Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Zarasų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 06 11 nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d. nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį, vadovaujantis BK 48 str. 6 d., 2 ir 5 p., per bausmės atlikimo laiką atlyginti valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose.

Priteista iš G. M. 2716,10 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2008 09 19, apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. S. bute, esančiame S. N. g. 49-11, Zarasų m., be priežasties, alaus bokalu sudavė A. S. vieną smūgį į viršugalvį, alaus bokalui sudužus, sudavė dar vieną smūgį į kairės akies sritį ir taip sunkiai sutrikdė A. S. sveikatą, nes dėl kairės akies ragenos ir skleros kiaurinės žaizdos, rainelės iškritimo, trauminio lęšiuko sudrumstėjimo ir krumplyno uždegimo, kraujo išsiliejimo akies kameroje, nukentėjusysis prarado regėjimą kaire akimi ir neteko 35 % bendro darbingumo.

Prokurorė prašo pakeisti nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria, pritaikius BK 54 str. 3 d., G. M. nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 2 ir 5 p., per bausmės atlikimo laiką atlyginti valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros ir rūpybos įstaigose. G. M. nuteisti laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Prokurorė nurodo, kad teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė neteisingą išvadą, kad G. M. paskyrus BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, toks bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties.

Skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė išskirtines aplinkybes, leidžiančias paskirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Taip pat neatsižvelgė į tai, jog G. M. neatlygino žalos civiliniam ieškovui, nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokurorės manymu, tai, kad G. M. anksčiau neteistas, gyvena normalų gyvenimo būdą, neįrašytas į psichiatrinio ar narkologinio kabinetų įskaitas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ieško darbo bei prisipažino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, negalėjo būti aplinkybės, kurios vertinamos kaip išskirtinės.

Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino, kad buvo padarytas sunkus tyčinis nusikaltimas esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – apsvaigimui nuo alkoholio, nusikaltimo pasekmės yra sunkios. Be to teismas neatsižvelgė į nuteistojo elgesį nusikaltimo įvykdymo metu ir po jo, kadangi jis nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, ikiteisminio tyrimo metu iš karto neprisipažino kaltės. Todėl, prokurorės nuomone, laisvės apribojimo bausmės skyrimas tik ribotai galėtų pasiekti bausmės paskirtį.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą atmesti, prokuroras prašė skundą patenkinti.

Zarasų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė visas bylos aplinkybes ir skirdamas nuteistajam G. M. bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas turi vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus, ji turi būti paskirta griežtai laikantis BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą sankcijos ribose. Teismas neturi teisės paskirti joje nenumatytos rūšies bausmės ir neturi teisės peržengti joje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio. Minimalaus laisvės atėmimo bausmės dydį peržengti įstatymas leidžia keliais būdais. Vienas jų numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje. Šiame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas tokiam asmeniui, už būtent tokios nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Reiškia, teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. bausmę, vadovavosi Baudžiamojo kodekso nuostata, kad skiriamos bausmės rūšis ir paskirtis turi atitikti teisingumo bei protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgė į baudžiamosios teisės doktriną, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taipogi į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegija atsižvelgia tai, jog G. M. padarė sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nusikaltimo padarymo situaciją, tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas spontaniškai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nesant tiesioginės tyčios. Kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog G. M. veikė netiesiogine tyčia bei nenorėjo dėl jo veiksmų atsiradusių pasekmių. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog G. M. nesiekė išmušti nukentėjusiajam akį arba kitaip jį sunkiai sužaloti. Tačiau įvykdydamas savo nusikalstamus veiksmus, nuteistasis turėjo suvokti jų pavojingą pobūdį ir numatyti, jog galėjo atsirasti sunkios pasekmės. Bet pritartina apylinkės teismo nuomonei, kad konfliktas įvyko tarp gerų pažįstamų, o nukentėjusysis taipogi turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, kadangi įžeidė G. M..

Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymėtina, jog jis anksčiau teistas nebuvo, administracinių teisės pažeidimų neįvykdė, pilnai pripažino savo kaltę ir labai gailisi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nors nedirba, tačiau padeda išlaikyti mažametį vaiką.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusysis G. M. atleido ir jie susitaikė, be to nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio.

Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. M. švelnesnę bausmę ir pritaikė BK 54 str. 3 s. nuostatas.

Prokurorė pagrįstai skunde nurodo, kad nuteistasis neatlygino žalos civiliniam ieškovui, tačiau tai nėra pagrindas griežtinti bausmę.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Zarasų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.