Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-858-946-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-858-946-11
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00325-2009-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ryterna“, V. M., M. Š.
Administracinė byla Nr. AS858-946/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00325-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Ryterna“, V. M., M. Š.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba” (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Plungės kooperatinė prekyba”) su skundu (t. I, b. l. 2-9) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2006 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. 40-2-1941, kuriuo pateikė informaciją Kauno miesto Žemėtvarkos skyriui apie valstybinės žemės plotą, kuris prie minėto rašto pridėtoje kartografinėje žemės sklypų schemoje pažymėtas Nr. IV-8-41; 2) pripažinti neteisėtu Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus 2007 m. vasario 2 d. raštą Nr. S2-281 (1.11), kuriuo Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento urbanistikos skyriui pavedė parengti žemės sklypo planą, suformuoti ribas, nustatyti paskirtį, pasiūlyti reikalingus nustatyti sąlygas ir servitutus; 3) pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. A-2708 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo” neteisėtu ir jį panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu (t. II, b. l. 2-9) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

2011 m. spalio 3 d. sprendimu (t. II, b. l. 53-62) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, kuriuo tenkino UAB „Plungės kooperatinė prekyba” skundą ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. A-2708 „Dėl žemės sklypo(duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo”.

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Plungės kooperatinė prekyba” pateikė teismui patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 67-68, 83), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 100 litų žyminį mokestį, 22 600 litų kitų teismo išlaidų, kurios nurodytos teisinių paslaugų ataskaitoje bei sąskaitose-faktūrose.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu dėl išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 91-93) su pareiškėjo UAB „Plungės kooperatinė prekyba” prašymu dėl išlaidų atlyginimo nesutiko ir prašė jį atmesti.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi (t. II, b. l. 94-97) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 869,60 išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjui priteistinas 100 litų žyminis mokestis. Išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimą turi nagrinėti apeliacinės instancijos teismas. Pabrėžė, jog iš pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos matyti, kad 5, 7, 10, 12-16, 18-20 punktuose nurodytos paslaugos, kurios sudaro 9 200 litų (2 600 litų už pasirengimą teismo posėdžiams, 100 litų už kliento pateiktų dokumentų analizę, 1 200 litų už susitikimus su klientu, 1 200 litų už teismų praktikos analizę, 400 litų už susipažinimą su bylos medžiaga teisme, 800 litų už medžiagos rengimą ekspertui) yra susijusios su advokato pasirengimu administracinės bylos nagrinėjimui ir tokios paslaugos nelaikomos savarankišku veiksmu, medžiagos analizė priskirtina prie skundo teismui parengimo, o pasirengimas bylos nagrinėjimui (teisinės konsultacijos ir pan.) yra traktuojamas kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis, todėl atlyginimas už tokias paslaugas negali būti priteistinas. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 300 litų už užklausimo SĮ „Kauno planas” rengimą pažymėjo, jog už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus priteistina suma yra 9,6 litų (0,012 x 800 litų), už atskirojo skundo rengimą pareiškėjas prašė priteisti 2 000 litų, tačiau už jo parengimą maksimali priteistina suma yra ne daugiau kaip 400 litų (0,5 x 800 litų). Pažymėjo, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko 2 valandas 35 minutes, todėl maksimali priteistina išlaidų už atstovavimą pirmosios instancijos teismo posėdžiuose suma galėtų būti už 3 valandas, t. y. 360 litų.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais, jog byla buvo sudėtinga, reikalavo specialių žinių. Pažymėjo, kad teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą bei teritorijų planavimą, bazė nėra itin gausi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant nurodytus klausimus yra išsami ir nuosekli, todėl aktualios teisminės praktikos paieška ir analizė negalėjo užimti daug laiko. Pabrėžė, jog su prašymu pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose bei jų pagrindu atliktuose mokėjimų nurodymuose nėra pateikta konkrečių duomenų apie suteiktas paslaugas, t. y. neaišku, kokioje administracinėje byloje buvo teikiamos paslaugos, dokumentuose nurodytas valandų kiekis neatitinka suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje pateiktos informacijos, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 869,60 litų.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba” atskiruoju skundu (t. II, b. l. 103-107) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priteisimo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti UAB „Plungės kooperatinė prekyba” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo visiškai.

Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų kriterijų ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų reikalavimų. Pareiškėjas pabrėžia, jog aplinkybę, kad byla buvo sudėtinga dėl keliamų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų vienareikšmiškai pagrindžia faktas, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialines teisės normas ir šis pažeidimas buvo ištaisytas tik apeliacinės instancijos teisme, todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant nurodytus klausimus yra išsami ir nuosekli. Keliamų teisės klausimų sudėtingumas ir kompleksiškumas lėmė didelę teisinių paslaugų apimtį. Nesant ginčo, jog teisinės paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos ir kad už jas pareiškėjas sumokėjo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai reikalauja, kad visos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos pareiškėjui, kurio naudai priimtas sprendimas. Pažymi, jog teismas, priteisdamas tik 360 litų už teisines paslaugas atstovaujant pareiškėją posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, neatsižvelgė į būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, kaip to reikalauja teismų praktika.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad pareiškėjas sąžiningai dėjo visas pastangas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laikotarpį. Pareiškėjas neturi patirti neigiamų pasekmių, pasireiškiančių ne visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, dėl tos priežasties, kad bylos nagrinėjimas ne dėl pareiškėjos kaltės truko ilgai, be to, atsakovo procesinį nesąžiningumą pagrindžia faktinė aplinkybė, jog atsakovo pozicija šioje administracinėje byloje buvo aiškiai nenuosekli: iš pradžių teigęs, kad Biruliškių rajono vakarinės dalies detalus išplanavimo projektas, patvirtintas 1995 m. gruodžio 19 d. Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 621, apskritai nėra detalusis planas (jam prilygintas teritorijų planavimo dokumentas), vėliau poziciją pakeitė, pripažindamas šią aplinkybę, bet teigdamas, kad šis dokumentas prieštarauja bendrajam planui. Toks pozicijos nepastovumas lėmė ilgą ir sudėtingą bylinėjimąsi ir dideles pareiškėjo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad sąskaitose-faktūrose bei jų pagrindu atliktuose mokėjimų nurodymuose nėra pateikta konkrečių duomenų apie suteiktas paslaugas, t. y. neaišku, kokioje administracinėje byloje buvo teikiamos paslaugos, dokumentuose nurodytas valandų kiekis neatitinka suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje informacijos. Šie teismo motyvai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes pareiškėjas pateikė suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą ir papildytą suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, kuriose aiškiai nurodyta, kokios paslaugos buvo teikiamos šioje administracinėje byloje, teismui buvo pateiktos sąskaitos-faktūros ir jų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai, pareiškėjo prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjas nurodė, kad „būtina pažymėti, kad sąskaitose yra įtraukti apmokėjimai ir už kitas Advokatų profesinės bendrijos „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai” teikiamas paslaugas, todėl jose nurodytos sumos nesutampa (yra didesnės) su atsakovui suteiktų paslaugų kaina”. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 46 straipsnio 5 dalis nustato, kad draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys. Dėl šios priežasties nei sąskaitose-faktūrose, nei jų pagrindu atliktuose mokėjimų nurodymuose nėra nurodomas klientui suteiktų konsultacijų pobūdis. Pirmosios instancijos teismas negali reikalauti atskleisti kitų paslaugų, suteiktų ne teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje, pobūdžio.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 110-112) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika byloje nagrinėjamais klausimais yra išsami ir nuosekli. Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamai bei nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo teisėtumo ir byla šiuo požiūriu nebuvo sudėtinga nei dėl faktinių, nei dėl teisinių aplinkybių, nereikalavo specialių žinių, buvo remiamasi teisės aktais, dėl kurių taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika yra aiški ir išsami. Aplinkybė, kad skundo reikalavimas buvo patenkintas tik apeliacinės instancijos teisme, negali būti laikoma pagrindu, patvirtinančiu bylos sudėtingumą. Pažymi, jog pareiškėjas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas bei kartu su juo pateiktuose išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nenurodė, kokią sumą sudarė patirtos transporto išlaidos, nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Nesutinka su atskirojo skundo motyvu, kad atsakovas skirtingose administracinėse bylose laikėsi skirtingų pozicijų tuo pačiu teisės klausimu, veikė nesąžiningai, ir tai turėjo įvertinti teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nurodo, jog pareiškėjas atskirąjį skundą teikia dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo, o ne dėl šalies procesinio nesąžiningumo, todėl mano, kad tokio klausimo nagrinėjimas negali būti sprendžiamas šioje proceso stadijoje. Pareiškėjas, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei teikdamas prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, klausimo dėl atsakovo sąžiningumo nekėlė. Nurodo, jog administracinės bylos, kuria remiasi pareiškėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis Nr. A509-428/2010), ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės buvo priešingos, atitinkamai ir teismai visiškai skirtingai vertino pareiškėjo nurodytą Kauno miesto valdybos 1995 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 621 ir juo patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pateiktose sąskaitose faktūrose ir jų pagrindu atliktuose mokėjimo nurodymuose nėra konkrečių duomenų apie suteiktas paslaugas. Pateiktuose mokėjimų dokumentuose neįvardinta, pagal kokią atstovavimo sutartį bei kokioje administracinėje byloje patirtos išlaidos yra apmokamos, todėl šie mokėjimų dokumentai nelaikytini tinkamais įrodymais, nes nesudaro galimybės spręsti, jog pateiktose suteiktų paslaugų ataskaitose nurodytas sumas pareiškėjas iš tiesų sumokėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 869,60 litų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Pareiškėjo nuomone, byloje jam turi būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pažymėtina, kad proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai taip pat ir atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, jog administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Šios Rekomendacijos, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi ir CPK 98 straipsnio 2 dalimi, yra taikomos ir sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo administracinėse bylose. Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik 360 litų už teisines paslaugas atstovaujant pareiškėją posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, neatsižvelgė į būtinybę advokatui išvykti į kitą vietovę, negu yra registruota jo darbo vieta. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pareiškėjo argumentu ir pažymi, jog pagal Rekomendacijų 3 punktą advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaudamasi šia teisės norma teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui iš atsakovo už advokato kelyje iš Vilniaus į teismo posėdžius Kauno apygardos administraciniame teisme sugaištą laiką, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje buvo būtinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl susitikimų su klientu (1 200 litų), teismų praktikos analizės (1 200 litų), kliento pateiktų dokumentų analizės (3 000 litų) (t. II, b. l. 84). Teisėjų kolegija nurodo, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo prašomų išlaidų nepriteisė, kadangi tokie veiksmai kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė ir teisinės pozicijos formavimas, kliento dokumentų analizė Rekomendacijose nėra numatyti ir atskirai minėtiems veiksmams atlikti turėtų išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008). Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Tačiau teisėjų kolegija nurodo, jog nepagrįstai nebuvo įvertintos advokato pasirengimo bylos nagrinėjimui, susipažinimo su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimo ekspertui išlaidos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui analogiškai kaip atstovavimas teisme laikytina tos pačios rūšies teisine paslauga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje AS556-613/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-608/2008). Be to, susipažinimas su bylos medžiaga teisme, medžiagos rengimas ekspertui priskirtini bylos nagrinėjimo teisme pasirengimui, kuris, kaip jau minėta, pagal Rekomendacijų 10 punktą prilygintinas atstovavimui teisme. Pateiktoje suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nurodyta, kad advokatas sugaišo 6,5 val. pasirengimui teismo posėdžiams Kauno apygardos administraciniame teisme (2009 m. gruodžio 15 d. – 1, 5 val., 2010 m. gegužės 3 d. – 2 val., 2010 m. lapkričio 3 d. – 3 val.), 1 val. susipažinimui su bylos medžiaga teisme, 2 val. medžiagos ekspertui rengimui (t. II, b. l. 84). Maksimali priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiams būtų 1 200 litų (0,15 x 800 litų MMA x 10 val.) (Rekomendacijų 8.18, 9 p.), tačiau šiuo atveju konkreti priteistina suma už suteiktas teisines paslaugas yra nustatoma atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijų 2 punktą, taip pat bylos medžiagos kiekį, kuri buvo papildomai gauta prieš atitinkamą teismo posėdį, todėl pareiškėjui priteistina suma už pasirengimą teismo posėdžiams yra 700 litų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad byla buvo sudėtinga dėl keliamų teisės aiškinimo ir taikymo klausimų, nesutinka su teismo motyvu, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant bylos klausimus buvo išsami ir nuosekli. Teisėjų kolegija pažymi, jog Rekomendacijos numato, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus (Rekomendacijų 2 p.), tačiau taip pat suteikia teismui teisę išimtiniais atvejais nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas už atskirojo skundo parengimą pareiškėjui priteisė maksimalią sumą, t y. 400 litų (0,5 x 800 litų) (Rekomendacijų 8.15 p.) ir, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, leidžiančių teigti, kad jam priteistina suma turėtų būti padidinta remiantis Rekomendacijų 11 punktu. Be to, pabrėžtina, jog aplinkybė, jog pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti tik panaikinus Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priėmus naują sprendimą, dar nepatvirtina bylos sudėtingumo. Bylos sudėtingumą galėtų lemti nagrinėjamų klausimų naujumas, išskirtinumas, taikomų teisės aktų kiekis, vieningos teismų praktikos nebuvimas, etc., bet pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė ir argumentų dėl jų nepateikė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams (t. y. 700 litų), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina padidinant iš atsakovo pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 1 569,60 litų (869,60 litų + 700 litų).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Plungės kooperatinė prekyba“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti ir uždarajai akcinei bendrovei „Plungės kooperatinė prekyba“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteistą 869,60 litų (aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių litų šešiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 569,60 litų (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimt devynių litų šešiasdešimties centų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis