Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-899/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
1-1507-899/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27460-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
A. S.
Nukentėjusysis
V. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1507-899/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27460-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei A. J.,kaltinamajam A. S.,nukentėjusiajai V. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus, paskutinį kartą 2018-02-02 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-19 nutartimi nustatyta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei V. V., o būtent: 2020-07-11 apie 21.15 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, nukentėjusiajai V. V. gulint lovoje, tyčia prispaudė su ranka, sulenkta per alkūnę, jos kaklą, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. V. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-07-11 bute esančiame (duomenys neskelbtini), sukonfliktavo su sugyventine V. V.. Jai gulint lovoje, su ranka prispaudė jos kaklą, dėl to V. V. galėjo skaudėti. Įvykio metu buvo neblaivus, tai įtakojo jo elgesį. Dėl savo elgesio gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios. Prieš ją smurtavo pirmą kartą. Prašo neskirti su realiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, kadangi yra dirbantis, padeda išlaikyti šeimą. Prašo teismo šanso pasitaisyti.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. S. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, A. S. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2020-07-11 21.23 val. M. G., paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad jis išgirdo moters pagalbos šauksmą, kuri šaukė, kad ją muša vyras (b. l. 14-18);

- 2020-07-11 policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su A. S. panaudotu fiziniu smurtu V. V. atžvilgiu. Tarnybiniame pranešime nurodytos vietos ant V. V. kūno, kuriose matosi akivaizdžios panaudoto smurto žymės. Įvykio vietoje A. S. nustatytas 1,30 promilių girtumas, V. V. 0,38 promilių girtumas (b. l. 10-13);

- 2020-07-11 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu Tilžės g. 36-136, Šiauliai, apžiūra (b. l. 23-29);

- 2020-07-21 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusių pareigūnų su BODY kamera, apžiūra (b. l. 20-22);

- asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2020-07-11 22.12 val. A. S. nustatytas 1.30 promilių girtumas (b. l. 108);

- nukentėjusiosios V. V. parodymai, kad A. S. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 4 mėnesiai, veda bendrą ūkį. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su jais taip pat gyvena jos dukra M. V.. Ji nėra jų bendras vaikas, jis ją prižiūri, augina vaiką kaip savo. Santykiai tarp jų yra geri, kol jis yra blaivus. Kai A. išgeria, prasideda priekaištai ir barniai tarp jų. Jis yra labai pavydus. Iki 2020-07-11 jokių konfliktų nėra buvę, policija nebuvo kviesta, smurtas nebuvo naudotas. 2020-07-11 apie 20.00 val. ji ir A. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), iš draugo sesers vestuvių. Minėtą vakarą buvo išgėrusi per visą vestuvių šventę, t. y. 2020-07-11 iki 20.00 val., gal dvi taureles degtinės ir taurę šampano. A. vestuvių metu gėrė daug, matė, kad gėrė degtinę, tačiau kokį kiekį alkoholio jis išgėrė, pasakyti negali, nematė. Jai ir A. grįžus namo 2020-07-11 apie 20.00 val., jo paprašė, kad jis eitų gultis, tačiau jis nėjo. Jai paskambino sesuo R. V.. Ji A. pasakė, kad eina pašnekėti. Jis jai pasakė „eisi su bernais pasiduoti“. Tuomet ir prasidėjo konfliktas tarp jų. Jis jai sakė, kad ji juo naudojasi, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji netylėjo, konfliktavo su juo, keikėsi. Konflikto metu ji jį pirma pastūmė abiem rankomis. Neprisimena, kad jis būtų nugriuvęs. Po to kai ji jį pastūmė, jis ją rankomis apsikabino per liemenį ir ją laikė. Sakė, kad nepyktų ant jo, jis daugiau taip nedarys. Kai jis ją apsikabino per liemenį, fizinis skausmas nebuvo sukeltas. Po to jis ją permetė ant lovos, nes tarp jų toliau vyko konfliktas. Ji norėjo išsilaisvinti, dėl to jis savo dešinės rankos dilbiu buvo prisispaudęs jos kaklą. Ji tiesiog norėjo išsilaisvinti. Jis jos nesmaugė, fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Ji jį vėl pastūmė rankomis į krūtinę ir taip išsilaisvino. Ji pradėjo šaukti per kambario langą, kad kažkas jai padėtų, nes norėjo išeiti iš buto. Po maždaug 10-15 minučių atvyko policija, ji policijos nekvietė ir nežino kas iškvietė pareigūnus. Kol ji šaukė pagalbos į kambarį atėjo komendantė J., pavardės nežino, ir jos sesuo R.. Jos paklausė A., ką jis daro. Ji tuo momentu išėjo iš buto, nuėjo į namo kiemo aikštę. Kol atvyko pareigūnai, A. pabėgo, kur jis pabėgo, nežino. Kiek žino, jis buvo sulaikytas pareigūnų namo kieme. Viso įvykio metu bute buvo tik ji ir A.. M. buvo tuo metu buvo su seserimi R.. Atvykus pareigūnams, juos pasitiko prie namo laiptinės. Jiems nurodė, kad ją smaugė, taip pat nurodė, kad jai A. suplėšė marškinėlius, kuriuos 2020-07-12 tvarkydamasi išmetė, jų nebeturi, ieškinio dėl marškinėlių nereiškia. Policijos reikėjo, kad tik jį nuramintų, nurodė, kad jis ją smaugė, nes jis nesiorientavo, kur jis yra, buvo girtas, buvo ant jo supykusi. Jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 32-35). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2020-07-11 apie 20.00 val. kartu su A. S. grįžo namo, prieš tai buvo A. sesers vestuvėse. Ji buvo truputį išgėrusi, o A. būdamas vestuvėse išgėrė alkoholio ganėtinai daug, buvo jau labai neblaivus. Kai grįžo į namus, pradėjo siūlyti jam, kad jis eitų miegoti, tačiau jis nėjo miegoti, tik atsigulė į lovą. Gulint lovoje, tikslaus laiko nepamena, jai paskambino sesuo R. V. ir pasiūlė išeiti į lauką trumpam pakalbėti. Jai dar gulint lovoje, iš lovos atsikėlė A. S. ir pradėjo sakyti: „tai ką, tu su bernais eisi?“, tada ji atsikėlė iš lovos ir vis tiek norėjo išeiti, jis atsistojo priešais ją, neleisdamas jai praeiti link durų, todėl, ji jį nestipriai pastūmė, dėl ko jis, būdamas neblaivus ir sunkiai nustovėdamas ant kojų, nugriuvo ant lovos. Šiaip jį pastumti ir sveikatos reikia turėti, nes jis yra sportuojantis, aukštas, vidutinio kūno sudėjimo. Tuomet jis greitai atsistojo nuo lovos ir ją stovinčią pastūmė, dėl ko jie abu kartu nugriuvo ant miegamojo lovos ir tuomet, galėjo būti apie 21.15 val., jai gulint lovoje, A. su sulenkta per alkūne ranka prispaudė jos kaklą prie lovos ir neleido pajudėti. Tai truko kelias sekundes. Už kokios kūno dalies, ar už pilvo, ar už kitos kūno dalies, jis ją parvertė ant lovos, nepamena. Kai griuvo ant minkštos lovos skausmo nejuto, tačiau tuo metu, kai jis prispaudė jos kaklą ranka (su sulenkta per alkūnę), juto fizinį skausmą dešinėje kaklo pusėje. Kadangi ji pasisuko šonu bei visaip muistėsi norėdama ištrūkti, norėdama išsilaisvinti ir išlipti iš lovos, jis ją paleido ir jai pavyko ištrūkti. Ar prieš tai jį dar pastūmė, nepamena, bet jei ir pastūmė, tai tik dėl to, kad norėjo išsilaisvinti ir tai padarė netyčia. Jai stojantis iš lovos, jis suėmė už jos marškinėlių, dėl ko jie suplyšo, tačiau tuo metu fizinio skausmo nejuto. Tuomet jie pradėjo koliotis visokiais žodžiais, per atidarytą langą (kuris jau prieš tai buvo pradarytas), ji pradėjo šaukti, kad jai reikia pagalbos, šaukė, kad kas nors jai padėtų. Už kelių minučių į butą atbėgo jos sesė Ramunė ir namo komendantė Jolanta, pavardės, duomenų nežino. Jos paklausė A., ką jis daro, o A. tuo metu jau buvo ją apsikabinęs per pilvo sritį ir laikė, kad negalėtų pabėgti į lauką, nenorėjo jos išleisti, buvo pradėjęs jos atsiprašinėti dėl įvykio, sakė, kad taip daugiau nebesielgs. Kai jis ją laikė apsikabinęs per pilvą, tuo metu fizinio skausmo nejuto. Daugiau jis nieko nebedarė, jokių kitokių veiksmų, kuriais būtų sukėlęs fizinį skausmą, neatliko. Jis ją paleido, kai pamatė, kad į butą atėjo sesuo su komendante Jolanta. Tuomet jos visos išėjo į lauką. Smurto jos atžvilgiu praeityje A. nebuvo naudojęs, tai buvo pirmas kartas. Kas policiją iškvietė, nežino, bet įtaria, kad galėjo iškviesti koks nors kaimynas. Policija atvyko labai greitai, praėjus maždaug 10-15 minučių po įvykio. Pati nebūtų kvietusi policijos, nebūtų kreipusis, nes žinojo, kad su juo susitaikys. Kai atvyko policija, jie parėjo atgal į butą, bet A. S. bute jau neberado. Kiek žino, jis buvo sulaikytas pareigūnų namo kieme. Viso įvykio metu bute buvo tik ji ir A. S., vaikas buvo pas sesę R. V., jos priežiūroje. Atvykusiems pareigūnams sakė, kad ją smaugė, bet po įvykio buvo labai susijaudinusi, todėl ne taip jiems nurodė įvykio aplinkybes, tai yra, susimaišė sakydama, kad ją smaugė, nors tai buvo ne smaugimas, o kaklo prirėmimas ranka. Pareigūnai matė, kad jos dešinė kaklo pusė buvo paraudusi. Taip pat pareigūnai matė paraudimą ant dešinės pilvo pusės, bet ten buvo tik mažas paraudimas, kai jis ją patempė už maikutės, tačiau jokio fizinio skausmo net nejuto, tačiau pareigūnai pamatę suplėšytą maikutę ir tą paraudimą ant pilvo, vis tiek pažymėjo ir ant pilvo rastą paraudimą. Pareigūnams sakė, kad pareikšimo nerašys, nes nenorėjo turėti reikalų su teisėsauga, nenorėjo, kad vėl reiktų vykti į teismus, nes neseniai su buvusiu sugyventiniu J. B. turėjo bylą, jis smurtavo prieš ją kai buvo nepilnametė, todėl dažnai reikėjo eiti į teismus, apklausas, buvo pavargusi nuo teisinių dalykų. Kai ją išsikvietė į apklausą, pareigūnei sakė, kad neva nejuto skausmo, nes nenorėjo pakenkti A. S., norėjo su juo susitaikyti, žinojo, kad po įvykio vis tiek gyvens kartu. Taip pat žinojo, kad jis buvo pataisos namuose, tačiau norėjo su juo taikytis, todėl ir pasakė, kad skausmo nejuto, tačiau dabar patikslina ir teigia, kad kai jis ją buvo prirėmęs ranka, ji juto fizinį skausmą. Dėl šio įvykio A. S. atleidžia, jokių pretenzijų jam neturi, tačiau tegul atsako už jai sukeltą fizinį skausmą pagal įstatymus. Pareigūnams nieko nemelavo, tik po įvykio buvo labai pasimetusi, nežinojo ką daryti, tačiau papasakojo visą tiesą. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka išaiškinta, jo nereikš, nes turtinė žala nebuvo padaryta (b. l. 36-40);

