Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai J. Š. ir jos atstovui advokatui J. B., suinteresuotiems asmenims D. G. ir R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, D. G., R. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja J. Š. paaiškino, kad palaiko pareiškimą, parodė, kad visada ten gyveno (iš karto adreso dabartinio nebuvo, jis keitėsi dar kelis kartus), ji buvo Bokšto g. dėl sklypo sutvarkymo (nes ten tada reikėjo tvarkyti) iš karto po vyro mirties, net nežino kur ir kaip taip atsitiko. Ji ir po vyro mirties gyvena (duomenys neskelbtini), ten (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ji nori sutvarkyti dokumentus (nori rašyti testamentą), kad jos vaikams nekiltų ateityje problema. Ji visada prižiūrėjo šį sklypą, mokėjo už žemę, elektrą. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad turi ir šiltnamį, ir sodą, ir vištas, kalakutus; taip pat yra jame namelis, ūkinis pastatas. Daugiau jokio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) neturi. Paaiškino, kad nagrinėjamoje byloje dalyvauja visi pareiškėjos vaikai, vienas sūnus yra miręs.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. Š. atstovas advokatas J. B. papildė, kad palaikomas pareiškimas. Paaiškino, kad byla atsirado tik dėl to, kad namas registruotas vėliau, po pareiškėjos vyro mirties. Tik žemės sklypas liko pareiškėjos ir jos vyro turtas. Paaiškino, kadangi nėra jokio klausimo dėl namo, todėl akivaizdu, kad ji naudojosi ir sklypu (pavyzdžiui, valė sniegą). Prašo tenkinti pareiškimą.

7. Teisme suinteresuotas asmuo D. G. parodė, kad net tokios minties nebuvo, kad tai būtų buvę ne mamos turtas, nes ji ten visada gyveno, paskui D. G. su savo šeima atsikraustė gyventi. Mama ir po tėčio mirties daugiausia rūpinasi sklypu (kad žemė būtų sutvarkyta, apmokėta, be skolų).

8. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. Š. parodė, kad jų šeima, giminės neturėjo vieni kitiems pretenzijų, jo mama jam labai daug padėjusi auginti vaikus (iš pirmos santuokos), taip pat sesuo su šeima ten gyvena, dėl ko jis irgi yra patenkintas. Jie labai gerai sugyveno ir kai tėvas buvo, su kuriuo viskuo kartu rūpinosi, statė, padėdavo vieni kitiems.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

10. Pareiškimas tenkintinas.

11. Byloje esančio santuokos liudijimo duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. Š. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su (duomenys neskelbtini). P. Š. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su pareiškėja. Bylos medžiaga patvirtina, kad šioje byloje suinteresuotų asmenų D. G. ir R. Š. tėvai yra J. Š. ir P. Š..

12. Iš 2021 m. lapkričio 21 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus P. Š. sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 16-ojo notarės biuro informacija patvirtina, kad po P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla iki 2021 m. spalio 15 d. Vilniaus m. 16-ojo notarės biure nebuvo užvesta.

13. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. spalio 8 d. išrašo matyti, kad 0,0833 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kaip pareiškėjos nuosavybė buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); statinių (sodo namo ir ūkio pastato) registracija atlikta (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. gruodžio 21 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris J. Š. nuosavybės teise įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi, buvo įregistruotas kaip pareiškėjos nuosavybė iki (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kaip pareiškėja ir jos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, pardavus pastarąjį butą, pareiškėja apsigyveno adresu (duomenys neskelbtini), ir čia gyveno tiek iki savo vyro mirties, tiek ir vėliau.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja J. Š. (duomenys neskelbtini) mokėjo už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokio kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), už kurį būtų galėjusi mokėti mokesčius, ji neturi.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju kadangi minėtas turtas, t. y. pareiškėjai nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas, buvo įgytas pareiškėjos santuokos metu, jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad minėtas žemės sklypas yra registruotas vieno iš sutuoktinių (pareiškėjos) vardu.

16. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mirusiojo P. Š. vaikai (suinteresuoti asmenys) yra laikomi pirmos eilės įpėdiniais. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus P. Š., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinis bei suinteresuotų asmenų D. G. ir R. Š. tėvas, pareiškėja įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį). Nagrinėjamu atveju palikėjo pirmos eilės įpėdiniai (D. G., R. Š.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja ir prašė jį tenkinti visa apimtimi.

18. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

20. Po P. Š. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėja nurodo, kad sutuoktinio palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą – aplinkybes apie vykdytą pareigą išlaikyti turtą patvirtina mokėjimai už žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (pateikti su pareiškimu ir 2021 m. gruodžio 21 d. pareiškėjos prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad ji po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi name, kuris yra pastatytas (kartu ir ūkinis pastatas) žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas pareiškėjos aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino suinteresuoti asmenys D. G. ir R. Š.. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja minėtu adresu yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą. Jokie kiti asmenys nėra priėmę P. Š. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų.

21. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio P. Š. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po P. Š. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 577-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per 3 mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.