Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2009-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-318/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2009-01-13
Bylos Nr.
1-40-318/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Virginija Popovienė
Nukentėjusysis
A. V., R. V.
Kaltinamasis
Z. S., G. I.
Advokatai
Jolanta Bagdonienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1–40/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.1.; 1.1.3.2.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 2.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Virginijos Popovienės,sekretoriaujant Pauliui Voleikai,dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,gynėjams advokatams Jolanta Bagdonienei, Valdui Burneikiui,nukentėjusiesiems A. V., R. V.,ekspertui Jūriui Plentai,vertėjai Galinai Lavirnovič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą Skuodo rajone, (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str., 63 str. 1 d. 3 MGL (375 Lt) bauda, taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

G. I., a/k (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyvenanti Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. balandžio 9 d., laikotarpyje nuo 0.00 val. iki 5.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, kaltinamasis Z. S., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia rankomis sudavė V. V. apie 15 smūgių į galvos, veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam rusvai violetines poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame žande, kairio užausio srityje, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, pasmakrės dešinėje, smakro ir dešinio žando riboje, abiejų ausų kaušeliuose, kairiojo smilkinio riboje, pereinančią į galvos plaukuotąją dalį, apatinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos kairėje, bei odos nubrozdinimus dešinio skruosto projekcijoje, pereinant į žandą ir smilkinį, smakro ir dešinio žando riboje, pasmakryje, abiejų ausų atplėšimus. Tokiu būdu Z. S. V. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tuo pačiu metu, tame pačiame bute, po Z. S. pavartoto smurto, tiksliau nenustatytu laiku, kaltinamoji G. I., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio asmeninio konflikto metu tyčia smogė apie 28 kartus virtuviniu peiliu V. V. į kaklo, kaktos, krūtinės ir juosmens sritis, padarydama nukentėjusiajam pjautinę žaizdą kaktoje, keturias durtines-pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje, vieną durtinę pjautinę žaizdą ir dvylika įpjovimų krūtinėje, tris durtines pjautines žaizdas juosmens kairėje ir tris nugaros karėje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą, ir keturias durtines-pjautines žaizdas krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu ir V. V. mirė. Tokiu būdu G. I. tyčia nužudė V. V.

Kaltinamasis Z. S. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis įvykio metu sudavė V. V. tik du-tris smūgius į veido sritį, o ne penkiolika, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Šalies argumentai

Z. S. paaiškino, kad 2007 m. balandžio 8 d. jis kartu su B. G., A. M., G. I. ir V. V. B. G. bute išgėrinėjo. Visi išgėrė apie 6 butelius degtinės ir 6-8 litrus alaus. Apie vidurnaktį įvyko konfliktas tarp V. V. ir G. I. Kaltinamasis, užstodamas pastarąją, sudavė 2-3 smūgius ranka V. V. į nosį ir į lūpas, iš kurių pradėjo bėgti kraujas. Po to apie pusvalandį vėl visi gėrė, o vėliau Z. S. nuėjo miegoti ir negirdėjo, kad kas nors muštųsi. Kad V. V. nužudytas, kaltinamasis sužinojo tik tuomet, kai policijos pareigūnai jį pažadino iš miego.

Kaltinamoji G. I. kalta prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog V. V., kiek prisimena, sudavė apie tris-keturis smūgius peiliu į krūtinę, daugiau kartų nesmūgiavo, o atsuktuvo, kaip nusikaltimo įrankio, nenaudojo ir juo sužalojimų nepadarė, ausų neatplėšė, V. V. nužudyti nenorėjo.

Kaltinamoji paaiškino, kad 2008 m. balandžio 8 d. bute, kuriame gyveno kartu su Z. S., V. V., A. M. ir B. G., visi kartu išgėrinėjo. Nematė, kad Z. S. ar kas kitas tuo metu būtų mušęs V. V. Kiek vėliau, jai būnant A. M. kambaryje, kaltinamoji išgirdo triukšmą. Išėjusi iš kambario ji pamatė Z. S., einantį kruvinomis rankomis. Kai G. I. nuėjo į savo kambarį, ten rado V. V., gulintį ant lovos. Jo veidas buvo kruvinas. Grįžusi kaltinamoji nuėjo kartu su V. V. miegoti. Po to jie abu vėl atsibudo, ir V. V. pradėjo grasinti, kad padarys kažką negero jos vaikams. Tada pastaroji nebeišlaikė. Ji atsidarė prie lovos stovėjusios spintelės stalčių, išsiėmė ten buvusį virtuvinį peilį ir juo sudavė 3-4 kartus nukentėjusiajam į krūtinės sritį. Jai suduodant smūgius, V. V. vartėsi, o, kai smūgiuoti nustojo, pastarasis gulėjo ant nugaros. Po suduotų smūgių G. I. labai išsigando, todėl rankoje turėtą peilį, kuriuo sužalojo nukentėjusįjį, išmetė per langą. Kaltinamoji teigia, kad V. V. mirė ne nuo jos smūgių. G. I. aiškina, kad ji atsuktuvo neturėjo ir juo nesmūgiavo. Kadangi ji po konflikto tarp Z. S. ir V. V. matė Z. S. kruvinomis rankomis, todėl mano, jog atsuktuvu V. V. galėjo subadyti Z. S., tačiau pati to nematė. Už ausų V. V. sugriebusi nebuvo ir jų neplėšė.

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad nužudytasis buvo jos tėvas, apie kurio mirtį sužinojo 2007-04-09 9.00 val. Nukentėjusiosios tėvai prieš 6 metus buvo išsiskyrę, tačiau ji su tėvu bendraudavo, todėl jo netektis R. V. sukėlė didelį skausmą. Be to pastaroji turėjo ir su tėvo laidojimu susijusių išlaidų: pirko drabužius, karstą, mokėjo duobkasiams ir t.t., todėl tam išleido 1300 Lt, kuriuos prašo priteisti. Iš valstybės gavo laidojimo pašalpą 750 Lt, kuri įeina į pareikšto ieškinio sumą. Kadangi labai išgyveno dėl tėvo mirties, prašo pritiesti 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad apie įvykio aplinkybes nieko nežino. Patvirtino, kad jo brolis V. V. bendraudavo su savo dukra R. V.

Liudytojas B. G. parodė, kad 2007 metais, per Velykas jis buvo savo bute su kartu gyvenusiais G. I., V. V. ir Z. S. Pastariesiems jis buvo leidęs savo bute pagyventi, kol jie susiras kitą butą. Apie nuompinigius įvykio naktį B. G. su jais nekalbėjo, pinigų už gyvenimą jo bute neprašė. Liudytojas tvirtino, kad įvykio vakarą jis buvo savo kambaryje ir jokių barnių negirdėjo. Ryte jį prikėlė policijos pareigūnai, iš kurių B. G. sužinojo apie V. V. nužudymą.

Iš įvykio vietos apžiūros, lavono apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniuje, lovoje ant patalynės, ant grindų prie lovos rastos dėmės panašios į kraują. Šalia gulėjo V. V. lavonas su smurto žymėmis. Tyrimui buvo paimti: vyriški batai, juodas su baltomis juostomis megztinis, medžiaginė striukė, piniginė, du peiliai, atsuktuvas. Vienas peilis ir atsuktuvas buvo rasti prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) po buto Nr. (duomenys neskelbtini) langais. Ant šių įrankių matėsi dėmės panašios į kraują (t. 1, b.l. 11-29).

2008-01-28 specialisto išvada Nr. 140-(4412)-ISI-858 patvirtino, jog žmogaus kraujo, rasto ant tyrimui pateikto peilio Nr. 2 (rasto lauke) rankenos (mėg. Nr. 5), megztinio (mėg. Nr. 7-10), striukės (mėg. Nr. 11-14), G. I. dešinės kojos sportinio bato (mėg. Nr. 19), genotipai sutampa su V. V. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų V. V. fokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000006 procento.

Ant tyrimui pateikto atsuktuvo geležtės (mėg. Nr. 2), peilio Nr. 2 geležtės (mėg. Nr. 6), G. I. dešinės kojos sportinio bato (mėg. Nr. 18), kairės kojos sportinio bato, G. I. kelnių rastas žmogaus kraujas, tačiau jis netinkamas asmens tapatybei nustatyti.

Ant tirti pateikto peilio Nr. 1 (mėg. Nr. 3 ir 4), batų, kurie paimti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, žmogaus kraujo nerasta (t. 1, b.l. 49-54).