- liudytojo M. G. parodymai, kad yra A. S. draugas. Jį pažįsta apie 5 metus, gyvena tame pačiame name - (duomenys neskelbtini). Žino, kad jis gyvena su mergina, vardu V.. 2020-07-11 apie 21.20 val. žaidė lauke krepšinį ir išgirdo, kaip A. S. sugyventinė V., pavardės nežino, pradėjo šaukti per langą: „iškviesk policiją“, tai išgirdęs, pagalvojo, kad gal jai gresia pavojus, todėl iš karto pradėjo skambinti į policiją. Neprisimena, ar V. sakė, kad ją muša, tačiau kiek pamena, ji verkė. Daugiau ji nieko nebesakė. Jis iškvietė policiją, matė, kad atvyko pareigūnai, sulaikė A., kiek matė, jis dar priešinosi pareigūnams. Pats bendrauja tik su A. S., su V. nebendrauja, ji jam net nepatinka kaip žmogus. Po įvykio bendravo su A., tačiau apie minėtos dienos įvykį su juo nekalbėjo, nenori kištis į jo asmeninį gyvenimą (b. l. 57-59);

- liudytojos R. V. parodymai, kad yra V. V. sesuo. Abi gyvena tame pačiame name, tai yra, adresu (duomenys neskelbtini). Sesers butas yra penktame namo aukšte. Žino, kad ji gyvena su A. S., jie gyvena neilgai, tik apie kelis mėnesius. Susipažino jie per „(duomenys neskelbtini)“, kai A. S. dar buvo įkalinimo įstaigoje. 2020-07-11 vakare, galėjo būti apie 21.00 val., buvo lauke. Buvo viena pati, stebėjo kaip žaidžia kieme jos vaikai. Tuomet, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti po 21.00 val., kelios minutės, išgirdo, kaip per langą pradėjo šaukti sesuo V. V., ji garsiai ir susijaudinusi šaukė: „padėkit“ ir panašiai, tikslių frazių nepamena, tačiau pagal jos šaukimą suprato, kad ji šaukiasi pagalbos. Tai išgirdusi iš karto pradėjo bėgti į jos butą. Per langą jos nematė, nes jos langą užstojo medžiai, todėl kaip ji atrodė, kai šaukėsi pagalbos, negali pasakyti. Kai atbėgo į jos butą, paskui ją, kiek pamena, irgi bėgo namo pirmininkė J. P.. Jos įbėgo į V. butą ir pamatė, kad A. S. buvo rankomis prispaudęs V. V., ją laikė ar ką jai ten darė, tiksliai negali pasakyti. Tačiau pamatęs jas, jis ją paleido. Prie jų arčiau buvo J. P., už jos buvo ji. Matė, kad V. buvo nusiverkusi, matė, kad buvo pasišiaušę jos plaukai, ji atrodė išsigandusi, vis verkė. Sesė sakė, kad įvyko konfliktas, tačiau ji labai smulkiai nieko nepasakojo kas nutiko, ji atrodė išsigandusi, pasimetusi. A. S. sakė: „aš nieko nedariau“, bei vis atsiprašinėjo V. V., sakydamas: „atsiprašau, atsiprašau“. Jis pats atrodė labai neblaivus, mano, kad buvo labai pergėręs alkoholio. Jis joms nieko nesakė. Kraujo nesimatė, tik matė suplėšytą V. V. maikę. Tuomet A. S. išėjo į lauką, jos irgi išėjo, kai sužinojo, kad atvyksta policija ir greitoji, kuriuos iškvietė, kaip vėliau sužinojo, kaimynas M. G.. Joms išeinant į lauką, girdėjo, kad A. S. dar daužė buto ar laiptinės duris ar sienas, todėl jo rankos ir krumpliai buvo kruvini. Jo kruvinus krumplius matė kai jis išėjo į lauką paskui jas, jis ėjo į aikštelę rūkyti. Kiek žino, sesė V. V. myli A. S., po įvykio jie vis dar bendrauja, mano, kad jie susitaikys ir gyvens toliau (b. l. 64-67).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo A. S. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusiosios V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie A. S. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, asmens apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei V. V.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus sugyventinės atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). A. S. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš sugyventinę teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas 6 kartus teistas (b. l. 118-127, 129-182). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybės – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 112-117), yra dirbantis. Nusikalto praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui po paskutinės bausmės atlikimo. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. S., kaip recidyvistui, nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pastebėtina, kad A. S. savo kaltę pripažino visiškai jau ikiteisminio tyrimo metu, taip palengvindamas nusikaltimo ištyrimą. Teisme neigiamai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios. Jo atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų, yra dirbantis, padeda išlaikyti kartu su juo gyvenančius asmenis. Už smurtą artimoje aplinkoje teisiamas pirmą kartą, naudotas fizinis smurtas buvo neintensyvus. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika nėra ir negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), į valstybės siekiamybę ir pastangas mažinti kalinčių asmenų skaičių, teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 3 mėnesiams (LR BK 75 str. 2 d., 4 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 5 d. 5 p., 8 p., 10 p.).

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d., kaltinamasis įvykdė prieš sugyventinę, tikslinga A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 11 d. 21.45 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 10.05 val. (dvi paros) (1 t., b. l. 73-76).

A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 103-105) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu, esanti prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 11 d. 21.45 val. iki 2020 m. liepos 13 d. 10.05 val. (dvi paras).

A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu, esančią prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas