- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- II-272-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01860-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Nukentėjusysis
- Š. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-115568309-17 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu V. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 426 straipsnio 1 dalį buvo paskirta nuobauda – 600 eurų bauda. V. P. buvo nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 20 d. 11 val. 39 min. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas jos nesuvaldė ir kliudė gale stovintį kitą automobilį, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai; tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 1950 9, 127, 219.1, 222 punktų reikalavimus.
2017 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teisme gautas V. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių skyriaus vyresniojo specialisto E. I. 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinę teiseną nutraukti arba pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas paskirti švelnesnę nuobaudą nei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Institucija, priėmusi nutarimą neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino įrodymus ir juos įvertino pažeisdama proceso įstatymų reikalavimus, kadangi tyčinis pasišalinimas iš įvykio vietos jam inkriminuotas nepagrįstai neįsigilinus į jo veikimą sąlygojusius motyvus, vėlesnį elgesį ir kitas aplinkybes. Nurodo, kad jis neturėjo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jis po eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra, išskyrus subjektyvius kito automobilio savininko, kurio automobilis buvo tariamai apgadintas, paaiškinimais. Jis, manevruodamas atbulas, kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Iš karto po eismo įvykio, kai jį sustabdė kito automobilio vairuotojas ir pasakė, kad jis atsitrenkė, jis paprašė parodyti, kur jo automobilio apgadinimai, tačiau šis nieko neparodė. Jis tada paprašė, kad būtų iškviesta policija, tačiau vairuotojas pirmas sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo, o jis išvažiavo paskui. Tyčios atsitrenkti jis neturėjo, galimai vos atsirėmė į Š. L. automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jo greitis nebuvo didelis. Be to. Š. L. pats automobilį buvo pastatęs ant važiuojamosios dalies ir galimai sudarė avarinę situaciją. Š. L. jį užgauliojo, buvo grubus ir agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu, be to buvo ir kalbos barjeras, nes jis rusakalbis. Apžiūrėjus automobilius žymių apgadinimų nebuvo matyti, o jei įvykis ir buvo, tai jis mažareikšmis. Kadangi Š. L. pirmas išvažiavo iš eismo įvykio vietos, jis suprato, kad žala nėra padaryta, todėl taip pat išvažiavo. Be to, byloje esančios fotonuotraukos nepatvirtina žalos fakto, ant Š. L. automobilio matyti itin nežymūs galinio buferio nubrozdinimai. Kadangi jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajautė, o apžiūrėjus automobilius jokių apgadinimų nebuvo, jis jų nematė, Š. L. neparodė, todėl jis sąžiningai klydo nuvažiuodamas iš įvykio vietos. Jis yra apsidraudęs civiline atsakomybe, todėl neturi pagrindo pasišalinti, jis disciplinuotas vairuotojas, nes ilgą stažą nėra papuolęs į jokį eismo įvykį. Š. L. į draudiką dėl žalos atlyginimo nesikreipė, kas iš dalies patvirtina, kad dėl esą apgadinto automobilio žala jam nėra padaryta. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, tikėjosi apsunkinti jo tapatybės nustatymą, įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tai rodo, kad jis nesuvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.
Šalies argumentai
Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ar pavojingas, žala nukentėjusiojo turtui nepadaryta , t. y. įvykis mažareikšmis. Jis nėra asmuo, linkęs pažeisti kelių eismo taisykles, administracine tvarka jis nebaustas. Jis pensininkas, jo pajamas sudaro tik senatvės pensija – 116,72 Eur per mėnesį, todėl paskirta bauda yra pernelyg didelė finansinė našta, atžvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarinius ir aplinkybes, jo požiūrį į įvykį ir asmenybę, prašo paskirti švelnesnę nuobaudą nei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija prašo V. P. skundo netenkinti ir nutarimą palikti galioti. Atsiliepime nutarimą priėmusi institucija nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka, kadangi nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis byloje surinktais įrodymais. Abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimo mechanizmas yra aiškus, ką patvirtina rašytiniai įrodymai – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojo paaiškinimas. Apelianto paaiškinimas, kad Š. L. pirmas išvažiavo iš eismo įvykio vietos, atmestinas, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad apie eismo įvykį pranešė būtent Š. L., kuris pareigūnų laukė eismo įvykio vietoje. Š. L. paaiškino, kad vairuotojas buvo informuotas, kad padarė eismo įvykį, kad bus kviečiama policija, tačiau iš įvykio vietos vis tiek pasišalino. Iš techninės apžiūros akto matyti, kad apgadinimai ant automobilių sutampa, ką patvirtina ir fotonuotraukos. Ta aplinkybė, kad Š. L. automobilis stovėjo ant važiuojamosios dalies, nešalina apelianto atsakomybės, nes vairuotojas apgadinęs svetimą turtą, bet kokiu atveju privalo pasilikti įvykio vietoje bei pranešti policijai. Nors apeliantas nurodo, kad motyvo pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, tačiau nurodė, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kas sudaro pagrindą manyti, kad tai pakankamas pagrindas siekti išvengti administracinės atsakomybės, kuomet yra skiriama nuobauda. Nurodo, kad apeliantui buvo paskirta minimali nuobauda, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. P. bylos nagrinėjimo metu vertėjo nereikalavo, lietuvių kalbą suprato, todėl teiginys, kad jis nesusikalbėjo su Š. L. tėra bandymas išvengti atsakomybės. Prie skundo pateikti dokumentai nepatvirtino fakto, kad žala nukentėjusiajam nėra padaryta, nes žalos atlyginimo procesas užtrunka, o apeliantas pateikė duomenis iš draudimo bendrovės praėjus neilgam laiko tarpui po eismo įvykio. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad dėl žalos atlyginimo jis kreipėsi į Casco draudimą, todėl apelianto argumentai, kad nukentėjusiajam nėra padaryta žala, atmestini. Akcentuoja, kad apelianto kaltė yra pilnai įrodyta, pažeidimas ganėtinai įžūlus, dėl ko nėra tikslinga tenkinti apelianto skundo.
Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas V. P. palaikė savo skundą. Parodė, kad jis įjungė atbulinį bėgį, išjungė rankinį stabdį ir jo automobilis pajudėjo. Jo ir nukentėjusiojo automobiliai vienodos markės – VW Passat. Jis pastebėjo, kad jo nukentėjusiojo automobilis juda atbulas, jis įjungė stabdį, bet automobilių susilietimo nebuvo. Ta vieta, kurią jam rodė nukentėjusysis, kaip neva, kad sugadinimo vietą, negali būti jo sugadinta, nes tai buvo aukščiau bamperio, o jei būtų buvęs susilietimas automobilių, tai būtų susilietimas bamperiais. Jis matė, kad kelias yra laisvas, pasuko vairą į dešinę ir nuvažiavo. Tada tas automobilis atlėkė, sustojo priešais. Jis nesuprato dėl ko, o vairuotojas nurodė, kad jis į jį atsitrenkė. Jis paklausė, kokiu būdu jis atsitrenkė, jei nebuvo net jokio susilietimo. Vairuotojas tada nuo savo automobilio nuėmė taksi plafoną, nes užsiėmė taksi veikla neteisėtai, ir jis paklausė, ar nori užsidirbti pusryčiams. Vairuotojas dar kažkokį pažymėjimą jam rodė, tačiau vėliau paslėpė, sėdo į automobilį, pradėjo skambinti, jis suprato, kad šis skambina į policiją savo draugams, ir nuvažiavo, todėl jis taip pat nuvažiavo. Vėliau jam paskambino iš policijos ir nurodė atvykti išsiaiškinti aplinkybių. Kuomet jis atvyko į policiją, kartu su policininku apžiūrėjo automobilį. Policininkas jo klausė, kuria vieta jie susidūrė, tačiau jis paaiškino, kad jokio smūgio nebuvo, kad net nebuvo susiliesta, o pareigūnas patvirtino, kad tai mato. Jis parašė pasiaiškinimą, o policininkas skambino nukentėjusiajam pasiaiškinti, nes nesuprato, kokias šis turi pretenzijas. Tada policininkas pasakė, kad jis nubaus jį minimalia nuobauda, o nukentėjusysis pasakė, kad jis turi draugų policijoje, todėl jis bus nubaustas visu griežtumu pagal įstatymą, o kokį įstatymą, jis nesuprato. Ant automobilių nebuvo jokių apgadinimų, apgadinimai buvo ant nukentėjusiojo automobilio aukščiau bamperio, tačiau jis šios vietos apgadinti negalėjo. Jis eismo įvykio nesukėlė, todėl mano, kad Š. L. norėjo pasipelnyti. Jei nėra galimybės nutraukti bylą, prašo skirti jam įspėjimą, kad ateityje jis būtų dar atidesnis tokiose situacijose. Policijos pareigūnas, kuris pildė apžiūros aktą ir fotografavo automobilius, matė, kad jokių apgadinimų ant automobilių nėra. Dėl techninės apžiūros akto, kuris yra administracinio nusižengimo bylos lape Nr. 7, gali pasakyti, kad po pirminės apžiūros pirminiuose dokumentuose jokių apgadinimų ant jo automobilio policijos pareigūnas, kuris apžiūrėjo automobilius, nematė, jų nebuvo. Mano, kad techninės apžiūros aktas buvo perrašytas. Jis nebėgo iš eismo įvykio vietos, nes jis supranta taisykles. Be to, jis siūlė nukentėjusiajam pildyti eismo įvykio protokolą, bet nukentėjusysis pasakė, kad negali pildyti, nes jokio įvykio nėra.
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis Š. L. parodė, kad įvykio dieną su automobiliu VW Passat stovėjo prekybos centro Savas automobilių stovėjimo aikštelėje. Pajuto smūgį į automobilį. Iššokęs iš automobilio apžiūrėjo, tačiau nepastebėjo nuvažiuojančio automobilio valstybinio numerio, todėl nenorėdamas, kad asmuo pasišalintų, ėmė su savo automobiliu jį vytis. Už kokio šimto metrų pasivijo ir sustabdė. Jis paaiškino vairuotojui, kad įvykio eismo įvykis, kad reikia pildyti deklaraciją. Šis ėmė neigti, sakė, kad nieko nebuvo, ėmė kelti toną, kalbėjo pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Jie abu buvo išlipę iš automobilių, apžiūrėjo juos, jis ir fotografavo buferius ir numerius automobilių. Jis parodė policijos rėmėjo pažymėjimą. Kadangi kaltininkas nepripažino eismo įvykio, tai jis pasakė, kad kvies policiją. Atsisėdo į automobilį, skambino 112, nurodė aplinkybes, jo dispečerė paklausė, ar kaltininkas yra vietoje, jis patvirtino, bet tuo metu per veidrodėlį pamatė, kad šis išvažiavo. Jis liko stovėti, nes dispečerė sakė, kad geriau niekur nevažiuoti. Atvykus policijos pareigūnams, šie apžiūrėjo automobilį, jis parašė paaiškinimą, pridavė jį į komisariatą ir išvažiavo dirbti. Už poros valandų jam paskambino iš policijos, pareigūnas pasiūlė pildyti deklaraciją, kadangi apgadinimai nebuvo žymūs. Jis būtų sutikęs su tuo, tačiau išgirdo, kaip kaltininkas ėmė šaukti, kad jis pirmas pabėgo iš eismo įvykio vietos. Būtent dėl to nepagrįsto kaltinimo jis pasakė, kad asmuo turi atsakyti pagal įstatymą už pabėgimą iš eismo įvykio vietos. Jis taip pat po eismo įvykio buvo pas prekybos centro apsaugos darbuotoją, kartu su juo žiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matėsi eismo įvykis, matėsi, kad pirmas išvažiuoja kaltininkas. Dėl to, kad pažeistas jo automobilio bamperio viršus, gali paaiškinti, kad iš tiesų į šią vietą kaltininko automobilis neatsitrenkė, bet atsitrenkė žemiau, o ta vieta nuo smūgio sutrūkinėjo. Jis į kaltininko draudimo bendrovę nesikreipė, nes nežinojo, kokia ta bendrovė, tačiau kreipėsi į Casko draudimą, kuris žala kažkokio dydžio žalą paskaičiavo, bet jis nežino tiksliai kokią, nes šiuo metu automobilis yra tvarkomas servise.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad dirba Žaliakalnio policijos komisariate veiklos skyriuje, įvykio metu atliko stažuotę patrulių rinktinėje. Dėl ko kviečiama liudyti nežinojo, tačiau pagarsinus administracinio nusižengimo bylos 5 lape esantį tarnybinį pranešimą Dėl eismo įvykio, liudytoja tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtino kaip teisingas. Paaiškino, kad tarnybiniame pranešime nurodė apgadinimus, tačiau kaip ir kas apžiūrėjo automobilį, neatsimena, bet paprastai apžiūri automobilius ir nurodo, kad apgadintas automobilis, jei apgadinimai akivaizdžiai matosi.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. C. parodė, kad pareiškėjo nežino, nepažįsta, Š. L. žino kaip asmenį, kuris buvo atėjęs pas jį kaip pas PC „SAVAS“ apsaugos darbuotoją dėl vaizdo įrašų peržiūros. Buvo atėjęs pas jį įvykio dieną 2017 m. rugpjūčio 20 d. Jis taip pat žiūrėjo įrašą, tačiau daugiau aplinkybių jis neatsimena. Atsimena tik tiek, kad matė, jog eismo įvykis buvo tarp lengvųjų automobilių, Š. L. taip pat pasakė, kad jam viskas aišku ir išėjo. Tokių įvykių būna po kelis per dieną, todėl kiekvieno atsiminti jis negali. Kas pirmas išvažiavo iš aikštelės po eismo įvykio taip pat neatsimena.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. M. parodė, kad pareiškėją bei nukentėjusįjį žino iš įvykio, pildė administracinio nusižengimo protokolą. Buvo gautas iškvietimas į eismo įvykį, patruliai surinko medžiagą ir pristatė jam, pagal gautus duomenis jis ir supildė administracinio nusižengimo protokolą. Taip pat jis apžiūrėjo įvykyje dalyvavusius automobilius, juos fotografavo. Nustatė nežymius apgadinimus, supildė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kurį teismui pagarsinus teismo posėdžio metu, patvirtino. Apgadinimai buvo nežymūs, tačiau ant automobilių atitiko tarpusavyje, iš apgadinimų pobūdžio (silpni braukimai) buvo matyti, kad kontaktas tarp automobilių buvo, tai atitiko nukentėjusiojo paaiškinimus. V. P. vėliau šaukiamas atvyko išsiaiškinti aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, kad priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17071396265 buvo teisingai įvertinti visi pažeidimo požymiai, tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji, ir padaryta pagrįsta išvada, kad V. P. padarė nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
V. P. skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės neigia, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, nesutinka su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eimo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu, atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, mano, kad iš eismo įvykio vietos nepasitraukė, kadangi jokio eismo įvykio nebuvo, be to, Š. L., kuris jį sustabdė ir pasakė apie neva įvykusį eismo įvykį, išvažiavo pirmas. Teismas tokius V. P. skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus, prieštaraujančius kitiems bylos duomenims. Teismo nuomone, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis protokole nurodytu metu ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbulas jos nesuvaldė ir kliudė gale stovintį kitą automobilį, priklausantį Š. L., neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šias aplinkybes patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo Š. L. parodymai, duoti tiek teikiant paaiškinimą administracinio nusižengimo tyrimo byloje, tiek teisme, kad pajutęs, jog į jo automobilį važiuodamas atbulas atsitrenkė kitas automobilis, jis šį automobilį nedelsiant pasivijo, paaiškino V. P., kad jis sukėlė eismo įvykį, tačiau V. P. kaltės nepripažino, o nurodžius, kad bus kviečiama policija, išvažiavo. Nukentėjusysis analogiškai aplinkybes nurodė kviesdamas policiją bei atvykusiems policijos pareigūnams. Liudytoja apklausta pareigūnė V. Š., nors pati eismo įvykio nematė, tačiau jos parodymai, patvirtina, kad būtent nukentėjusysis pranešė policijai apie tai, kad automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir vairuotojas, nepripažindamas eismo įvykio, bet būdamas įspėtas, kad bus kviečiama policija, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytoja V. Š. patvirtino 2017-08-20 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (administracinio nusižengimo bylos l. 3), kurios buvo nustatytos betarpiškai po įvykio, šiame tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta galinio bamperio dešinė pusė. Nukentėjusiojo parodymus iš dalies pavirtina ir liudytojo A. C. parodymai. Nors liudytojas negalėjo tiksliai prisiminti visų jo matytų aplinkybių, tačiau jis patvirtino, kad jis kartu su nukentėjusiuoju žiūrėdamas 2017 m. rugpjūčio 20 d. vaizdo įrašą matė, kad tarp automobilių buvo eismo įvykis. Liudytojo A. M. parodymai taip pat iš dalies patvirtina nukentėjusiojo Š. L. parodymus, kadangi liudytojas patvirtino, kad apžiūrėdamas automobilius nustatė jų apgadinimus, kurie sutapo tarpusavyje, todėl nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės jam abejonių nesukėlė, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Netikėti nurodytų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Duomenų apie tai, kad liudytojai būtų šališki, suinteresuoti bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra, duomenų, kad jie būtų suinteresuotas bylos baigtimi apeliantas taip pat nepateikė. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei fotonuotraukos patvirtina transportų priemonių apgadinimus, kurie kaip nurodyta akte, atitinka tarpusavyje (administracinio nusižengimo bylos l. 7, 8-13). Nors pareiškėjas nurodė, kad Transporto priemonės techninės apžiūros aktas galimai yra suklastotas, nes pareigūnas jokių apgadinimų nematė, tačiau šiuos parodymus paneigė liudytojas A. M., o byloje jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoto akto ir jame užfiksuotų aplinkybių tikrumu, nėra. Nukentėjusysis byloje patvirtino, kad jam buvo padaryta turtinė žala. Nors konkrečių duomenų apie tikslų žalos dydį byloje nėra, tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų administracinio nusižengimo tyrimo byloje, žalą jis vertino apie 250 eurų (administracinio nusižengimo bylos l. 6), o teisme nukentėjusysis nurodė, kad automobilis šiuo metu yra remontuojamas, draudimas apskaičiuos ir išmokės draudimo išmoką, kai automobilis bus suremontuotas. Liudytojai V. Š. bei A. M. patvirtino, kad automobilis, nors ir nežymiai, bet buvo apgadintas. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio padaryta žala neviršijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 * 37,66 Eur=564,90 Eur).
Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tarp automobilių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nežymus kontaktas, V. P. automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruojant atbulomis. Esant tokio pobūdžio kontaktui, tikėtina, kad V. P. galėjo kontakto nepajausti. Tačiau pareiškėjas nedelsiant po šio eismo įvykio buvo sustabdytas nukentėjusiojo ir informuotas apie tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, taigi iškart po eismo įvykio suprato, jog jis galimai eismo įvykio metu apgadino kitą automobilį, ir tokiu būdu padarė žalą šios transporto priemonės savininkui, todėl nagrinėjamu atveju negalėjo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o turėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją arba, esant nesutarimui dėl įvykio ar kaltės, apie tai turėjo pranešti policijai. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo pasakyta, kad bus kviečiama policija, kad jis girdėjo, kad Š. L., sėdėdamas savo automobilyje skambina policijai. Nežiūrint to, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus V. P. būtent sąmoningai ir tikslingai pasišalino iš eismo įvykio vietos, o ne sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, kaip nurodo savo skunde. Nors pareiškėjas nurodė, kad Š. L. pirmas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jis nematė reikalo likti, tačiau teismas tokius pareiškėjo parodymus atmeta kaip nepagrįstus, vertina kaip duotus siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti. Pareiškėjo parodymai ir paaiškinimai nebuvo nuoseklūs: skunde jis nurodė, kad galimai jis atsirėmė į nukentėjusiojo automobilį, teisme nurodė, kad atbuline eiga jis vos judėjo, tada pamatė, kad juda nukentėjusiojo automobilis, todėl sustojo, o tarp jų automobilių buvo likęs tarpas. Skunde nurodė, kad Š. L. jam jokių apgadinimų nerodė, o teisme aiškino, kad kartu apžiūrėjo automobilius, tačiau jis nesutiko, kad jo matyti apgadinimai galėjo būti padaryti būtent jo automobiliu. Vadovautis tokiais nenuoseklias parodymais teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad šie parodymai yra paneigti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais
Taip pat skundu pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus ar pavojingas, įvykis mažareikšmis, jis nėra asmuo, linkęs pažeisti kelių eismo taisykles, administracine tvarka nebaustas, pensininkas, jo pajamas sudaro tik senatvės pensija – 116,72 Eur per mėnesį, todėl paskirta bauda yra pernelyg didelė finansinė našta, atžvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarinius ir aplinkybes, jo požiūrį į įvykį ir asmenybę, prašo paskirti švelnesnę nuobaudą nei ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
Šiame kontekste pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog už nusižengimą asmeniui skiriama bauda nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju Institucija V. P. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Galimybė skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti yra numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 30¹ straipsnyje (pagal turinį atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį) nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas nurodo, jog nukentėjusiajam žala iš viso nepadaryta, ką paneigė nukentėjusysis, o ta aplinkybė, kad jo paties transporto priemonė yra drausta, žalą atlygintų draudimo bendrovė, nepriklauso nuo V. P. valios, todėl negali būti laikoma išskirtine.
Skunde ir teismo posėdyje V. P. akcentavo, kad jis nėra baustas administracine tvarka, nėra sukėlęs eismo įvykių, tačiau minimos aplinkybės buvo įvertintos nustatant V. P. skirtinos baudos dydį. Taigi, teismas konstatuoja, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir švelninti V. P. paskirtą nuobaudą pagrindo nėra. Pažymima, kad skiriama nuobauda pažeidėjui sukeltų neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių skyriaus vyresnysis specialistas 2017 m. rugpjūčio 31 d. priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-115568309-17, tinkamai ištyrė ir įvertino aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-115568309-17 palikti nepakeistą ir V. P. skundo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.