- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-06
- Bylos Nr.
- e2YT-6691-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00446-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), po vyro R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti. Ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. G.. Santuokos metu L. G. ir R. G. susilaukė dukters L. G., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, ir sūnaus I. G., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Daugiau pareiškėja su vyru vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjos vyras R. G.. Santuokoje sutuoktiniai 1996 m. sausio 29 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po R. G. mirties pareiškėja nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas tik pareiškėjos vardu, todėl pareiškėja laikė, kad šis nekilnojamasis turtas jai ir priklauso pilna apimtimi. Po savo vyro mirties, pareiškėja bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena iki pat šios dienos, jau labai ilgą laką. Taigi pareiškėja aukščiau išvardinto nekilnojamojo turto dalį, tai yra ½, priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti ir su palikėjo turto dalimi elgiasi kaip paveldėto turto savininkė. Kadangi pareiškėja L. G. po savo vyro mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. priėmė palikimą, kadangi pareiškėja yra praleidusi 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo R. G. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sudarė santuoką. Santuokos metu jie susilaukė dukters L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuri (duomenys neskelbtini) mirė, bei sūnaus I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėja ir jos sutuoktinis 1996 m. sausio 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. G. mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodo, kad nors ji į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po R. G. mirties jo sutuoktinė L. G. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau ji rūpinosi po R. G. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus L. G. atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja ir toliau liko gyventi jų bute, naudojasi juo visu ir valdo jį bei prižiūri kaip savo. Pareiškėja moka mokesčius, remontuoja butą ir atlieka kitus veiksmus siekiant išsaugoti R. G. turtą. Be to, L. G. bute deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog L. G. po sutuoktinio R. G. mirties, jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo metai (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo žmona L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai L. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.