Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-116/2009

2.4.; 1.2.14.1.1.; 1.2.29.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.

2009 m. gegužės 7 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteista

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteista už tai, kad 2008 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val. 30 min., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, pagrobė I. N. priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SONY ERICSSON K750“ su 130 Lt vertės atminties kortele bei 240 litų, tuo nukentėjusiajam I. N. padarydama 570 Lt turtinę žalą, pagrobė D. B. priklausantį 1000 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG SGH – J700“, 100 Lt vertės auksinius auskarus, 50 Lt vertės sidabrinę apyrankę, moteriškas kelnes 60 Lt vertės, moterišką rankinę 90 Lt vertės, fotoaparatą „VIVITAR 5150s“ 400 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiajai D. B. 1700 Lt turtinę žalą, bei pagrobė L. N. priklausantį 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „MOTOROLA F-3“, skaitmeninę vaizdo kamerą „JVS“ 1500 Lt vertės, skaitmeninį fotoaparatą „FUJI FINEPIX F450“ 700 Lt vertės, tuo nukentėjusiam L. N. padarydama 2300 Lt turtinę žalą.

Be to, E. V. nuteista už tai, kad 2008 m. rugsėjo 30 d., apie 18 val. 30 min., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, pagrobė D. B. išduotą LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), E. B. išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei I. N. išduotą LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistosios nusikalstamus veiksmus ir jai teisingai paskyrė bausmę.

Dėl E. V. kaltės pagrobus svetimus dokumentus

Spręsdamas nuteistosios E. V. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų D. B., E. B., I. N., L. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotais parodymais, liudytojos T. B. parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Byloje esantys nukentėjusiųjų D. B., E. B., I. N., L. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudija, kad jie nuo pat pirmosios apklausos, apklausiami iš karto po įvykio, t.y. 2008 m. rugsėjo 30 d., nuosekliai nurodė esmines jų dokumentų dingimo aplinkybes. Minėtos apklausos metu nukentėjusioji D. B. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. apie 20 val., ji, grįžusi į butą adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, neberado kai kurių savo daiktų, taip pat ir jos vardu išduoto LR piliečio paso bei asmens tapatybės kortelės. Dokumentus ji buvo palikusi po stalu, ant kurio padėtas kompiuteris (b. l. 30). Nukentėjusysis I. N. pirmosios apklausos metu parodė, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. į butą adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, kurį jis nuomojasi kartu su L. N. bei D. B., atvyko pastarosios mama T. B. ir E. V. Vakare, atšventus D. gimtadienį, T. B. ir E. V. liko nakvoti bute. 2008 m. rugsėjo 30 d. apie 17 val., jis ir L. N. iš buto išėjo, bute liko viena E. V. Grįžę į namus apie 20 val., jie buto duris rado užrakintas, E. V. bute nebuvo. Buto rakto pastarajai jie palikę nebuvo, nes durys iš vidaus atsidaro be rakto, o iš lauko pusės jos be rakto neatsidaro. Grįžę bute jie pasigedo įvairių daiktų, jis (I. N.) neberado savo asmens paso, kurį buvo palikęs švarko kišenėje (b. l. 35). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybės nurodė ir nukentėjusysis L. N., patvirtindamas, kad jiems išeinant iš nuomojamo buto, jame liko viena E. V. (b. l. 39). Nukentėjusioji E. B. pirmosios apklausos metu nurodė, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. apie 15 val. 50 min., jai atvažiavus pas seserį D. į butą adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, minėtame bute be savo sesers rado I. N. bei E. V. Apie 17 val. ji iš minėto buto išėjo, o grįžusi apie 19 val., buto duris rado uždarytas, jų niekas neatidarė. Į butą ji įėjo tik apie 20 val., grįžus L. N. ir I. N. Bute neberado savo asmens tapatybės kortelės, kurią buvo palikusi ant stalo (b. l. 45). Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti jais nėra pagrindo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusieji analogiškai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 29 d. į jų nuomojamą butą buvo atvykusios T. B. ir E. V., kurios tą vakarą bute liko nakvoti. Kitą dieną E. V. jie bute buvo palikę vieną, o grįžę į namus, E. V. neberado, pasigedo įvairių daiktų, tame tarpe ir asmens dokumentų (b. l. 190-192). Nors nukentėjusioji D. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. ryte savo dokumentų buvo pasigedusi, tačiau patvirtino, jog iki 17 val., t. y. iki jai išeinant iš buto, dokumentus ji rado ir paliko namuose (b. l. 190-191). Aplinkybę, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. pas savo dukrą adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, ji atvyko kartu su E. V. ir šiame bute liko nakvoti, teisme patvirtino ir liudytoja T. B. Ji taip pat nurodė, jog 2008 m. rugsėjo 30 d. apie 20 val. jai paskambinusi dukra E. pranešė, kad iš buto pagrobti įvairūs daiktai ir dokumentai (b. l. 192). Pati nuteistoji E. V. teisme patvirtino, jog 2008 m. rugsėjo 30 d. bute, kuriame iš vakaro šventė D. B. gimtadienį, likusi viena, ji pagrobė svetimus daiktus (b. l. 189-190).

Iš I. N. protokolo - pareiškimo matyti, kad jis 2009 m. rugsėjo 30 d. 21 val. 10 min. pranešė, jog iš nuomojamo buto adresu (duomenys neskelbtini), Kelmė, 2008 m. rugsėjo 30 d. tarp 17 ir 20 val. buvo pagrobti įvairūs daiktai, taip pat jo LR piliečio pasas, E. B. asmens tapatybės kortelė (b. l. 9).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegijai nekyla abejonių dėl E. V. kaltės pagrobus svetimus dokumentus – D. B. LR piliečio pasą ir asmens tapatybės kortelę, E. B. asmens tapatybės kortelę bei I. N. LR piliečio pasą.

Kadangi nuteistosios E. V. parodymai, kad ji svetimų dokumentų nepagrobė, prieštarauja nuosekliems nukentėjusiųjų parodymams bei kitiems aukščiau išdėstytiems įrodymams, kolegija laiko, jog apylinkės teismas pagrįstai šiuos nuteistosios parodymus vertino kaip jos gynybinę poziciją ir siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį.

Eksperimentas – tai procesinis veiksmas, kurio metu atkuriami įvykio veiksmai, situacija ar kitokios aplinkybės, siekiant patikrinti ar patikslinti duomenis, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti. Kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių E. V. kaltę pagrobus svetimus daiktus ir dokumentus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė sprendimo skirti byloje ekspertizę tikslu nustatyti, ar E. V., išeidama iš buto, kuriame įvykdė nusikaltimus, šio buto duris užtrenkė, ar ne.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Asmuo laikomas prisipažinusiu padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis savo noru, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji E. V. savo kaltę pripažino tik iš dalies (b.l. 55-56, 60, 189), nurodė ne visas jai inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes.

Be to, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė reikalauja ne tik prisipažinimo, bet ir nuoširdaus gailėjimosi. Norint pripažinti minėtą aplinkybę kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad E. V. parodymai nebuvo nuoširdūs, savo veiksmų ji kritiškai nevertino, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti apeliantės atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. V. teisiama aštuntą kartą (b. l. 75-94, 97-98), naujus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarė praėjus vos 11 dienų po jos paleidimo iš bausmės atlikimo vietos, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, taip pat atsižvelgė į tai, kad nėra nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. V. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, didesnes nei BK 178 str. 1 d. ir BK 302 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Apeliantės skunde nurodytas motyvas, kad ji turi du vaikus, negali būti pagrindu švelninti jai paskirtą bausmę. Be to, iš apylinkės teisme vykusio posėdžio, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl suėmimo E. V. paskyrimo, protokolo matyti, kad pastaroji teismui nurodė, jog vaikus augina jos mama, o jai pačiai yra laikinai apribotos motinystės teisės (b. l. 63).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apeliantei už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.

nutaria:

nuteistosios E. V. apeliacinį skundą atmesti.