Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2018-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-150-297/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-01-12
Bylos Nr.
1-150-297/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42803-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nukentėjusysis
E. M.
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-150-297/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42803-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.3; 1.2.4.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,dalyvaujant prokurorei R.i Urbienei, nukentėjusiajam E. M., kaltinamajam D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 20 MGL (753,20 Eur) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis D. K. 2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 0.00 val. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilusio konflikto metu tyčia prikibo prie nukentėjusiojo E. M., kuriam sudavė vieną smūgį ranka į galvą ir tokiu būdu pargriovęs ant žemės sudavė vieną smūgį ranka į krūtinę, po to tęsdamas nusikalstamą veiką apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame kelyje tyčia prikibo prie einančio į namus nukentėjusiojo E. M., kuriam sudavė rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę, rankas, tokiais veiksmais ne mažiau septyniais poveikiais nukentėjusiajam E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimo, kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, pakaušio kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimo nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje.

Kaltinamasis D. K. kaltę pripažino visiškai. Duodamas paaiškinimus teisme, jis parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. vakare dalyvavo išgertuvėse, kurios vyko pas J. A. namuose (duomenys neskelbtini). Ten buvo susirinkę daug asmenų, tame tarpe ir E. M., su kuriuo jie nebuvo pažįstami. Išgertuvių metu kaltinamasis ir E. M. išėjo į kiemą parūkyti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio priežasties kaltinamasis dėl girtumo neprisimena. Konflikto metu jis sudavė ranka vieną smūgį E. M. į galvą, nuo ko šis pargriuvo ant žemės, tada sudavė jam dar vieną smūgį ranka į nugarą ar krūtinę. Po to E. M. su žmona išėjo namo, o kaltinamasis, būdamas ant jo supykęs, paprašė vieno pažįstamo, kad šis jį pavežtų automobiliu. Taip jis prisivijo į namus einantį E. M. ir išlipęs iš automobilio pripuolė prie nukentėjusiojo, sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, po to pasišalino. Kaltinamasis pripažino, kad suduodamas smūgius E. M., jį tyčia sužalojo. Dėl padaryto nusikaltimo jis labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, susitarė su juo dėl žalos atlyginimo.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. kaltę taip pat pripažino (b. l. 83–84, 88).

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, įrodymai teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Šalies argumentai

Protokolu-pareiškimu fiksuota, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini) jį sumušė nepažįstami asmenys (b. l. 12).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 4.45 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas VĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties bendrosios praktikos slaugytojos B. telefoninis pranešimas, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. 3.21 val. antrą kartą gavus iškvietimą ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatytas E. M., kurį 2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstami asmenys; E. M. nustatyta diagnozė – nepatikslinti daugybiniai sužalojimai, girtumas (b. l. 6–7).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos vieta (duomenys neskelbtini) esančioje J. ir V. A. priklausančioje sodyboje, taip pat apžiūrėta tame pačiame kaime (duomenys neskelbtini) esanti kelių sankryža, tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b. l. 13–18).

Specialisto išvada Nr. pG 933/2017 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajam E. M. buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, pakaušio kairėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai nugaros dešinėje pusėje, dešiniame dilbyje, kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimai; sužalojimai padaryti veikiant galvą, krūtinės ląstą ir abi rankas kietais bukais žalojančiais daiktais; sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina; sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b. l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 21 val. jis su sutuoktine I. M. nuėjo pas kaimyną J. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, nusipirkti pieno. Jie nusinešė butelį degtinės ir nuėję visi gėrė. Išgertuvių metu pas A. atėjo dar du nukentėjusiajam nepažįstami vyrai ir dvi moterys. Nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir visų įvykio aplinkybių gerai neprisimena. Kiek pamena, jokio ginčo su atėjusiais asmenimis nebuvo. Buvo išėjęs iš namo į lauką parūkyti. Ten buvo ir D.. Tik jam išėjus į lauką, iš karto pajuto smūgį į krūtinę, bet kas jam sudavė jis nematė. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Kai bandė atsikelti, kažkas vėl sudavė smūgį į nugarą. Atsikėlęs pamatė, kad jo sutuoktinė ginčijasi su išgertuvėse dalyvavusiais jam nepažįstamais asmenimis. Jis bandė sutuoktinę ginti, tačiau jam vėl buvo suduotas smūgis į nugarą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiojo teigimu J. A. sodybos kieme smūgius jam galėjo suduoti D.. Po šio konflikto nukentėjusysis su sutuoktine išėjo namo. Jie ėjo pagrindiniu keliu, paskui pasuko į kairę, į šalutinį keliuką, kuris veda į penkias sodybas. Paėjus apie 200 m nuo pagrindinio kelio, pamatė automobilio šviesas. Pasitraukė į šoną, kad praleistų automobilį. Tačiau mašina sustojo, iš jos kažkas išlipo ir nukentėjusysis pajuto smūgį į pakaušį, po kurio nugriuvo ant žemės, po to jautė smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau dėl girtumo smūgių apibūdinti negali. Kas sudavė jam smūgius – nematė. Taip pat negalėjo patikslinti smūgių skaičiaus. Dėl suduotų smūgių jam lūžo du šonkauliai ir buvo padaryti kiti sužalojimai (b. l. 27, 28, 29, 32–33, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. M. patvirtino, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. vakare ji ir sutuoktinis E. M. buvo nuėję pas kaimynus A., ten vartojo alkoholį. Po kurio laiko prie jų kompanijos prisijungė iš matymo pažįstami asmenys – J., D.ir R. kurių pavardžių nežino, bei dar du nepažįstami asmenys, vienas iš jų buvo su ramentais. Išgertuvių metu jos vyras ir kiti vyriškiai, tame tarpe ir D., išėjo į lauką parūkyti. Netrukus lauke pasigirdo triukšmas. Išėjusi į kiemą, liudytoja pamatė, kad D. ir nepažįstamas vyras su ramentais spardo ant žemės gulintį jos sutuoktinį. Puolė jo ginti, tada visi susistumdė. Konfliktą nutraukė į lauką išėjęs J. A.. Po to liudytoja su sutuoktiniu išėjo namo. Eidamas E. M. niekuo nesiskundė, bet jis buvo susiėmęs ranka už šono. Pakeliui juos pasivijo automobilis ir sustojo. Iš automobilio išlipęs nepažįstamas asmuo kažkokiu daiktu sudavė E. M. per sprandą, po ko šis nukrito ant žemės. Tuomet iš automobilio išlipo dar trys vyriškiai ir visi pradėjo spardyti ant žemės gulintį E. M.. Liudytoja nurodė atpažinusi vieną iš automobilio išlipusių vyrų, tai buvo D. (b. l. 37, 38–39).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. A. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 22 val. pas juos atėjo kaimynai E. ir I. M. ir atsinešė butelį degtinės bei kelis butelius alaus. Po pusvalandžio atėjo liudytojos dukra R. S. su sugyventiniu M. bei kaimynai J. B. ir jos sugyventinis D. K., jie visi toliau vartojo alkoholį. Išgertuvių metu kambaryje jokių konfliktų nebuvo, o kas vyko lauke liudytoja nematė ir negirdėjo. Apie 23 val. visi išsiskirstė į namus (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. A. parodė, kad jis su žmona gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje pas juos buvo atėję kaimynai I. ir E. M., tada visi vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko atėjo A. duktė R. S. su draugu M. L. bei D. K. su J. B., kurie atsinešė alaus. Išgertuvių metu tarp svečių jokių konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Vyriškiai kartais išeidavo į kiemą parūkyti. M. L. tada buvo susilaužęs koją, todėl vaikščiojo su ramentais. Liudytojas nematė, kad kieme tarp vyrų būtų kilęs koks nors konfliktas ir kad būtų sumuštas E. M.. Kitą dieną iš I. M. sužinojo, kad grįžtant į namus buvo sumuštas jos vyras, bet kas jį sumušė I. M. nepasakė (b. l. 45–46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. Č. parodė, kad jis gyvena pas J. A. R. kaime. 2017 m. rugpjūčio 10 d. vakare pas A. atėjo jam iš matymo pažįstamas vyras, vardu E., ir moteris. Tą vakarą į svečius taip pat buvo atėję J. B. bei A. dukra R. S. su sugyventiniu M.. Liudytojas buvo išėjęs pas kaimyną žiūrėti krepšinio rungtynių. Grįžęs kieme rado E. ir jie abu kalbėjosi, tuomet į lauką išėjo D. K.. Liudytojas juos paliko ir nuėjo į namą pavalgyti, o paskui – į lauko virtuvę miegoti. Jis jokio konflikto ir muštynių nematė (b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 20 val. pas ją buvo atėję J. B. ir D. K., jie atsinešė alaus. Kiek pabuvę, jie išėjo. Apie 21 val. pas liudytoją atėjo G. Č. pažiūrėti krepšinio. Tuomet R. S. kartu su draugu M. nuėjo pas netoliese gyvenančius savo tėvus A.. Ten rado svečių, buvo atėjusi J. B., D. K., I. ir E. M., visi gėrė alų. Prie jų prisėdo ir R. S. su draugu. Jie pas tėvus pabuvo gal pusvalandį, tuo metu jokių konfliktų nebuvo, o po to išėjo namo ir apie tolesnius įvykius nieko nežino (b. l. 50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. B. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. apie 18.30 val. ji kartu su sugyventiniu D. K. nuėjo pas R. S., kuri gyvena su M. L., nusinešė alaus. Išgėrę keturis butelius alaus, visi kartu išėjo pas netoliese gyvenančius R. tėvus A.. Čia jau buvo V. J. ir nepažįstami vyras bei moteris, kaip vėliau sužinojo – E. ir I. M.. Jie visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu kambaryje jokio konflikto nebuvo. Vienu metu D. K. ir E. M. išėjo į lauką parūkyti. Po kiek laiko M. L. pasakė, kad lauke vyksta muštynės. Liudytoja išėjo į kiemą ir matė, kaip D. K. pastūmė nuo savęs E. M., kuris buvo suėmęs D. už gerklės. Tuo konfliktas ir baigėsi. Kas vyko prieš tai, liudytoja nežino. Konflikto metu lauke taip pat buvo R. S., V. J. ir Edgaro žmona Irma. Po konflikto ji su sugyventiniu išėjo į namus ir kas vyko vėliau nežino (b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį padėjo dėdei J. A. dirbti ūkio darbus. Prisimena, kad kartą vakare pas A. buvo atėję kaimynai M. taip pat A. dukra R.su sugyventiniu M. L. ir to paties kaimo gyventojai D. K. ir J. B., visi vartojo alkoholį. Jie išeidavo į kiemą parūkyti, kartais išeidavo ir M., tačiau ilgai neužsibūdavo, nes jis tuo metu vaikščiojo su ramentais, skundėsi kojos skausmais ir rūkydavo priemenėje. Išgertuvių metu prie stalo tarp J. B. ir I. M. buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu J. sugyventinis D. supyko ant kaimynų M.. Vienu metu V. J. su M., D. bei J. išėjo į kiemą parūkyti ir tada tarp J. bei I. vėl kilo žodinis konfliktas, E. su D. taip pat pradėjo konfliktuoti, stumdytis. Tuo metu liudytojas nuėjo į tualetą ir tolesnių įvykių nematė. Sugrįžęs prie stalo, dar išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti. Kitą dieną iš J. A. sužinojo, kad D. su E. susimušė, muštynių metu nukentėjo E.. Kaip vyriškiai mušėsi, liudytojas nematė. D., būdamas neblaivus, dažnai sukelia muštynes, būna konfliktiškas, todėl liudytojas mano, kad jis galėjo sužaloti E.. Apie tai, kad E. buvo sumuštas, kai ėjo į namus, sužinojo dar vėliau. Kas galėjo sumušti E. – nežino (b. l. 59–60).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. L. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. pradžioje jis su R. S., D. K., J. B., V. J. ir neseniai atvykusiais gyventi į (duomenys neskelbtini) M. pas J. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu D. K. su J. ir kaimynas M. išėjo į kiemą parūkyti. Liudytojas taip pat buvo išėjęs parūkyti, tačiau jis rūkė prieangyje, į kiemą išėjęs nebuvo, nes tada jam buvo lūžusi koja, jis vaikščiojo su ramentais ir jam buvo sunku perlipti per aukštą durų slenkstį. Parūkęs jis sugrįžo į kambarį, išgėrė dar stiklinę alaus ir su R. išėjo į namus. Jokio konflikto tuo metu nebuvo. Kitą dieną V. J. jam papasakojo, kad kaimynas E. M. buvo sumuštas. Jis pats su E. M. nekonfliktavo ir jam smūgių nesudavė (b. l. 65–66).

Prokuroro 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas M. L. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs aptartus bylos duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo D. K. kaltei pagrįsti.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis D. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d. nakties metu A. sodybos kieme ir vėliau ant kelio jis konfliktavo su E. M. ir tyčia sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas – galvą, krūtinę, rankas, dėl tokių jo smurtinių veiksmų galėjo būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai. Kaltinamojo paaiškinimus patvirtina bylos duomenys – nukentėjusiojo E. M. pareiškimas policijai, kuriame nukentėjusysis nurodė apie patirtą fizinį smurtą, taip pat nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialisto išvada apie E. M. nustatytus kūno sužalojimus, kurie kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės pusės IX, X šonkaulių lūžimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis D. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo E. M., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis, tyčia suduodamas nukentėjusiajam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. K. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šią veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Skiriant bausmę D. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis D. K. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 100–102), paskirtų baudų nemoka. Psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 109), dirba (b. l. 105). Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Byloje nustatyta, kad D. K. padarė naują nusikaltimą, neatlikęs Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 20 MGL dydžio (753,20 Eur) baudos, todėl bausmės turi būti subendrintos. Sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 65 straipsnio 2 dalies reikalavimais, kad bauda yra nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl šiuo atveju bausmės subendrintinos pagal BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas taisykles, t. y. bausmes visiškai sudedant – prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant visą pagal 2017 m. balandžio 20 d. teismo baudžiamąjį įsakymą neatliktą baudos bausmę.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89–90) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ją keisti ar panaikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; 3) per 4 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. K. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; 3) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šios bausmės pridėti visą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. baudžiamąjį įsakymą neatliktą baudą ir galutinai skirti D. K. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; 2) tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; 3) per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 20 MGL dydžio, t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti nuteistajam, kad paskirtą 20 MGL dydžio baudą jis privalo sumokėti per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Atšaukti vykdomąjį raštą, išduotą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. baudžiamąjį įsakymą dėl 20 MGL dydžio baudos išieškojimo iš D. K..

Išaiškinti D. K., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė