- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- 1S-75-594/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00063-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- M. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo M. Š.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Š. nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2005 m. liepos 28 d. nuosprendžiu dėl žmogžudystės, veiką sujungiant su apiplėšimu ir po jo sekusia mirtimi, pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 211 straipsnį, 249 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, 251 straipsnį, 25 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 1 dalį, 51 straipsnį, paskiriant jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
1.1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo pripažintas Vokietijos Federacinės Respublikos (duomenys neskelbtini) žemės teismo 2005 m. liepos 28 d. nuosprendis ir paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalimi, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 180 straipsnio 3 dalimi ir M. Š. paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2003 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 24 d.
3. Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam M. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, konstatavęs, kad nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų daryti neabejotiną išvadą, jog pritaikius lygtinį paleidimą nuteistajam, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Tuo tarpu padarytos veikos pavojingumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistojo teisinę padėtį švelninančių procedūrų, tačiau tai nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka paskirtą bausmę, su nuteistiems asmenims taikomais atitinkamais elgesio apribojimais ir draudimais.
1.2. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo M. Š. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus. Priešingai, nuteistojo vertinimu, jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas visiškai nevertino M. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinkybių, t. y. to, kad pirmuosius 18 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis atliko Vokietijos Federacinės Respublikoje, o Lietuvos Respublikoje bausmę atlieka tik nuo 2020 m. spalio mėn. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pradėta vertinti būtent nuo šio atskaitos taško - bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje pradžios. Teismas ignoravo faktą, jog pirmieji 18 laisvės atėmimo bausmės atlikimo metų nebuvo vertinami pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat ignoravo ir tai, jog net ir per šį laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis M. Š. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, todėl jo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo, o tai rodo akivaizdžią jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas neaptardamas šio balų pokyčio apribojo jo teisę į lygtinį paleidimą.
1.3. Skunde cituojamos aukštesnių teismų nutartys, kuriose yra išaiškinta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pokytis yra svarbus darant išvadas apie tai, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ne mažiau svarbus yra ir nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo požiūris į savo veiksmus, kitos nuteistojo mąstymo, požiūrio, elgesio teigiamus pokyčius atskleidžiančios aplinkybės. Nuteistasis skunde teigia, kad įstatyme yra įtvirtinti tiek formalūs, tiek ir materialūs kriterijai, kuriais remiantis Komisija priėmė sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis. Taip pat nebuvo atsižvelgta į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kurioje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (EŽTT sprendimai bylose Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, L. M. prieš Vengriją, Murray prieš Nyderlandus, Kafkaris prieš Kiprą. Harakchiev ir Tolumov prieš Bulgariją).
1.4. Skunde nurodoma, kad teismas, motyvuodamas atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti M. Š. lygtinį paleidimą, išimtinį dėmesį skyrė ankstesniems jo teistumams, padaryto nusikaltimo pobūdžiui. Tačiau šios aplinkybės, esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Komisijos nutarimo, M. Š. gyvenimo stiliuje nestebima nuolatinės agresijos ar savitvardos praradimo atvejų, kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, geba prisiimti atsakomybę. Šiuo metu nuteistasis gali paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, atpažįsta savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu, sistemingai išsikelia sau tikslus, numato žingsnius kaip to pasiekti ir tai įgyvendina. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Be to, lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje. Ankstesni teistumai ir padaryto nusikaltimo sunkumas nekinta visos bausmės atlikimo laikotarpiu ir netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Šiuo atveju, būtent teigiamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema ar vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo jo elgesio laisvėje.
1.5. Skunde teigiama, kad priešingai nei nurodo apylinkės teismas, nuteistojo kvalifikacijos neturėjimas bei nestabiliai maža darbo patirtis, nėra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, nes jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, visą bausmės atlikimo laiką V. F. dirbo pakavimo-spausdinimo ceche, mokėsi ispanų, prancūzų, vokiečių bei anglų kalbų, taip pat mokėsi Microsoft office programinio paketo valdymo. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jis taip pat siekė įgyti profesiją, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre priimtas nebuvo, kadangi visos kvotos buvo užpildytos dar iki nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą. Iki laisvės atėmimo bausmės dirbo pagalbiniu darbininku žemės ūkio sferoje. Komisijos nutarime taip pat pabrėžiama kad M. Š. nuostata į darbą yra teigiama, jis intensyviai ieško galimybės įsidarbinti pataisos istaigoje. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. Š. ne kartą kreipėsi raštu dėl darbo, tačiau gavo atsakymą, jog šiuo metu nėra laisvų darbo vietų.
1.6. Skunde taip pat pažymima, kad per daugiau nei 18 metų laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuteistasis turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, tą geriausiai atspindi jo elgesys bausmės atlikimo metu. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio ar narkotinių medžiagų nevartoja. Per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, yra ne vieną kartą skatintas. Yra motyvuotas pataisos namuose vykdomam pozityviam užimtumui, grupinėms terapijoms ir dalyvavimui kitose pozityvaus užimtumo priemonėse: dalyvavo renginyje ir testo sprendime „Būk saugus kelyje", seminare-diskusijoje „Artimojo meilė“, seminare-diskusijoje „Įtaiga“; „Kalėdinių dekoracijų gamyboje“ edukacinėje veikloje, seminare „Dvasios pakylėti“, seminare “Tikėjimo pagrindai“, baigė užsiėmimų terapijos grupę „Emocijų valdymo technikos”. Palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi.
1.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuo M. Š. valios nepriklausančių aplinkybių, asmens byloje nėra duomenų apie jo nepriekaištingą elgesį, mokymąsi ir skatinimus, bausmės atlikimo metu Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kas automatiškai rodytų jo nepriekaištingą elgesį visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį (tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje).
1.8. Nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, nutartyje nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų kodėl nuteistajam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę, galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimu atveju (nuteistasis turėtų darbą, dirbtų MB „Structor" vairuotojo-vertėjo pareigose), gyvenamosios vietos turėjimas (Kretingos g. 31-3, Palangoje (2020-11-09 sutikimas Nr. G-27559)), sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Pažymima, kad Komisija jau ne pirmą kartą priima sprendimą lygtinai paleisti nuteistąjį M. Š. iš pataisos namų, tačiau Kauno apylinkės teismas nutartimi atsisakė patvirtinti komisijos nutarimą, po ko nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai nuteistasis taip pat yra įvykdęs. Šie faktai rodo, jog specialistų komisija, ne formaliai, o įsigilindama į visas aplinkybes, jau ne pirmą kartą konstatuoja, kad nuteistasis M. Š. pilnai atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį įstatymo nustatytus kriterijus taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.9. Skunde pažymima, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju, esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtina priežasčių toliau taikyti nuteistajam laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Juo labiau, kad M. Š. sutinka, jog jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu - intensyvi priežiūra. Jo namuose yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Taigi, teigiamai M. Š. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie nuteistojo ankstesnę kriminalinę praeitį, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis per beveik 19 nelaisvės metų savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad M. Š. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į visuomenę.
1.10. Nuteistasis skunde taip pat pabrėžia, kad nuo bausmės vykdymo pradžios jau praėjo beveik 19 metų, o likusi bausmės dalis yra mažesnė nei pusantrų metų, taigi, jis jau yra atlikęs daugiau nei 94 procentus paskirtos laisvės atėmimo bausmės t. y., gerokai daugiau nei tris ketvirtadalius, po kurių atlikimo turi teisę į lygtinį paleidimą, o tai atitinka BVK nustatytą formalųjį kriterijų. Laikas praleistas įkalinimo įstaigoje yra daugiau nei pakankamas norint tęsti M. Š. resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, M. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. Š. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis M. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
7. Skundą nagrinėjančiam teismui pateikti bylos duomenys patvirtina, kad M. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma, vis dėlto nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus M. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse (seminaruose - diskusijose „Dvasios pakylėti“, „Artimojo meilė", „Įtaiga“, „Tikėjimo pagrindai“, paskaitose „Asmeniniai finansai“, „Spręskime kartu“, „Įpročių korekcija“, viktorinose „Šiaulių miesto gimtadienis“, „Europos saugaus eismo diena“, sporto turnyruose, šachmatų būrelio veikloje), bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 2 kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, (yra gautas sutikimas), nuostata į darbą teigiama, išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti (yra gauta tai patvirtinanti MB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma), palaiko ryšius su artimaisiais laiškų ir skambučių pagalba, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nesilaiko nuteistųjų subkultūros nuostatų, jo vidutinė nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, M. Š. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistajam, nors ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (iš paskirtos 20 metų laisvės atėmimo bausmės Komisijos posėdžio dieną neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai ir 3 mėnesiai ir 22 dienos), vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos veiksniai – būdingas nusikaltimų sunkėjimas, smurtinio elgesio istorija, kvalifikacijos neturėjimas, nestabili ir maža darbo patirtis, asocialios grupės įtaka. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik M. Š. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio pagrindo.
9. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę M. Š. atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudė žmogų dėl savanaudiškų paskatų (t. y. siekiant pagrobti svetimą turtą) bendrininkų grupėje) padarymą. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis praeityje buvo teistas, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja, kas rodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, todėl jo elgesio teigiama korekcija turi nekelti jokių abejonių. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Priešingai nei teigiama skunde, būtent nuteisto asmens praeities vertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą tokio asmens elgesio korekciją ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog tuo pažeidžiamas dvigubo baudžiamumo ar nekaltumo prezumpcijos principai. Žinoma, minėtos aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų ir taip pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
11. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei finansinis nestabilumas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis oficialiai nėra dirbęs, gyveno iš „neoficialaus darbo“ gaunamų pajamų. Pataisos įstaigoje kreipėsi dėl darbo, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos. Nuteistojo teigimu atliekant laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje jis dirbo, mokėsi ispanų, prancūzų, vokiečių bei anglų kalbų, taip pat Microsoft Office programavimo, atvykęs į pataisos įstaigą Lietuvoje išreiškė norą įgyti profesiją, tačiau visos kvotos jau buvo išnaudotos. Nors nuteistojo nuostata į darbą ir teigiama, tačiau jo nuomone jis galėtų dirbti ne visus pataisos įstaigos administracijos siūlomus darbus dėl sveikatos. Tačiau gydytojo pažymoje nurodyta, kad nuteistasis yra visiškai darbingas. Šiuo metu, kaip minėta nuteistasis pataisos namuose nedirba, duomenų apie nuteistojo turtą ar didesnes santaupas bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti, byloje nėra. Taigi, menka ir nestabili nuteistojo darbinė patirtis bei finansinis nestabilumas, vertinant šias aplinkybes nusikalstamų veikų, padarytų siekiant finansinės naudos, kontekste, leidžia teigti, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad kvalifikacijos nebuvimas ir nestabili darbo patirtis Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar pripažįstama nuteistojo kriminogeninę riziką didinančiu veiksniu. Šios išvados nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai M. Š. galės įsidarbinti MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju/vertėju. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, tuo tarpu nuteistojo išsilavinimas ir turimos kompetencijos nėra pakankamos sėkmingai integracijai į darbo rinką.
12. Vertinant M. Š. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis nusikaltimus su kitais asmenimis įvykdė dėl finansinės naudos, to neneigia ir pats nuteistasis nurodydamas, kad darant nusikalstamą veiką siekė tiesioginio atlygio, kuris jį privedė prie teisės pažeidimo. Jis taip pat lengvai galėjo pasiduoti kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinėje veikloje. Nors nuteistojo gyvenimo stiliuje nestebima nuolatinės agresijos ar savitvardos praradimo atvejų, tačiau jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą, siekiant tiesioginio atlygio. Tuo tarpu asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, M. Š. pirminio vertinimo metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors šiek tiek ir sumažėjo, tačiau ir toliau išlieka vidutinė pagal OASys metodiką, todėl darytina išvada, kad nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvoje nuteistasis paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje atlieka sąlyginai trumpą laiką. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų nėra aišku kokia buvo M. Š. charakteristika Vokietijos pataisos įstaigoje. 2020 m. rugsėjo 24 d. Plungės apylinkės teismo nutartyje, kuria buvo suderinta Vokietijoje paskirta bausmė su Lietuvos Respublikos įstatymais, nurodyta, jog Vokietijos Federacinės Respublikos BK yra numatyta galimybė asmeniui, nuteistam iki gyvos galvos, po 15 metų bausmės atlikimo, būti lygtinai paleistam. Taigi, dar atlikdamas bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje, M. Š. jau buvo atlikęs bausmės dalį, kai gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau šis institutas jam nebuvo taikytas, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pagrindų lygtinio paleidimo taikymui nebuvo. Visos šios aplinkybės patvirtina apylinkės teismo išvadą, jog šiuo metu dar nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.
13. Skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas bei teigiama nuostata į darbą neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog M. Š. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aplinkybės, susijusios artimaisiais bei gyvenamąja vieta, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog M. Š. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 18 metų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.
14. Vertinant nuteistojo cituojamas teismų nutartis, į kurias M. Š. vertinimu apylinkės teismas turėjo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, pažymima, kad teismas kiekvienu atveju dėl aptariamo instituto taikymo sprendžia individualiai, todėl nagrinėjamu atveju M. Š. cituojama teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus M. Š. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo skunde paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec(2003)22 ir jose nurodyti principai bei cituojama Europos žmogaus teisių teismo praktika. Teismas visų pirma vadovaujasi įstatymu, kadangi lygtinio paleidimo svarstymas Lietuvoje vyksta pagal šioje šalyje galiojančius teisės aktus. Be to, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinamos individualios aplinkybės, susijusios tik su tam tikru nuteistuoju, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Atsakant į skundo argumentą dėl Komisijos nutarimo, kaip turinčio didesnę reikšmę, vertinimo pažymima, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.
16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl nesudaro pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Nagrinėjamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad M. Š. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.