsiliepimų ir liudytojų V. L. ir A. K. matyti, kad po K. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos brolis J. S., miręs (duomenys neskelbtini). Jis po jos mirties faktiškai valdė likusį turtą, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu, mokėjo nustatytus mokesčius bei perėmė visus palikėjai priklaususius asmeninius daiktus (namų apyvokos daiktus, baldus, įrankius ir kt.).

Palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys sutinka su pateiktu pareiškėjo pareiškimu ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad po K. S., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos brolis J. S., miręs (duomenys neskelbtini).

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjas galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas

nusprendži a:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1996-10-29, palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos brolis J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 1997-04-24.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.