Specialisto išvada Nr. MK157/07(1) patvirtina, kad tikėtina, jog tirtos V. V. kaklo žaizdos Nr. 2, Nr. 4 ir krūtinės žaizda Nr. 1 padarytos tyrimui pateiktu peiliu Nr. 2 (rastu prie namo). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kitos tyrimui pateiktos kaklo ir krūtinės durtinės pjautinės žaizdos, bei krūtinkaulio sužalojimai padaryti peiliu Nr. 2. Neatmetama, kad tirtos trys durtinės krūtinės žaizdos buvo padarytos tyrimui pateikto atsuktuvo ašmenimis (t.1, b.l. 57-69)

Iš palydimojo lapo Nr. 38167 matyti, kad V. V. buvo rastas ant grindų kambaryje, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), gulintis be gyvybės požymių 2007-04-09 5 val. 07 min.(t.1, b.l. 81).

Specialisto išvada Nr. 1228/07(01) tvirtina, jog: 1.V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko nuo keturių durtinių pjautinių žaizdų krūtinės dešinėje pusėje su dešiniojo plaučio sužalojimais. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu.

2. V. V. mirtis galėjo įvykti 3-6 valandų laikotarpyje iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2007-04-09 d. 6.30-7.30 val.). Tai rodo lavono apžiūros metu nustatyti lavoniniai reiškiniai.

3. V. V. lavone rasti sužalojimai:

3.1. Keturios durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje su dešiniojo plaučio sužalojimais, padarytos duriančio pjaunančio daikto (duriančių pjaunančių daiktų), galimai geležtės tipo įrankio (įrankiais), nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties, keturiais atskirais trauminiais poveikiais. Tai rodo sužalojimų morfologiniai, makroskopiniai ir mikroskopiniai ypatumai. Sužalojimus padariusi daikto dalis judėjo iš priekio atgal, iš kairės į dešinę, iš viršaus žemyn. Šio papunkčio sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes sužaloti plaučiai.

3.2. Durtinės pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje - 4-turios, krūtinėje - viena, juosmens kairėje - 3-s, nugaros kairėje - 3-s, padarytos duriančio pjaunančio daikto (duriančių pjaunančių daiktų), galimai geležtės tipo įrankio (įrankiais), vienuolikos atskirų trauminių poveikių, nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai, makroskopiniai ir mikroskopiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.3. Pjautinė žaizda kaktoje padaryta pjaunančio daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Šio papunkčio sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.4. 12-a odos įpjovimų krūtinėje padaryti pjaunančių daiktų (pjaunančio daikto) poveikyje, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių, nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.5. Durtinės žaizdos: 24-turios - kaklo dešinėje, 4-turios - kaklo kairėje, 6-šios - krūtinės ląstoje, padarytos duriančių savybių, dvibriauniu įrankiu (įrankiais), kurio veiklioji dalis turėjo stačiakampio pavidalą, galimai iki 0,2 cm pločio, ir ne ilgesnis kaip iki 0,7 cm. Šio papunkčio sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 34 trauminiais poveikiais. Tai rodo žaizdų morfologiniai ypatumai ir matmenys. Šio papunkčio sužalojimai padaryti nuo keliolikos minučių iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties, ir visumoje, bei atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.6. Abiejų ausų kaušelių atplėšimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie būdingi sužalojimams, padaromiems paėmus už ausų kitam asmeniu ir traukiant kaušelius į šalis. Šie sužalojimai padaryti nuo keliolikos minučių iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.7. Rusvai violetinės poodinės kraujosruvos akių vokuose (nesusisiekiančios); kairiame žande; kairio užausio srityje, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos projekcijoje, pasmakrės dešinėje, smakro ir dešinio žando riboje, abiejų ausų kaušeliuose, kairiojo smilkinio riboje, pereinanti į galvos plaukuotąją dalį, apatinės lūpos dešinėje, apatinės lūpos kairėje, bei odos nubrozdinimai dešinio skruosto projekcijoje pereinant į žandą ir smilkinį, smakro ir dešinio žando riboje, pasmakrėje - padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip 13-kos trauminių poveikių, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimui. Šio papunkčio sužalojimai padaryti nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

3.8. Gelsvai žalsvos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinėje pusėje - 9-nios, krūtinės kairėje pusėje - 5-ios, ties dešinės girnelės apatiniu kraštu - 3-s, kairės girnelės projekcijoje 1-a, seni odos nubrozdinimai dešinės girnelės apatinio krašto projekcijoje, kairės girnelės apatinio krašto projekcijoje padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau kaip 18-ka trauminių poveikių. Kraujosruvos krūtinėje yra labiau būdingos sužalojimams padaromiems suduodant smūgius, tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajam užsigaunant. Sužalojimai girnelių projekcijose yra būdingi sužalojimams padaromiems užsigaunant. Šio papunkčio sužalojimai padaryti 3-6 parų laikotarpyje iki mirties, - tai rodo kraujosruvų spalva ir nubrozdinimų šašų morfologiniai požymiai. Šio papunkčio sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. V. V. lavono kraujyje rasta 3,73 %, o šlapime- 4,19 % etilo alkoholio, - tai atitinka sunkų girtumo laipsnį.

5. Sužalojimų, kurie būtų padaryti tiriamajam po mirties, nerasta, kiti sužalojimai aprašyti išvados 3-ame punkte.

6. Išvados 3.1.-3.7. papunkčiuose nurodyti sužalojimai yra būdingi kito asmens padaromiems sužalojimams. 3.8. papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir tiriamajam užsigaunant. Tai rodo sužalojimų lokalizacija, kiekis ir pobūdis.

7. Odos įpjovimai krūtinėje galėjo būti padaryti tiriamajam sugriebus už kito asmens rankos su žalojančiu daiktu ir mėginant pasipriešinti.

8. Kol įvyko mirtis dėl keturių durtinių pjautinių žaizdų krūtinės dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimais tiriamasis galėjo atlikti savarankiškus - sąmoningus veiksmus, nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties.

9. Neatmetama galimybė, kad dauguma sužalojimų padaryti esant užpuolikui priešpriešiais su nukentėjusiuoju, galimai gulimoje padėtyje.

10. V. V. lavone rasti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 95 trauminiais poveikiais, kurių detalus skaičius ir padarymo mechanizmas nurodyti išvados 3 punkto papunkčiuose.

11. V. V. lavone rastuose sužalojimuose užsifiksavo tik plačios grupinės priklausomybės požymiai, kuriais remiantis identifikuoti žalojusių objektų ir tiksliau pasisakyti apie žalojusius objektus, nei nurodyta išvados 3-ame punkte, negalima.

12. Išvados 3.1.-3.7. papunkčiuose nurodyti sužalojimai padaryti nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių laikotarpyje iki mirties, 3.8. papunktyje - padaryti 3-6 parų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai.

13. Nukentėjusiojo drabužiuose rasti pažeidimai atitinka jo lavone rastus sužalojimus.

14. V. V. lavono kraujas yra AB(IV) grupės (t. 1, b.l. 83-96).

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas J.Plenta šią išvadą patvirtino. Jis paaiškino, kad 4 durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje pusėje padarytos sužalojant krūtinės ląstos sieną ir plautį. Būtent iš plaučio vyko kraujavimas, kuris ir privedė prie mirties dėl kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo. Kraujas tekėjo į ertmę, kurioje yra plaučiai. Plaučiai buvo spaudžiami, o tai sutrikdė kvėpavimą, kraujotaką. Vyko masyvus vidinis kraujavimas –buvo rasta 1,020 kg kraujo. Taigi mirtis įvyko dėl keturiais trauminiais poveikiais krūtinės dešinėje pusėje padarytų durtinių- pjautinių sužalojimų, išsivysčius kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimui. Kiti nustatyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimų, kurie padaryti peiliu, atsuktuvu negalima atriboti pagal laiką, nes jie buvo padaryti artimu laiku – maždaug keliolikos-keliasdešimties minučių laikotarpyje. Tai patvirtina morfologiniai požymiai.

2007 m. balandžio 9 d. 6 val. buvo sulaikytas kaltinamasis Z. S., kurio organizme rastos 3,42 promilės alkoholio (t.1, b.l. 3-4).

2007 m. balandžio 09 d. 08 val., patikrinus G. I. girtumą, jos organizme buvo rastos 1,90 promilės alkoholio (t.1, b.l. 93).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 118 patvirtino, kad G. I. yra pakankamai orientuota juridinėje situacijoje, gynybiška inkriminuojamos nusikalstamos veikos atžvilgiu, suvokia šios veikos pasekmes. Jai diagnozuota šizofrenija, remisija (F20.65). Šis sutrikimas jai nekliudė nusikaltimo padarymo metu, nekliudo ir šiuo metu suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. G. I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų galėjusi įtakoti jos sąmonę ir veiksmus (t. 2, b.l. 187-189).

2008-10-21–2008-11-20 atlikus tyrimą, teismo psichiatrijos ekspertai konstatavo, jog G. I. šiuo metu jokie suvokimo sutrikimai bei kliedesių idėjos nekonstatuojami. Ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – šizofrenija-, bet šio susirgimo remisija netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

G. I. būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų suvokimui, gebėjimui juos prisiminti ir atpasakoti. G. I. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia (t.3, b.l. 133-135).

Taigi ekspertų išvados patvirtina, kad G. I. yra pakaltinama, todėl privalo atsakyti už savo padarytus nusikalstamus veiksmus.

Kolegija, įvertinusi byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, t.y. kaltinamųjų aiškinimą apie įvykio aplinkybes, kad G. I. smūgiavo V. V. peiliu į krūtinės sritį, o Z. S. smūgiavo pastarajam kumščiu, abiejų kaltinamųjų suduotų nukentėjusiajam smūgių lokalizaciją, pobūdį, panaudotus įrankius, teismo medicinos eksperto išvadą, kad V. V. mirė nuo 4 poveikių į dešinę krūtinės pusę daiktu, turinčiu duriančių-pjaunančių savybių, G. I. parodymus, kad būtent ji nukentėjusiajam smūgiavo į krūtinės sritį peiliu, kurį po to išmetė pro kambario langą, ekspertų išvadą, kad lauke, prie buto, kuriame buvo nužudytas V. V., tyrimui paimtas peilis, ant kurio rasti V. V. kraujo pėdsakai, daro išvadą, kad pilnai pasitvirtino, jog tarp G. I. nusikalstamų veiksmų, smūgiuojant nukentėjusiajam peiliu 4 kartus į dešinę krūtinės pusę ir V. V. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent dėl poveikių krūtinės dešinėje buvo sužaloti plaučiai, įvyko masyvus vidinis nukraujavimas, išsivystė ūmus kvėpavimo, širdies nepakankamumas ir V. V. mirė.

G. I. nusikaltimo padarymui pasirinko grėsmingą įrankį – peilį. Juo ne vieną kartą smūgiavo į gyvybei svarbias kūno sritis, tame tarpe į krūtinės dešiniąją pusę, padarydama sunkius, pavojingus gyvybei kūno sužalojimus. Taigi pasirinktas nusikaltimo įrankis, sužalojimų pobūdis, lokalizacija rodo, kad kaltinamoji G. I. suprato, jog tokiais savo veiksmais gali ne tik sunkiai sužaloti, bet ir nužudyti V. V. Pastaroji tvirtina, kad mirtinų pasekmių nesiekė, tačiau jos elgesys po įvykio (ramiausiai rūkė virtuvėje, nesidomėjo, kaip nukentėjusysis jaučiasi, nesiėmė jokių priemonių pagalbai suteikti) rodo, jog ji ne tik suprato, kad minėtais nusikalstamais veiksmais gali sukelti mirtinas pasekmes, bet ir leido šioms pasekmėms kilti. Taigi ji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Kaltinamoji G. I. aiškino, kad ji nukentėjusiajam smūgiavo tik 3-4 kartus į krūtinės sritį, tačiau šį jos aiškinimą paneigia byloje esantys, nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys. Visų pirma, teismo medicinos specialisto išvada patvirtino, kad mažiausiai 28 poveikiais V. V. buvo padaryti durtiniai pjautiniai sužalojimai, nustatyti jo kūne: 12 įpjovimų krūtinėje, pjautinė žaizda kaktoje, durtinės pjautinės-4, krūtinėje-viena, juosmens kairėje-3, nugaros kairėje-3 ir keturios durtinės pjautinės žaizdos krūtinės dešinėje su dešiniojo plaučio sužalojimais. Įpjovimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti jam ginantis nuo suduodamų smūgių. Kaltinamoji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jai smūgiuojant peiliu, nukentėjusysis vartėsi. Šis jos aiškinimas sutampa su nustatyta sužalojimų lokalizacija, nes pjautiniai durtiniai sužalojimai buvo padaryti ne tik iš priekio krūtinės srityje, bet ir iš nugaros pusės. Be to, kaip matyti iš specialistų išvadų, visi jie padaryti artimu laiku, neatmestina tuo pačiu įrankiu – apžiūrint įvykio vietą, surastu lauke peiliu, kurį G. I. pripažino po V. V. suduotų smūgių išmetusi pro langą. Ant šio peilio ir buvo rasti V. V. kraujo pėdsakai. Taigi visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir paneigia kaltinamosios aiškinimą, jog ji smūgiavo peiliu nukentėjusiajam tik 4 kartus. Todėl šį G. I. aiškinimą kolegija vertina kaip jos pasirinktą gynybos taktiką ir jai inkriminuoja 28 smūgių sudavimą peiliu V. V. į krūtinės, juosmens, kaklo, kaktos sritis.

Ikiteisminio bylos tyrimo metu G. I. buvo inkriminuota, jog pastaroji smūgiavo nukentėjusiajam ne tik peiliu, bet ir atsuktuvu, padarydama durtinius sužalojimus. Tokiu būdu padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ši kaltinimo dalis nepasitvirtino. Ji buvo grindžiama tuo, kad atsuktuvas, kaip ir peilis, buvo rastas lauke, prie buto, kuriame buvo nužudytas V. V., ant jo rasti žmogaus kraujo pėdsakai, o nukentėjusiojo kūne nustatyti 34 durtiniai sužalojimai.

Tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu G. I. tvirtino, jog ji V. V. atsuktuvu nesmūgiavo. Jos šį aiškinimą paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra. Kaltinamoji tvirtina, kad smūgiuoti atsuktuvu galėjo Z. S., nes ji matė, jog po muštynių su nukentėjusiuoju pastarojo rankos buvo kruvinos. Z. S. aiškino atsuktuvu V. V. nebadęs, tačiau neneigia su juo buvusio konflikto ir tvirtina jog smūgiavo nukentėjusiajam tik kumščiais. Iš liudytojos A. S. parodymų matyti, kad, įvykio naktį, nuo 24 val. iki 5val. ryto, ji negalėjo užmigti, nes iš buto, kuriame buvo nužudytas V. V., sklido triukšmas, todėl liudytoja iškvietė policijos pareigūnus. Visi šie faktiniai duomenys rodo, jog inkriminuotu laiku smurtą V. V. atžvilgiu naudojo ne viena G. I., todėl kyla abejonių, ar 34 poveikiais durtinius kūno sužalojimus padarė būtent ji. Kadangi visos abejonės vertinamos kaltinamosios naudai, 34 smūgių atsuktuvu sudavimas ir jais sužalojimų padarymas šalinamas iš G. I. pagal BK 129 str. 1 d. pareikšto kaltinimo kaip neįrodytas. Tai kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos nekeičia, nes mirtį sukėlusius sužalojimus padarė būtent ji, nukentėjusiajam smūgiuodama peiliu į krūtinės sritį.

Nuosprendyje aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad 15 smūgių suduodamas kumščiu Z. S. V. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nors kaltinamasis pripažino sudavęs nukentėjusiajam tik 2-3 smūgius, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia teismo medicinos specialisto išvada, kad tokio pobūdžio sužalojimai buvo padaryti 15 trauminių poveikių pasekmėje. Be to netrukus po įvykio Z. S. sulaikius, jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl neatmestina, jog pastarasis visų įvykio aplinkybių gali ir neprisiminti.

Abu kaltinamieji pripažino, kad įvykio naktį vartojo alkoholinius gėrimus. 2007 m. balandžio 9 d. ryte patikrinus jų girtumą, G. I. organizme buvo rastos 1,90 promilės, o Z. S. – 3,42 promilės alkoholio. Taigi abu kaltinamieji nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad girtumas įtakojo jų nusikalstamus veiksmus. Todėl apsvaigimą nuo alkoholio kolegija pripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra.

Teismas, skirdamas bausmes G. I. ir Z. S., atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, į dėl jų nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

G. I. padarė labai sunkų nusikaltimą, dėl kurio atsirado neatstatomos pasekmės – V. V. neteko gyvybės. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamoji piktnaudžiavo alkoholiu, niekur oficialiai nedirbo, nepakankamai rūpinosi savo nepilnamečiu sūnumi, tačiau anksčiau teista nebuvo.

Esant šioms aplinkybėms, jai skirtina griežta, baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra. Pastaroji anksčiau neteista, nusikaltimą padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Be to faktinės bylos aplinkybės rodo, jog atsiradusias pasekmes kad ir netiesiogiai, bet įtakojo tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiojo asocialus gyvenimo būdas. Todėl jai skirtina laisvės atėmimo bausmė lygi sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

G. I. nusikaltimą padarė 2007-04-09, t.y. iki įsigaliojant 2007-06-28 Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio redakcijai, kuri nustatė griežtesnę minimalią laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 3 straipsnio nuostatomis, bausmę griežtinantis baudžiamasis įstatymas grįžtamosios galios neturi, todėl G. I. nusikalstami veiksmai kvalifikuojami ir skiriama bausmė pagal baudžiamąjį įstatymą, galiojusį nusikaltimo padarymo metu, t.y. BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakciją).

Z. S., būdamas girtas, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, dėl jo veiksmų nežymiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamasis niekur nedirbo, nusikalto ne pirmą kartą. Todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.

Nukentėjusioji R. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 31100Lt sumai. Kadangi jos ieškininiai reikalavimai susiję su V. V. nužudymu ir jo laidojimo išlaidomis, atsakyti privalo kaltinamoji G. I., nes jos nusikalstamais veiksmais R. V. buvo padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala. Nukentėjusioji paaiškino, kad tėvo laidotuvėms išleido 1100 Lt, todėl prašo šiuos pinigus priteisti. Materialinei žalai atlyginti prašoma priteisti pinigų suma, kolegijos manymu, yra reali. R. V. parodė, jog į šią sumą įeina ir iš valstybės jai išmokėta tėvo laidojimui skirta 750 Lt pašalpa, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteistiną sumą mažinant 750 Lt sumai.

Nukentėjusioji paaiškino, kad V. V. buvo jos tėvas. Nors su juo pastaroji gyveno atskirai, tačiau bendraudavo, dėl jo mirties labai išgyveno, todėl prašo jai priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš bylos faktinių duomenų, R. V. kartu su nužudytuoju negyveno, jis jos materialiai nerėmė, girtuokliavo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pastarojo mirtis nukentėjusiajai būtų sukėlusi sunkias ar neatstatomas pasekmes. Taigi, esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į G. I. turtinę padėtį, kuri nėra gera, priteistina suma neturtinei žalai atlyginti mažintina iki 15 000 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., prie bylos prijungti daiktai: 2007-04-09 įvykio vietos apžiūros metu paimti batai, megztinis, striukė, piniginė, 2 peiliai, atsuktuvas naikintini kaip menkaverčiai; 2007-04-10 daiktų paėmimo metu iš liudytojos A. M. paimtas megztinis grąžintinas jai; 2007-04-12 daiktų pateikimo metu iš G. I. paimti sportiniai batai, sportinės kelnės grąžintini jai; V. V. striukė, marškiniai ir kelnės naikintini, o G. I. pasas (duomenys neskelbtini) perduotinas įkalinimo įstaigos administracijai į nuteistosios asmens bylą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 301str., 302str., 303str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. I. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia 2009 m. sausio 13 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-09 iki 2007-10-11.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą. Suimti teismo posėdžių salėje.

Z. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 13 d.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-04-09 iki 2007-08-10.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą. Suimti teismo posėdžių salėje.

Iš nuteistosios G. I. priteisti nukentėjusiajai R. V. 350 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus: V. V. striukę, marškinius, kelnes, įvykio vietoje paimtus batus, megztinį, striukę, piniginę, 2 peilius ir atsuktuvą sunaikinti, A. M. megztinį grąžinti jai, G. I. batus, sportines kelnes grąžinti jai, G. I. pasą (duomenys neskelbtini) perduoti pataisos namų administracijai į nuteistosios asmens bylą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Audronė KartanienėVirginija Popovienė