- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- II-410-363/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00211-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Irena Šeškauskienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
nutarimą priėmusios institucijos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Plungės r. PK) atstovei L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S. ir V. S. skundus dėl Klaipėdos AVPK Plungės r. PK priimtų 2020-08-31 nutarimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020-08-31 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK nutarimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimų bylose M. S. ir V. S. paskirtos 38,00 Eur baudos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau — ANK) 518 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jie 2020-07-29 11.30 valandą, savavališkai nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, įėjo į L. K. bei L. K. priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), nors tokia teisė jiems nesuteikta.
Šalies argumentai
M. S. ir V. S. teismui pateikė skundus dėl 2020-08-31 priimtų nutarimų, kuriais prašo panaikinti nutarimus ir administracinę teiseną jų atžvilgiu nutraukti nesant nusižengimų požymių. Skunduose nurodė, kad kategoriškai nesutinka, jog atliko nutarime nurodytus neteisėtus veiksmus, remdamiesi ANK 5 straipsniu ir 567 straipsnio 2 dalimi. Teigė, kad 2020-07-29 buvo susitikę pakalbėti su kaimynu L. K., tačiau ne jo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o servitutiniame kelyje, esančiame jo žemės sklype, kuris gali būti naudojamas judant juo, todėl nėra savavaldžiavimo sudėties dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Mano, kad esant ginčui, L. K. gali kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) Plungės ir Rietavo skyrių ar į Plungės apylinkės teismą dėl ribų nustatymo, tačiau už tai neturi būti baudžiami. Minėtą dieną su L. K. buvo bendraujama dėl jo paties neteisėtų veiksmų jų ir P. atžvilgiu, nes L. K. neteisėtai renka informaciją apie M. S., jo šeimą, P., todėl pats patekimas matant ir dalyvaujant L. K., jeigu tai būtų net ir jo žemės sklype, savaime nėra nusižengimas, nes nebuvo vykdomas slaptai ar neleistinu būdu, darant žalą savininkui. Pokalbio metu L. K. konfliktavo su D. ir J. P., varė juos lauk, M. ir V. S. nebuvo išsakyti jokie priekaištai dėl patekimo į jo nuosavybę. Mano, jog šioje situacijoje svarbus yra pats patekimo į L. K. namų valdą vertinimas, nes ne kiekvienas asmuo, kuris patenka į svetimą namų valdą, turi būti baudžiamas. Skundą padavusių asmenų atveju L. K. neišreiškė jiems savo valios, kad tuo metu jie negali būti toje vietoje ir pareiškus tokį reikalavimą jie toliau būtų likę jo valdoje ir darę žalą jo turtui. Kadangi nėra jokių duomenų dėl padarytos žalos, valios išreiškimo, todėl šiuo atveju nėra būtinųjų nusižengimo sudėties elementų.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Plungės r. PK atsiliepime į skundą nurodė, kad 2020-07-29 Klaipėdos AVPK Plungės r. PK buvo gautas L. K. pareiškimas dėl to, kad 2020-07-29 apie 11.30 valandą į jam priklausantį namų valdos sklypą atėjo kaimynai V., M. S., kartu atsivedė du asmenis. L. K. išėjus iš namo, atėję 4 asmenys pradėjo priekaištauti, reikšti pretenzijas dėl svetimo sklypo filmavimo prie savo namo pritvirtintomis vaizdo kameromis. L. K. nurodė, kad be policijos su jais nebendraus, paprašė asmenų pasišalinti iš jam priklausančios namų valdos. Su S. buvusi moteris elgėsi netinkamai jo atžvilgiu, M. S. jį įžeidinėjo, o V. S. įžeidinėjo šalia jo buvusią sutuoktinę L. K. Perklausius pareiškėjo L. K. savanoriškai pateiktus vaizdo bei garso įrašus, nustatyta, kad pareiškėjas įsakmiai prašo M. S. bei kartu su juo buvusių asmenų išeiti iš jo teritorijos, nurodė, jog atsineš namo dokumentus ir parodys, kur tiksliai yra jo teritorija. Garso įraše girdisi, jog asmenys iš teritorijos išeiti atsisako, į L. K. nurodymus ir raginimus apleisti privačią teritoriją nereaguoja. Girdisi, jog asmenys konfliktuoja ir nurodo, jog niekur neis ir lauks policijos pareigūnų. Esant pateiktiems garso įrašams ir kitiems tyrimo metu surinktiems duomenims, M. S. bei V. S. pradėtos administracinių pažeidimų teisenos pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį. 2019-02-11 iš NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus gautas raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad L. K. ir L. K. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Plungės rajono tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. Tl-177, Telšių apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymu Nr. PI. Ž-1431 „Dėl žemės sklypų, esančių Plungės rajono savivaldybėje, padalijimų patvirtinimo“ nustatyti servitutai. Minėti servitutai, gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams V. S. ir M. S. nesuteikia teisės eiti ar važiuoti per L. ir L. K. priklausantį žemės sklypą. Nurodė, jog su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštu Nr. (duomenys neskelbtini) V. ir M. S. buvo supažindinti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2020-08-12 M. S. ir V. S. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai su administraciniu nurodymu pagal ANK 518 straipsnį, paskirtos 8,00 Eur baudos, tačiau nesumokėjus administracinio nurodymu paskirtų baudų, 2020-08-31 buvo priimtas nutarimas ir paskirtos 38,00 Eur baudos. Prašė nutarimą palikti nepakeistą ir skundų netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. ir V. S. nurodė, jog nesupranta, kokią tvarką yra pažeidę, nesutinka, kad buvo nubausti, todėl parašė skundus tenkinti. Jokio rašto iš NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus nėra gavę, susipažinę ar pasirašę, pateikė apžiūrai detalųjį planą. V. S. teigė, kad veda šunį į P. laukus, tačiau visada yra filmuojami L. K., todėl pas jį atėjo pasikalbėti, nebuvo jokių susistumdymų, konfliktų. Nežinojo, kad negali ten eiti, jeigu būtų žinoję, tai būtų ir nėję, mano nepažeidę naudojimosi tvarkos. M. S. teigė, jog L. K. pateiktas garso įrašas yra 2017 metų žiemą, kai jie jau gyveno ten, o L. K. tik ruošėsi įsikelti į sklypą. Jie vedžiodavo šunį be pavadėlio, policija net nesakė, kad negalima vaikščioti tuo keliu, o L. K. jį filmavo be jokio sutikimo ir leidimo. Tikino nežinantys apie byloje minimą NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštą, tai tik L. K. išsigalvojimai, kad jie žino apie tuos raštus, policijoje jiems pasakė, kad esant būtinybei, galima eiti tuo keliu. Nuo 2019 metų iki 2020-07-29 nebevaikščiojo per tą kelią dėl to, kad nebebūtų konfliktų su kaimynais. Prašo teismo į nagrinėjamą situaciją pažvelgti iš žmogiškosios pusės, kadangi nebuvo supažindinti su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštu, o policijos pareigūnai, pataikaudami L. K., priėmė neteisėtą nutarimą, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių, bylą jų atžvilgiu nutraukti. V. S. palaikė M. S. poziciją, nurodė, jog nėra teismo sprendimo, kad reikalui esant jie negalėtų nueiti pas kaimyną.
Nukentėjusysis L. K. posėdžio metu parodė, jog matėsi, kad į jo valdas ateina agresyviai nusiteikę S. Jie pradėjo pulti, juos visokiais negražiais žodžiais išvadino. Nenorėjo su jais kalbėtis, todėl liepė išeiti. Mano, jog viskas buvo suplanuota S., jie yra konfliktiški asmenys. Buvo atsinešęs gyvenamojo namo projekto bylą ir parodė savo žemės sklypo ribas, nurodė, kur yra bendro naudojimo kelias bei jo privati valda. Išklausius garso ir vaizdo įrašus, teigė, jog tarp jų buvo konfliktas, tik vėliau S. atsiprašė, jokio psichologinio smurto nenaudojo. Įrodymo, kad S. yra informuoti apie 2019-02 NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštą pateikti negali, nes neturi, yra įsitikinęs, jog S. yra informuoti apie tą raštą, teigė, jog jie yra tokie kaimynai, kurie nuolat ieško priekabių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu policijos komisariato atstovė nurodė, jog surinkta medžiaga išnagrinėta išsamiai, todėl buvo priimtas sprendimas. Su atsakymu buvo supažindinti S. ir K. Teigė, jog M., V. S. buvo supažindinti su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštu tinkamai, todėl prašė jų skundų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 518 straipsnyje nurodyta, kad savavaldžiavimas yra savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Jei savavaldžiavimu padaryta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams, tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę (BK 294 straipsnio 1 dalis). Administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, baustinas ir pan. (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010). Paminėtina ir tai, jog asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, t. y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis).
Iš teisės aktų analizės matyti, jog savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju iš administracinių nusižengimo bylų nustatyta, kad M. S. bei V. S. atžvilgiu 2020-08-31 priimti nutarimai administracinių nusižengimų bylose už ANK 518 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, jiems paskirtos 38,00 Eur baudos.
Kaip minėta, administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
Skunduose pareiškėjai nurodo, jog jų veikose nėra būtinųjų nusižengimo sudėties elementų, nes bylose nėra duomenų dėl padarytos žalos nukentėjusiajam, dėl jo valios išreiškimo, taip pat posėdžio metu parodė, kad nebuvo supažindinti su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus raštu dėl L. K. priklausančių servitutinių kelių.
CK 4.124 straipsnis nurodo, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Kelio servitutai nustatomi, kad gretimų sklypų savininkai ir naudotojai galėtų susisiekti ir būtų patenkintos jų teisės, tam kad būtų pagerinta gretutinių sklypų savininkų gyvenimo kokybė, o ne sudarytų papildomų trikdžių.
Byloje esantis NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus 2019-02 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. K. ir L. K. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), vadovaujantis detaliuoju planu, patvirtintu Plungės rajono tarybos 2009-06-25 sprendimu Nr. Tl-177, Telšių apskrities viršininko 2009-10-05 įsakymu Nr. PI. Ž-1431 „Dėl žemės sklypų, esančių Plungės rajono savivaldybėje, padalijimų patvirtinimo“ nustatyti servitutai: 468 kv. m ploto servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-3 plane pažymėtas indeksu „S2“; 468 kv. m ploto servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-4 plane pažymėtas indeksu „S3“; 467 kv. m ploto servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-5 plane pažymėtas indeksu „S4“; 468 kv. m ploto servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-3 plane pažymėtas indeksu „S2“; 468 kv. m ploto servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-4 plane pažymėtas indeksu „S3“; 467 kv. m ploto servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-5 plane pažymėtas indeksu „S4“; 468 kv. m ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis(viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-3 plane pažymėtas indeksu „S2“; 468 kv. ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-4 plane pažymėtas indeksu „S3“; 467 kv. m ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis), žemės sklypo projektinis Nr. 169-2-5 plane pažymėtas indeksu „S4“; 562 kv. m ploto servitutas - teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“; 562 kv. m ploto servitutas - teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „S1“. Konstatuota, jog minėti servitutai, gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkams V. S. ir M. S. nesuteikia teisės eiti ar važiuoti per L. K. ir L. K. priklausantį žemės sklypą.
Iš byloje M. S. pateikto gyvenamojo namo projekto nustatyta, kad palei jo sklypą einantis kelias yra pažymėtas - servitutas, tačiau nenurodyta, jog tai yra kelio servitutas, taip pat nėra duomenų, kad būtų keliui taikomi kokie kiti apribojimai. Apie L. K. priklausančius servitutus pareiškėjai nurodė nežinoję, nors policijos komisariato atstovė atsiliepime nurodė, jog su NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta informacija V., M. S. buvo supažindinti, tačiau teismui įpareigojus atstovę apie tai pateikti duomenis, tokia informacija nepateikta, taip pat iš L. K. posėdžio metu pateikto garso įrašo nebuvo galima nustatyti ar pareiškėjai žinojo ir buvo susipažinę su byloje minimu raštu. Juolab, kad teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad jeigu būtų žinoję tokią informaciją, jie nebūtų ėję per L. K. priklausančius kelius.
Teismo vertinimu, V. M. S. administracinių nusižengimų padarymo metu (t. y. 2020-07-29) nebuvo gavę informacijos apie L. K. ir L. K. nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytus viešpataujančius servitutus, kad jie negali vaikščioti per sklypą, kelią, buvo įsitikinę, jog tai servitutinis kelias, kuriuos gali eiti visi, vestis šunį ir pan.
Pagal CK 4.113 straipsnio 2 dalį servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Remiantis CK 4.112 straipsnio 5 dalimi, viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Kylant nesutarimams su pareiškėjais L. K. ir L. K., kaip viešpataujančio daikto savininkai, gali kreiptis dėl servituto turinio pakeitimo ar panaikinimo.
ANK 518 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinio nusižengimo protokole nepakanka formaliai išvardinti pažeistas teisės normas, tačiau būtina konkretizuoti jų turinį ir esmę, nurodyti, kokiais būtent veiksmais (ar neveikimu) buvo pažeisti normose įtvirtinti reikalavimai. Šiuo atveju 2020-08-12 administracinio nusižengimo protokoluose bei 2020-08-31 nutarimuose nėra nurodyti, kokie teisės aktai pažeisti. Atsižvelgtina, jog pareiškėjai, eidami aiškintis dėl L. K. filmavimų ir kitų kaimynų nesutarimų, buvo įsitikinę, kad gali eiti kaimyno servitutiniu keliu.
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs šalių paaiškinimus, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių M. S. ir V. S. padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 518 straipsnyje, byloje nėra. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, visi kilę neaiškumai ir abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų M. S. ir V. S. veiksmuose nenustatyta administracinių nusižengimų, numatytų ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl jų skundai tenkintini, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2020-08-31 nutarimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, administracinio nusižengimo teisenos nutrauktinos (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
pareiškėjų M. S. ir V. S. skundus tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2020-08-31 nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylose dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje numatytų nusižengimų padarymo ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti s Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą.