- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1673-661/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis turtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą pareiškimą skolininkams/įkeisto turto savininkams R. B. ir R. B. dėl priverstinės skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
Kreditorius Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau-bankas) kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių ir prašė areštuoti R. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1180 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0483-9905, esantį Mileišiškių g. 4, Vilniaus m. sav., taip pat to pateis skolinio įsipareigojimo įvykdymui R. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantį turtą: 0,1500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0141-2877, bei žemės sklypo priklausinį- dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1179-9374, esančius Girių g. 16, Vilniaus m. sav. Nurodė, kad 2007-02-09 Kredito sutartimi Nr. BS1620070052 su vėlesniais susitarimais (toliau - Kredito sutartis) bankas R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas: Bražuolės g. 27, Vilnius), išdavė 376 506,00 eurų kreditą, laikotarpiui iki 2027-02-09. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu ID 01120070004147, 2007-02-20 įregistruotu Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo hipotekos skyriuje buvo įkeistas R. B. ir R. B. nuosavybės teise priklausantis aukščiau nurodytas turtas. Kadangi R. B. nuo 2009-02-02 vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 58 punktu, 2012-01-04 raštu Nr. dnkl200116, kreipėsi į skolininką/turto savininką bei, 2012-01-04 raštu Nr. dnkl200119, į turto savininkę R. B. su raginimu sumokėti pradelstą su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą, kuri tai dienai už pradelstas paskolos įmokas, palūkanas bei delspinigius buvo lygi 80 368,25 eurų ir įspėjo skolininką, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka. Praėjus duotam 30 dienų terminui, skola bankui nebuvo grąžinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą: 1) 0,118 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0483-9905, adr. Mileišiškių g. 4, Vilnius, nuosavybės teise priklausantį R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 2) 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0141-2877, adr. Girių g. 16, Vilnius ir dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1179-9374, adr. Girių g. 16, Vilnius, dalinės nuosavybės teise po 1/₂ dalį priklausančius R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) uždraudė įkeisto turto savininkams juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę bei įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką), kad negrąžinus skolos, t.y. 358 848,76 EUR negrąžinto kredito, 24 318,12 EUR palūkanų, 26 641,53 EUR delspinigių, iš viso: 409 808,41 EUR bei 100,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Teismas nustatė, kad kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 str., 6.218 str. bei 2007 02 09 Kredito sutarties Nr. BS1620070052 58 punktu, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, registruotu laišku išsiuntė skolininkui (įkeisto turto savininkui) R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 2012-01-04 raštą Nr. dnkl200116 dėl sutarties nutraukimo, kuriuo įspėjo, jog per nustatytą terminą iki 2012-02-05 neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį, kadangi skolininkas nevykdo sąlygų, numatytų kreditavimo sutartyje, - paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Kreditorius registruotu laišku taip pat išsiuntė įkeisto turto savininkei R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 2012-01-04 raštą Nr. dnkl200119 dėl įsipareigojimų vykdymo. Bylos duomenimis kreditorius vienašališkai nutraukė kredito sutartį 2012-02-05. Iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog laiškas, adresuotas skolininkui R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) jam buvo įteiktas asmeniškai 2012 m. sausio 9 d. Pašto korespondencijos siuntos įkeisto turto savininkei R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) jos gyvenamosios vietos adresu Debesijos g. 4-21, Vilnius, įteikti nepavyko (persikraustė). Kadangi minėtas įkeisto turto savininkės R. B. gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir hipotekos lakšte Nr. 01120070035510 ir 2007 02 09 Kredito sutartyje Nr. BS1620070052, o kiti įkeisto turto savininkės adresai kreditoriui nėra žinomi, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti apie vienašališką sutarties nutraukimą, o įkeisto turto savininkė R. B. apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai. Teismas taip pat pažymėjo, jog duomenų apie atliktus mokėjimus per papildomai skirtą laiką prievolei vykdyti byloje nėra. Skolininkas iki šiol nėra atlikęs nei vieno mokėjimo, skirto skolos padengimui. Skolininko, žinančio prisiimtų įsipareigojimų dydį ir įvykdymo terminus, neveikimas negali būti aiškinamas tokio asmens naudai. Toks skolininko elgesys negali būti ginamas, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus elgtis sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti pareigas, bei visapusiškai bendradarbiauti su kreditoriumi. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad banko teiginys, kad skolininkai tinkamai ir laiku nevykdė hipotekos lakštais užtikrintos prievolės pagal 2007 m. vasario 9 d. kredito sutartį Nr. BS1620070052 (toliau — Kredito sutartis), yra nepagrįstas ir neparemtas jokiais objektyviais dokumentais. Be to, teismas nutartyje nenurodė jokių įrodymų, kurie pagrįstų skolos dydį, kuriais bankas rėmėsi įrodinėdamas R. B. ir/ar R. B. kaltę dėl pradelstų įsipareigojimų. Taip pat bankas netinkamai įvykdė savo pareigą pranešti skolininkei apie vienašalį kredito sutarties nutraukimą, todėl kredito sutartis negali būti laikoma nutraukta teisėtai. Apeliantė pažymi, jog bankui yra žinomas ir kitas skolininkės adresas, t. y. Bražuolės g. 27, LT-02233 Vilnius. Šiuo adresu bankas siunčia skolininkei įvairius pranešimus, kurie yra susiję su pačios skolininkės kredito sutarties vykdymu. Apeliantės nuomone, bankas, nebendradarbiaudamas su skolininkais ir kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo nelaukęs kol skolininkė bus tinkamai informuota apie kredito sutarties vykdymą bei kredito sutarties nutraukimą, siekė sukurti tokią situaciją, kad skolininkų padėtis būtų neapibrėžta ir neaiški, todėl pažeidė bankų veiklai keliamus aukštus atidumo ir rūpestingumo standartus.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).
Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK redakcija galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d., nes pagal CPK atskirų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiu galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d. reglamentavimą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju priverstinis skolos išieškojimas pagal hipotekos taisykles buvo pradėtas iki 2012 m. liepos 1 d., todėl, nagrinėjant apeliantės atskirąjį skundą, teismas vadovaujasi CPK redakcija galiojusia iki 2012 m. liepos 1 d.
Hipoteka, kaip skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, būdas, pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Kasacinio teismo pabrėžta, kad hipotekos kreditoriaus teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, naudojantis pirmenybe prieš kitus kreditorius, esmė – greitas ir ekonomiškas reikalavimo patenkinimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB banko „Hansabankas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-573/2004; kt.).
CPK 558 straipsnyje reglamentuota, kaip tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai, kai baigiasi skolos grąžinimo terminai, o hipoteka užtikrinta prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Šioje teisės normoje nustatyta pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles.
Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem pareiškimais. Jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius pateikia CPK 558 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Šis pareiškimas yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti. Hipotekos teisėjas, priėmęs nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistravęs ją turto areštų registre, raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti (CPK 558 straipsnio 1 dalis). Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius kreipiasi su CPK 558 straipsnio 2 dalyje nurodytu pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti. Šis pareiškimas yra pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą. Kai hipotekos kreditorius pateikia pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo ar įkeisto daikto perdavimo administruoti (CPK 558 straipsnio 2 dalis), pradedamos turto realizavimo arba administravimo procedūros.
Nagrinėjamu atveju R. B., užtikrindamas iki 2027 m. vasario 9 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070004147, 2007-02-20 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniu pakeitimu, bankui įkeitė R. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą - 0,118 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0483-9905, adr. Mileišiškių g. 4, Vilnius. To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2027 m. vasario 9 d. suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070035510, 2007-12-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, bankui įkeitė dalinės nuosavybės teise 1/₂ dalimi R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) ir 1/₂ dalimi R. B. (a/k (duomenys neskelbtini) priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1) 0,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0141-2877, adr. Girių g. 16, Vilnius; dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1179-9374, adr. Girių g. 16, Vilnius.
2012 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1667/2012 minėtas įkeistas turtas buvo areštuotas.
Pagrindiniai argumentai, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2012 m. balandžio 17 d. nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apeliantės (skolininkės) nuomone, yra tie, kad bankas neįrodė, kad skolininkai laiku ir tinkamai neįvykdė kredito sutarties, skolininkė nebuvo tinkamai ir laiku informuotas apie kredito sutarties nutraukimą.
Apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog bankas neįrodė, kad skolininkai laiku ir tinkamai neįvykdė kredito sutarties neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu, nesprendžia kitų tarp šalių kilusių ginčų, o tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, kad pasibaigęs jos įvykdymo terminas ar kredito sutartis sutartyje nustatyta tvarka tinkamai nutraukta, ir vadovaudamasi CPK 558 str. 1 d. areštuoja įkeistą turtą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2009, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Tai reiškia, kad apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai bei aplinkybės dėl kredito sutarties vykdymo nagrinėtini ginčo teisenos tvarka, o ne nagrinėjamoje byloje (CPK 542 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nepagrįstas apeliantės atskirojo skundo argumentas, jog byloje trūksta įrodymų apie jos tinkamą įspėjimą dėl kredito sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pašto korespondencijos siuntos įkeisto turto savininkei R. B. jos gyvenamosios vietos adresu Debesijos g. 4-21, Vilnius įteikti nepavyko (persikraustė). Kadangi minėtas įkeisto turto savininkės R. B. gyvenamosios vietos adresas nurodytas ir hipotekos lakšte Nr. 01120070004147 ir 2007-02-09 kredito sutartyje Nr. BS1620070052, o kiti apeliantės adresai kreditoriui nebuvo žinomi, darytina išvada, jog kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti apie vienašališką sutarties nutraukimą, o įkeisto turto savininkė apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą buvo informuota tinkamai. Teismas be kita ko nurodo, jog vadovaudamasis teismų suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009), reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.), dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog kreditorius pranešimą apie įspėjimą dėl sutarties nutraukimo siuntė tuo skolininkės gyvenamosios vietos adresu, kuris jam buvo žinomas, be to, apeliantė nepateikė teismų jokių duomenų, patvirtinančių, jog bankui buvo žinomas kitas skolininkės adresas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kreditorius tinkamai informavo šią skolininkę apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Hipotekos skyriaus prie Vilniaus miesto 1 –ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.