Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-05-15 · Civilinė byla Nr. 2-2043-829/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-15Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
2-2043-829/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00431-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Ieškovas
I. Š.
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2043-829/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00431-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; 3.2.6.1 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant E. P.,dalyvaujant ieškovei I. Š., jos atstovui advokatui T. R.,atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos atstovei J. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį dėl Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, grąžinimo į buvusį darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir patirtos neturtinės žalos priteisimo, pareikštą atsakovei Marijampolės savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. Š. prašo panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“; panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo santykių pasibaigimo su I. Š. dienos“; grąžinti ieškovę į buvusį darbą, t. y. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; priteisti iš atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos ieškovei išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos (nuo 2017 m. spalio 23 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos ieškovei 3 000 Eur neturinės žalos bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijoje nagrinėjant darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė I. Š. palaikydama ieškinį paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. išeidama į darbą daugiabučio namo laiptinės pašto dėžutėje rado voką, kuriame buvo uždarosios akcinės bendrovės Marijampolės butų ūkio sąskaita už suteiktas paslaugas butui, kuris yra jos ir sutuoktinio bendroji nuosavybė. Jie abu šiame bute gyvena. Susipažinus su minėta sąskaita paaiškėjo, kad už suteiktas paslaugas yra susidaręs 609,86 Eur įsiskolinimas. Jie su sutuoktiniu yra žodžiu susitarę, kad už buto komunalinius mokesčius apmoka sutuoktinis, nes ji apmoka visus vaiko būrelius, muzikos mokyklą, telefonus, draudimus. Bandė paskambinti sutuoktiniui paklausti kodėl taip atsitiko, tačiau jis nei mobiliuoju, nei paprastu telefonu neatsakė. Prieš kelis mėnesius jau buvo išieškota viena skola teisminiu keliu, todėl vengdama tokios situacijos norėjo geranoriškai su vyru pasišnekėti. Norėjo išsiaiškinti, ar skola atsirado netyčia, ar ji padaryta piktybiškai. Namuose su ja sutuoktinis nešneka. Ji per pietų pertrauką nuėjo į sutuoktinio kabinetą, kuris yra penktame aukšte, išsiaiškinti situacijos. Tuo metu jis kaip tik buvo grįžęs iš parduotuvės „Maxima“. Įėjus į šio darbo kabinėtą ir pradėjus klausinėti apie nesumokėtus mokesčius, jos sutuoktinis labai susinervino ir išstūmė ją iš kabineto. Ir pats S. Š. išėjo iš kabineto, užrakino duris bei nuėjo link liftų. Ji taip pat ėjo link liftų, kadangi norėjo nusileisti į pirmą aukštą, kuriame yra jos darbo kabinetas. Eidama šalia dar bandė su juo geranoriškai šnekėtis, tačiau šis nieko nesiklausė. Liftui pakilus į penktą aukštą jos sutuoktinis pirmas įėjo į šio vidų, o ji įėjo vyrui iš paskos. Pamatęs, kad ir ji įėjo į liftą, S. Š. ranka jai trenkė į galvą ir krūtinę ir stūmė iš lifto. Įvyko susistumdymas. Nuo jos nosies nukrito akiniai. Akinius pagavo rankomis. Kadangi be akinių ji nieko nemato, todėl nematydama bandė gintis nuo savo sutuoktinio ir rankomis ir nuo savęs atsistumti. Ji sutuoktiniui nesudavė, tačiau pastumti galėjo. Ji savo sutuoktinio nemušė. Taip jie besistumdydami išėjo į vestibiulį. Tuo metu kitu liftu į penktą aukštą pakilo V. D. ir A. V. V. D. pradėjo šaukti ant jos, kodėl ji muša savo sutuoktinį. Jos sutuoktinis tuo metu įėjo į liftą ir nusileido į rūsį. Ji V. D. sakė, kad ne ji mušė sutuoktinį, o šis mušė ją, tačiau V. D. jos nesiklausė ir toliau moralizavo, kad negalima taip elgtis su sutuoktiniu. Ji užsidėjo akinius ir liftu nusileido į pirmą aukštą. Nei ji, nei jos sutuoktinis įvykio metu nenaudojo necenzūrinių žodžių, žeminančių posakių. Taip pat netriukšmavo, nes įvykis prie lifto įvyko per kelias akimirkas. Konflikto metu jokių kitų žmonių aplinkui nematė. Triukšmas galėjo įvykti aiškinosi su V. D. ir A. V. Ji įvykio metu patyrė sužalojimų – buvo prakirsta lūpa, sužaloti pirštai, mėlyna krūtinė. Nesikreipė į policiją dėl jos atžvilgiu patirto smurto, nes buvo šoko būsenoje. Negalvojo, kad sutuoktinis taip sureaguos ir pradės elgtis. Niekas nieko jai nepaaiškino, tačiau 14 val. 30 min. paskambino moteris iš personalo ir pasakė, kad ateitų pasirašyti dėl darbo sutarties nutraukimo, kadangi yra atleidžiama iš darbo. Ji ištikta šoko dar bandė nueiti pas administracijos direktorių K. P. ir aiškintis dėl susidariusios situacijos, pasakyti, kad ne ji yra kalta dėl įvykusio konflikto, tačiau niekas jos neklausė ir pakeltu tonu pasakė, kad toks gyvenimas. Iškarto buvo pakeistos visos kabineto spynos, kompiuteryje pakeistas slaptažodis. Jai net neleido pasiimti asmeninių daiktų. Mano, kad su ja buvo susidorota, nes direktorė jos nekentė, norėjo visada įvelti į pinkles, tačiau ji yra sąžiningas žmogus ir niekada nepasiduodavo. Jos niekada nevertino ir visada sakydavo, kad anksčiau ar vėliau bus atleista. Savivaldybėje ji dirbo (duomenys neskelbtini) metų ir nė karto nebuvo bausta. Nežino nieko apie 2015 m. pažeidimą. Dokumentacijos jos niekas neprašė perduoti. Prie jos niekas nebuvo dingę. Ji buvo pažeminta, iš jos buvo išsityčiota. Dėl to patyrė didelius išgyvenimus, kreipėsi pas gydytoją dėl nervinio šoko. Gavo nedarbingumą. Su sutuoktiniu buvo sutarę, kad ji skambins į darbinį telefoną, jeigu šis neatsilieps asmeniniu. Ji skambindavo sutuoktiniui, tačiau šio kolegės perimdavo visus skambučius. Ji padėdavo telefono ragelį ir nieko nešnekėdavo, jei atsiliepdavo ne sutuoktinis. Neprašydavo pakviesti sutuoktinio, kadangi advokatas neleido kontaktuoti su sutuoktinio bendradarbėmis (b. l. 2-13; 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 3 min. 10 s. – 36 min. 30 s.).

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovės I. Š. atstovas advokatas T. R. parodė, kad pirmiau atleidžiamas žmogus be pagrįsto pagrindo, o po to pradedami rinkti visi įmanomi argumentai, siekiant pateisinti padarytą veiksmą. Ieškovės sutuoktinis yra Teisės departamento Informatikos ir informacijos skyriaus vedėjas. Jis sėdi su dviem kolegėmis – pavaldinėmis. Kadangi žinojo, kad jos gali būti byloje liudytojos, todėl pasakė ieškovei, kad nesakytų jokio žodžio sutuoktinio kolegėms, nes po to gali būti įvairių interpretacijų ir viskas gali būti panaudota prieš ieškovę. Patarė, kad jei išgirs, kad atsiliepia ne sutuoktinis, ieškovė turi padėti ragelį. Šiuo atveju ieškovė vykdė jo nurodymą. Ieškovės sutuoktinis yra skyriaus vedėjas ir dažnai jo nebūna kabinete ir negali atsiliepti mobiliu telefonu. Laidiniu telefonu susiskambinti buvo įprastinė ieškovės ir jos sutuoktinio praktika (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 36 min. 30 s. – 41 min. 5 s.).

Atsiliepimas

Atsakovės Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė J. Z. parodė, kad nesutinka su ieškiniu. Palaiko savo poziciją. Darbo santykiai su ieškove baigėsi 2017 m. spalio 23 d. pripažinus, kad ieškovė pažeidė Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktuose numatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis, valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius. Ieškovė padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktuose, t. y. garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo vietoje, kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Marijampolės savivaldybės administracijoje 2017 m. rugsėjo 21 d. buvo gautas Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus V. D. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad šių metų rugsėjo 21 d. apie 12 val. 30 min. Savivaldybės administracijos pastato 5 aukšto vestibiulyje prie liftų kartu su Švietimo skyriaus vedėja A. V. pamatė kaip ieškovė muša ir necenzūriniais žodžiais bara Informatikos ir informatikos skyriaus vedėją S. Š. Šį faktą 2017 m. spalio 3 d. paaiškinime patvirtinimo ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vedėja A. V., pridurdama, kad ieškovė S. Š. labai garsiai vadino – „alkoholiku, pijoku bei kitais negražiais epitetais“. Nors ieškovė 2017 m. spalio 2 d. paaiškinime nurodė, kad ji nevartojo necenzūrinių ir žeminančių žodžių, netriukšmavo bei teigė, kad sutuoktinis prieš ją naudojo fizinį smurtą ir sužalojo, o ji tik gynėsi šį nuo savęs atstumdama, tačiau tokius jos teiginius paneigia paties S. Š. paaiškinimai apie įvykusį konfliktą, pateikti 2017 m. spalio 10 d. Jis patvirtino, kad ieškovė smurtavo prieš jį suduodama jam ranka per sprandą, taip pat puolė jį kumščiais. Nors S. Š. savo paaiškinime nepaminėjo, ar ieškovė konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau paminėjo, kad iš kito lifto išlipus V. D. ir A. V., jis neklausė ką ieškovė kalbėjo su minėtais darbuotojais ir liftu nusileido į rūsį. S. Š. pateikti teiginiai, kad tuo metu, kai prieš jį sutuoktinė smurtavo, jis kėlė rankas aukštyn bei gindamasis ieškovę stūmė nuo savęs ir tuo metu atsidarė liftas ir iš jo išėjo V. D. bei A. V. Tik tuomet sutuoktinė nustojo grumtis, taisydamasis nuo nosies nukritusius akinius. Taigi, ieškovė neteisingai pateikia faktą, jog nesmurtavo prieš S. Š. ir nevartojo šio atžvilgiu žeminančių posakių bei netriukšmavo, kadangi net trys atsakovės darbuotojai patvirtino faktą, kad ieškovė smurtavo prieš savo sutuoktinį. Be to ieškovės veiksmai buvo atlikti tyčia. Tai patvirtina ir S. Š. paaiškiniame pateikta informacija, kad ieškovei atėjus aiškintis asmeninių santykių, jis šiai liepė išeiti ir nuėjo pašildyti pietų. Grįžęs į kabinetą pamatė, kad ieškovė ir vėl yra atėjusi, todėl greitai užsidarė kabineto duris ir užsirakino. Kai papietavęs S. Š. išėjo iš kabineto, prie jo priėjusi ieškovė ir vėl pradėjo konfliktą. Tai rodo ieškovės sąmoningus veiksmus, veikiant tyčia, todėl ieškovės kaltė šioje situacijoje yra akivaizdi. Iškeldama savo asmeninius interesus ir negerbdama darbo aplinkoje esančių kolegų tyčia elgėsi nepagarbiai jų atžvilgiu. Ieškovė žinojo lokalinių teisės aktų reikalavimus, kuriuos ji pažeidė, ir su kuriais buvo tinkamai supažindinta. Vidaus taisyklių 56 punkte numatyta, kad administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis, šių taisyklių 57 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius. 2013 m. balandžio 12 d. pasirašytos Kolektyvinės sutarties 76.4 papunktis reglamentuoja, kad darbuotojai įsipareigoja laikytis darbo drausmės, tarnybinės etikos, darbo tvarkos reikalavimų. Ieškovė sukeldama konfliktą, vartodama neetiškus žodžius, ignoravo tarnybinės etikos reikalavimus, jos elgesys buvo nesuderinamas su visuomenės normomis ir prieštaravo kitiems vidaus taisyklių reikalavimams, pvz.: vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojo, darbuotojai privalo būti tolerantiški, nekelti balso tono, nesukelti įtampos ar konfliktinės situacijos dėl kurios sumažėtų kitų darbuotojų darbingumas, darbo vietoje vengti nereikalingo triukšmo, palaikyti dalykinę atmosferą. Kadangi atsakovė pareigą supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas, įvykdė tinkamai, todėl vertintina, kad ieškovė darbo pareigų netinkamas atlikimas, pažeidžiant lokaliniuose teisės aktuose nustatytas normas, gali būti kvalifikuojamas kaip kalti veiksmai, ir gali būti drausminės atsakomybės pagrindu. O toks darbuotojo elgesys, kuris prieštarauja norminiams teisės aktuose nustatytoms taisyklėms taip pat taisyklėms, nustatytoms darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose yra pripažįstamos neteisėtu darbuotojo elgesiu. Svarbu paminėti, kad ieškovės sukeltas konfliktas nėra pirmas. Ieškovė sistemingai darė panašaus pobūdžio pažeidimus, todėl ne kartą buvo įspėta žodžiu. Ieškovė dėl savo charakterio, asmeninių savybių dažnai netinkamai elgėsi darbo vietoje. Ieškovės keliamą psichologinį smurtą patytė ne vienas Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojas. Be to ieškovė nuolat nepagarbiai bendravo su kolegomis, savo elgesiu kėlė įtampą, vartojo neetiškus ir necenzūrinius žodžius, keldavo konfliktus, taip sukeldama psichologinį diskomfortą kolektyve. Tai, kad ieškovė nepripažįsta padariusi šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir neigia mušusi S. Š., tik parodo ieškovės abejingą požiūrį į padarytą pažeidimą. Atsakovė vertindama ieškovės elgesį bei ieškovės vartotus neetiškus žodžius darbuotojo S. Š. atžvilgiu girdint darbuotojams A. V. bei V. D., DK 58 straipsnio kontekste, vertina kaip garbės ir orumo pažeidimą minėtų darbuotojų atžvilgiu. Ieškovė pavadindama S. Š. alkoholiku, pijoku, savo mergoms kruizus perkančiu, o šeimai pinigų neduodančiu, kitų darbuotojų akivaizdoje paskleidė duomenis žeminančius S. Š. garbę ir orumą. Taip formuodama neigiamą viešąją nuomonę apie darbuotoją. Asmenybės vertinimas ir pripažinimas darbo aplinkoje yra labai svarbus darbuotojo psichologinei būsenai, nepalanki psichologinė darbo aplinka turi įtakos neigiamiems darbuotojo darbo rezultatams. Dar vienas svarbus kriterijus skiriant ieškovei drausminę nuobaudą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 papunkčio nuostatą garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo vietoje, nes ieškovė garbės ir orumo pažeidimą padarė darbo vietoje, kur bet kuriuo momentu galėjo pasirodyti žmonės. Atsakovei labai svarbu išlaikyti nepriekaištingą institucijos reputaciją, sukurti palankią darbo atmosferą, užkirsti tokių konfliktų galimybę ateityje. Ieškovė savo veiksmais diskreditavo Marijampolės savivaldybės administracijos įvaizdį, pažemino institucijos gerą vardą, sukūrė neigiamą dalykinę aplinką, taip sukeldama atsakovei neigiamas pasekmes ir pažeidė darbdavio interesus. Dėl to darbdavys pagrįstai prarado pasitikėjimą darbuotoju. Tai, kad ieškovė sąmoningai kelia konfliktines situacijas darbo vietoje, taip pažeisdama kitų darbuotojų teises, darbdavio interesus rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo veiksmų padarytų pasekmės ir kartu atskleidžia darbdavio interesų nepaisymą. Ieškovės sukeltas konfliktas sutrikdė kitų asmenų darbo aplinką bei pakenkė darbdavio interesams, dėl ko buvo sutrikdytos kitų darbuotojų įprastos darbo sąlygos. Ieškovė nepalaikė dalykinės darbo atmosferos, nesilaikė reikalavimo vengti triukšmo, elgtis pagarbiai su kitais asmenimis, todėl pažeidė darbo drausmę. A. V. patvirtino apie buvusį didelį triukšmą ir, kad A. V. pamatytas vaizdas, kai ieškovė rankomis per galvą mušė S. Š. sukėlė neigiamų emocijų ir ji jautėsi emociškai nesaugi. V. D. taip pat patvirtino, kad po ieškovės sukelto konflikto jautėsi emociškai blogai. Nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos. Be to ieškovė nepateikė įrodymų dėl patirtos žalos atsiradimo. Buvo pateikti papildomi dokumentai – direktoriaus įsakymas, kuriuo ieškovės pareigybė yra naikinama. Marijampolės savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai vyksta jau nuo 2017 m. rudens. Taryba dar 2017 m. lapkričio mėnesį patvirtino naują struktūrą, panaikino šešis departamentus, peržiūrėjo pareigybes. Nuo vasario 1 d. ieškovės pareigybėje dirbo kitas asmuo ir pagal pareigybės funkcijas, kurios buvo įvertintos, nustatė, kad šias funkcijas gali atklikti asmuo, dirbantis tik 0,25 etato, kadangi ieškovė konsultuodavo gyventojus ir priimdavo dokumentus iš gyventojų nustatyti specialiųjų lygį. Per savaitę tik šešiems asmenims buvo išduodami neįgaliųjų pažymėjimai, buvo užpildomi tik keliolikos minučių trunkantys prašymai. Nauja skyriaus vadovė peržiūrėjo darbus, įsivertino ir įsteigė darbo vietą, kuri reikalavo socialinio išsilavinimo ir joje asmeniui papildomai pavesta dirbti su rizikos šeimomis. Paminėtina ir tai, kad ieškovės sutuoktinis nesėdi kartu su savo kolegėmis. Jų telefonų numeriai taip pat skirtingi. Skambučiai sutuoktinio kolegėms prasidėjo nuo praeitų metų gruodžio mėnesio iki šių metų vasario mėnesio. Akcinė bendrovė „Telia“ pateikė skambučių išklotinę tik nuo vasario mėnesio, nors skambučiai prasidėjo daug anksčiau. Vien vasario mėnesį per 7 darbo dienas ieškovė į darbą skambino daugiau kaip 90 kartų ir nekalbėdavo (b. l. 87-95, 2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 41 min. 5 s. – 1 val. 9 min. 22 s.).

Liudytojas K. P. parodė, kad spalio 13 d. pradėjo dirbti administracijos direktoriumi. Susipažino su įvykiu, darbuotojų pasiaiškinimais. Norėjo pasižiūrėti kaip kiekvienas vertina situaciją, todėl kalbėjosi ir su ieškove. Ši buvo pas jį atėjusi. Pokalbis truko apie 5 min. Sprendimą priėmė jis. Jis norėjo išsiaiškinti situaciją, ar tai yra tiesa, ar tai vienkartinis atvejis. Jis vertino patį faktą dėl kumščio naudojimo. Fizinis smurtas ir fizinės jėgos naudojimas niekaip nėra suderinimas nei su valstybės tarnautojo etika, nei su darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį etika. Pasiaiškinimuose nebuvo konkrečių necenzūrinių žodžių nurodyta, tačiau keli darbuotojai nurodė, kad buvo triukšmas, vartojami necenzūriniai žodžiai. Šiuo atveju buvo naudotas psichologinis smurtas ir tam tikros patyčios bei keiksmažodžiai. Taip pat buvo gavęs informaciją, kad dar 2015 m. darbuotoja buvo įspėta dėl netinkamo elgesio. Taip pat keletas darbuotojų informavo apie keiksmažodžių ir necenzūrinių žodžių vartojimą prieš juos. Jau po ieškovės atleidimo keletas darbuotojų yra gavę per 90 anoniminių skambučių. Šie darbuotojai buvo pas jį atėję ir klausė kaip reiktų elgtis, nes buvo sutrikę. Kolektyvas kenčia, nes psichologinė atmosfera bloga. Tokie įvykiai žemina institucijos ar įstaigos vardą, menkina pasitikėjimą institucija. Prieš tai dirbęs administracijos direktorius iniciavo šią procedūrą, o jis vertino veiksmus kaip šiurkštų drausmės pažeidimą. Priėmė griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš darbo. Tai nebuvo lengvas sprendimas, tačiau jį reikėjo priimti. Darbovietės darbo taisyklės apibrėžia, kad turi būti laikomasi rimties, turi būti atliekamos pareigos, atitinkamai elgiamasis, negali būti žeminamas darbuotojo vardas, turi būti laikomasi tam tikros etikos, moralės principų. Ypač smurtas nėra tinkamas elgesys. Institucijos vardas jau yra nukentėjęs. Apie šį incidentą greitai paplito informacija. Jiems ne tik dėl darbų kokybės reikia aiškintis, bet ir dėl darbuotojų elgesio. Ieškovė pažeidė liudininkų, kurie tiesiogiai matė šį įvykį ir jautė visas emocijas, garbę ir orumą. Tai juos paveikė neigiamai. Taip pat ir S. Š., kuris buvo užpultas. Įvykis nevyko tyloje. Po to buvo nustatytas faktas, kad ieškovė netvarkingai vedė dokumentus. (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 9 min. 22 s. – 1 val. 40 min. 55 s.).

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis su sutuoktine buvo susipykę ir nekalbėjo. Ši per pietus atėjo pas jį į kabinetą. Jis net neklausė ką ši šneka, kadangi buvo pietūs. Pasakė, kad ieškovė išeitų iš kabineto, nes jis eina pasišildyti maistą. Iš kabineto jos nestūmė. Jis su lėkšte nuėjo pasišildyti maistą į mikrobangų krosnelę, kuri yra penkto aukšto aikštelėje. Išeidamas kabinetą užrakino. Tai truko apie 3-4 min. Parėjo į kabinetą, tačiau sutuoktinė nespėjo užeiti, nes jis užsirakino duris. Tada jis vienam įrenginiui prilitavo laidą. Tai truko apie pusvalandį. Papietavęs pasiėmė lituoklį ir nešė jį atiduoti darbuotojams į rūsį. Nežino kur visą tą laiką buvo jo sutuoktinė. Spėja, kad ši laukė jo, nes tik išėjus iš kabineto, ji iškarto priėjo prie jo. Jiedu ėjo koridoriumi kartu. Ji kažką šnekėjo, tačiau jis visiškai nesiklausė. Kai priėjo prie lifto, jis paspaudė mygtuką. Atvažiavus liftui ir atsidarius durims, jis pirmas į jį įėjo. Paskui jį į liftą įėjo ir ieškovė. Jis nenorėjo su sutuoktine kartu važiuoti, todėl prasibrovė pro ją ir iš lifto išlipo. Tuo metu ieškovė jam per sprandą. Viskas įvyko lifto tarpduryje. Kadangi vietos buvo mažai, išlipant jie lietėsi. Smurto prieš savo sutuoktinę nenaudojo. Po jam suduoto smūgio ieškovei pasakė, kad ji yra nesveikas žmogus ir, kad jai gydytis reikia. Pastūmė ją į liftą. Tada ši puolė jį. Jis vienoje rankoje turėjo lituoklį, todėl iškėlęs rankas gynėsi ir bandė ieškovę nuo savęs atsistumti. Viskas vyko prie lifto, išėjus į koridorių. Tada atvažiavo kitas liftas ir iš jo išlipo V. D. ir A. V. Jie paklausė kas čia darosi. Tada ieškovė nuo jo atsitraukė. Jis dar kartą šiai pasakė, kad ji yra nesveikas žmogus ir, kad jai reikia gydytis. Tada ieškovė pradėjo šnekėtis su V. D. ir A. V., o jis paspaudė lifto mygtuką. Atsidarė lifto durys ir jis įėjęs juo nuvažiavo. Konflikto metu necenzūrinių žodžių negirdėjo. Jo ieškovė niekaip nevadino. Po konflikto nesijautė blogai. Jis nežino ką toliau ieškovė šnekėjo su V. D. ir A. V. Įvykio vietoje matė tik V. D. ir A. V.. Daugiau jokių asmenų aplinkui buvus nematė. Jo garbė ir orumas nebuvo pažeista. Matė, kad ieškovės akiniai buvo pakrypę ir ši juos taisėsi. Ant žemės akiniai nukritę nebuvo. Smūgių nebuvo. Grįžusi namo ieškovė jam sakė apie sumušimą, tačiau susžaloti ši galėjo į lituoklį. Vieną dieną su ieškove pasistumdė, o kitą susitaikė (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 40 min. 55 s. – 1 val. 53 min. 32 s.).

Liudytojas V. D. parodė, kad praėjusių metų rugsėjo mėnesį jis su kolege A. V. pakilo į penktą aukštą. Lifte triukšmo negirdėjo. A. V. pirma išlipo iš lifto, o po to jis. Atsivėrus lifto durims pamatė konfliktinę situaciją, kurios metu I. Š. mušė S. Š. Jis matė ne kumštynes, bet buvo mušama rankomis, plaštaka. Ieškovė puolė rankomis S. Š.. Mušė į veidą. Tas procesas nebuvo ilgas. S. Š. atgalinių veiksmų nematė, kadangi jų ir nebuvo. Jis tik dengė savo veidą. O po to I. Š. pradėjo šaukti ant S. Š. Konkrečių žodžių nepamena. Negalėtų įvardinti. Turinys buvo įvairus, ir apie pinigus išleistus kruizams, ir apie menką dėmesį sūnaus auklėjimui. Girdėti žodžiai nebuvo etiški. Buvo garsiai šaukiama. Negirdėjo jokio šaukimo, nei jokio keliamo triukšmo iš S. Š. pusės. Ieškovę ramino su A. V. Klausė ką jie čia veikia ir kas čia vyksta. Ieškovė nusiramino. Sužalojimų ant ieškovės nematė. Ieškovė buvo pasimetusi, kadangi nesitikėjo būti užklupta. Ieškovė šaukė sąmoningai. Jis jautėsi prastai dėl šio įvykio, nes tai labai netikėtas dalykas. Turėjo išgirsti nederamus žodžius, nors tie žodžiai buvo išsakyti ir apie kitą asmenį. Savivaldybėje nebuvo prieš tai tokių veiksmų. Tai gali sutrikdyti normaliais darbuotojų sąlygas. Tokie veiksmai negali būti toleruojami, nes tai vieša vieta. Rugsėjo 21 d. vyko rinkimai. Rinkimų nariai galėjo ateiti į penktą aukštą pasiimti dokumentų. Yra girdėjęs apie tam tikrą ieškovės bendravimo kultūrą, žodžio nesuvaldymą. Su ieškove neturėjo konfliktinių situacijų. Bendravo dalykiškai (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 1 val. 53 min. 32 s. – 2 val. 8 min. 3 s.).

Liudytoja A. V. parodė, kad su kolega grįžus po pietų apie 12 val. 30 min.–1 val., išlipo iš lifto. Nustebino Š. peštynės. Pirmas vaizdas, kurį pamatė ir buvo, kad I. Š. puola. Matė, kad S. Š. ginasi dengdamasis ranka, o I. Š. jam suduoda ranka. Ji su kolega klausė šių, ką jie čia daro, nes norėjo sustabdyti konfliktą. Ieškovė ir S. Š. išsiskyrė. I. Š. pradėjo labai emocingai, garsiai kalbėti, šaukti, vadinti S. Š. alkoholiku ir pijoku, merginoms perkantį kruizus, šeimai pinigų neduodančiu. Daugiau nepamena. Bandė raminti ją, tačiau emocijos liejosi per kraštus. Gavosi triukšmas. I. Š. turėjo telefoną, o ar rankose ką nors turėjo S. Š., neprisimena. Matė, kad Z. A. buvo išėjusi iš kabineto. Nematė, kad ieškovė būtų buvusi sužalota. Neprisimena, kad ieškovė būtų sakiusi, kad ją mušė sutuoktinis. Po konflikto jautėsi nesmagiai visą dieną. Negalima taip elgtis savivaldybėje, t. y. šaukti bei visaip vadinti asmenį. Apie fizinius veiksmus net kalbos negali būti. Savivaldybėje yra ne tik darbuotojai, bet ir interesantai. Girdėjo šnekų iš kitų kolegų apie ieškovės netinkamą elgesį (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 val. 8 min. 3 s. – 2 val. 18 min. 52 s.).

Liudytoja V. D. parodė, kad pietų pertraukos metu buvo savo kabinete ir išgirdo triukšmą. Išėjo į koridorių pasižiūrėti kas vyksta, kadangi girdėjo ne eilinį pokalbį. Garsai buvo tokie, kad ją vertė išeiti iš savo kabineto į koridorių. Pamatė, kad prie S. Š. kabineto vyksta šeiminis konfliktas. S. Š. buvo atidaręs savo kabineto duris. Konfliktavo S. Š. su savo sutuoktine. Jie santykius aiškinosi žodžiais. Girdėjo I. Š. balsą. Neprisimena kas buvo kalbama. Negali pasakyti apie ieškovės vartotus žodžius. Paskui grįžo į savo kabinetą. Ji nesiėmė jokių veiksmų. Daugiau asmenų nebuvo. Nežino, ar konfliktavę Šimukauskai matė, kadangi atstumas buvo per 3–4 kabinetus. Vėliau įsivyravo tyla. Konfliktas ją paveikė neigiamai, kadangi niekam nėra malonu klausytis šeimos santykių darbe (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 val. 18 min. 52 s. – 2 val. 31 min. 17 s.).

Liudytoja Z. A. parodė, kad pietaujant pas kolegę kabinete išgirdo garsų triukšmą koridoriuje. Kabineto durys buvo uždarytos. Šiek tiek luktelėjus nuėjo pažiūrėti kas koridoriuje vyksta. Atsidariusi kabineto duris pamatė, kad triukšmauja savi: A. V., V. D. ir I. Š. Jie buvo prie lifto. Gal žingsnį ir buvo žengusi iš kabineto į koridorių. Po to apsisuko ir grįžo į kabinetą. Girdėjo A. V. ir I. Š. Konkrečių žodžių nefiksavo. Buvo tik žodžiai. Mano, kad negali būti toleruojami toks triukšmas savivaldybėje. Darbe šeiminių santykių geriau nesiaiškinti. Nesmagiai jautėsi. Viskas vyko apie 5 min., prie konfliktuojančių asmenų nebuvo priėjusi (2018 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 val. 31 min. 17 s. – 2 val. 38 min. 43 s.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2005 m. liepos 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. pradėjo dirbti Marijampolės savivaldybės administracijoje Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriuje vyresniosios socialinės darbuotojos pareigose. 2005 m. liepos 28 d. ieškovė supažindinta su Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklėmis. Ieškovė nuo 2013 m. spalio 1 d. perkelta į Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyrių vyresniojo specialisto pareigas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius S. V. 2017 m. rugsėjo 25 d. pateikė ieškovei pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie darbo drausmės pažeidimą. 2017 m. spalio 16 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius K. P. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“. Įsakymu ieškovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2017 m. spalio 17 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktus (garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų atžvilgiu darbo vietoje ir kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) ir Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktuose (Administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis; valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius). 2017 m. spalio 23 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl darbo santykių pasibaigimo su I. Š. dienos“. Įsakyme nurodyta, kad darbo santykiai su I. Š., Socialinių reikalų departamento Socialinių paslaugų skyriaus vyresniąja specialiste, pagal Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nustatymo ir darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“ pasibaigia 2017 m. spalio 23 d. – pirmąją darbuotojos darbo dieną po laikinojo nedarbingumo. I. Š., su jos atleidimu iš darbo pagal DK 58 straipsnį nesutiko ir su 2017 m. lapkričio 22 d. prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašė atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu. Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi darbuotojos I. Š. prašymą (arba individualaus darbo ginčą), 2018 m. sausio 18 d. sprendimu ieškovės prašymą atsakovei atmetė kaip nepagrįstą.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Straipsnio 2 dalis numato, jog priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. 3 straipsnio dalis įvardija atvejus, kada yra laikoma, jog buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, pažeidimų sąrašas nėra baigtinis, dėl to yra palikta darbdaviui galimybė nustačius visus šiurkštaus pažeidimo požymius savarankiškai tokį pažeidimą kvalifikuoti ir darbuotoją atleisti iš darbo. Tačiau darbuotojui nesutinkant su jo atleidimu iš darbo padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pareigą įrodyti, jog darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, numatytas įstatymuose pavyzdžiui DK, kituose norminiuose arba lokaliuose teisės aktuose, profesinės etikos taisyklėse nurodytas, tenka darbdaviui. Tokiu atveju, darbdavys turi pareigą įrodyti visas darbo drausmės pažeidimo sąlygas: darbuotojo neteisėtus veiksmus arba neveikimą, žalingas pasekmes, priežastinį ryšį tarp darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltę, būtina vertinti darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-716-706/2015).

Drausminė nuobauda yra neigiamo poveikio priemonė, skiriama darbuotojui kaip sankcija, įvertinant jo padarytą darbo drausmės pažeidimą. Tuo pačiu drausminė nuobauda atlieka ir prevencinės drausminančios priemonės funkcijas pažeidėjo ir kitų tame pačiame kolektyve su pažeidėju dirbančių asmenų atžvilgiu. Taikydamas drausminio poveikio priemones, darbdavys atkreipia kitų darbuotojų dėmesį į baudžiamo darbuotojo veiksmus kaip neigiamą darbo pareigų atlikimo pavyzdį. Kad toks darbuotojo įvertinimas būtų efektyvus, būtina siekti, kad jis būtų teisingas, t. y. adekvatus vertinamiems darbuotojo veiksmams. Tiek per griežtai, tiek per švelniai vertinant darbo drausmės pažeidimą, nuobaudos taikymas gali nepadaryti reikiamo poveikio darbo drausmei gerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208).

Šiuo atveju, ieškovė I. Š. nesutinka, jog buvo teisinis pagrindas ją atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva dėl jos (kaip darbuotojos) kaltės, padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą DK 58 straipsnio 3 dalies 4 ir 7 punktuose.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą šiurkštus darbo pažeidimas yra priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą šiurkštus darbo pažeidimas yra kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Atsakovė drausminę nuobaudą paskyrė vadovaujantis minėtomis nuostatomis, argumentuodama, kad ieškovė savo veiksmais – sukėlusi smurtinio pobūdžio konfliktą, pažeidė darbo vietoje kitų darbuotojų garbę bei orumą bei pažeidė kitas darbuotojo darbo pareigas, t. y. administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis bei ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius. Tokiu atveju, reikia nustatyti darbuotojo veiksmus, kuriais pažeidžiama kitų darbuotojų garbė bei orumas ir kokie buvo atlikti kiti veiksmai, kuriais buvo pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 21 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, jo orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų žaloti, žeminti jo orumą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). DK 30 straipsnyje „Darbuotojų garbės ir orumo gynimas“ įtvirtinta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į darbuotojo ar jų grupės garbę, orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą. Taip pat darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai. Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 punkte nurodyta, kad administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis. Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius. Šie punktai savo turiniu atitinka aukščiau išdėstytų Konstitucijos bei kitų įstatymų nuostatas, kurios gina žmogaus asmens neliečiamumą, jo orumą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 21 d. tarp ieškovės ir jos sutuoktinio S. Š. pietų pertraukos metu Marijampolės savivaldybės administracijos vestibiulyje prie liftų kilo šeiminis konfliktas. Ieškovė neneigia paties incidento su S. Š., tačiau teigia, kad pirmas ją pastūmė S. Š., o ji tik gynėsi nuo jo, bandė šį nematydama nustumti nuo savęs, kadangi jai prieš tai buvo nukritę akiniai. Tarp jų įvyko susistumdymas. Ji sutuoktiniui smūgių nesudavė. Lifte S. Š. ranka jai trenkė į galvą ir krūtinę. Ieškovės nurodytos aplinkybės nagrinėjamos bylos kontekste vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti teisinės atsakomybės. Liudytojas S. Š. neginčija, kad tarp jo ir ieškovės įvyko susistumdymas, tačiau nurodo, kad susistumdymas vyko prie lifto, išėjus į koridorių. Prieš tai ieškovė tarpdury lifto trenkė jam per sprandą. Tada jis pastūmė ją į liftą, o ši puolė jį. Jis buvo iškėlęs rankas ir gindamasis stūmė ieškovę nuo savęs. Smurto prieš savo sutuoktinę nenaudojo. Teismas neturi pagrindo netikėti tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu liudytojo S. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jos yra nuoseklios, neprieštaraujančios tarpusavyje ir byloje surinktai medžiagai – įvykio liudininkų parodymams. Liudytoja A. V. patvirtino S. Š. parodymus, nurodydama, kad pirmas vaizdas, kurį pamatė atsidarius lifto durims, kad I. Š. puola. Matė, kad S. Š. ginasi dengdamasis ranka, o I. Š. jam suduoda ranka. Darbo ginčų komisijos posėdžiu metu nurodė, kad matė kaip ieškovė muša S. Š. rankomis per galvą. Liudytojas V. D. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu taip pat nurodė, kad I. Š. su rankomis mušė per veidą S. Š., o šį dengėsi. Tas pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu. Papildomai nurodydamas, kad tas procesas nebuvo ilgas. S. Š. atgalinių veiksmų nematė. Nors teismui nėra galimybės nustatyti konflikto iniciatoriaus, tačiau įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodyto atžvilgiu panaudoto smurto, t. y. kad jai buvo prakirsta lūpa, sužaloti pirštai, krūtinė buvo mėlyna, byloje nėra. Ieškovė pateikė į bylą nuotraukas, tačiau nėra aišku ar nuotraukose įamžintos kūno vietos yra atsakovės bei jeigu šie sužalojimai yra padaryti I. Š., ar juos padarė būtent S. Š. įvykio metu. Be to pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad S. Š. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar Marijampolės savivaldybės administracijoje gautas skundas dėl S. Š. atliktų veiksmų. Tokiu būdu, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros įrodymų vertinimu principu, labiau tikėtina, kad ieškovė panaudojo smurtą S. Š. atžvilgiu, negu pastarasis ieškovės nurodytą smurtą panaudojo jos atžvilgiu. Liudytojai, kurių parodymais netikėti nėra pagrindo, patvirtino ir tą aplinkybę, kad I. Š. sutuoktinį jų akivaizdoje vadino neetiškai – „pijoku, alkoholiku, merginoms kruizus perkančiu, o šeimai pinigų neduodančiu“ bei kitokiais negražiais epitetais. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės ir S. Š. tarpusavio santykius, darytina išvada, jog ieškovė tokiu būdu – vartodama prie A. V. ir V. D. neetiškus žodžiu – pijokas, alkoholikas, savo mergoms kruizus perkančiu, o šeimai pinigų neduodančiu, išreiškė pyktį, neigiamą nuomonę tiek dėl ankstesnių tarpusavio nesutarimų, tiek dėl paskutinio įvykio. Liudytojas S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad konflikto metu jo garbė ir orumas nebuvo pažeista. Sutiktina, kad liudytojo vertinimu, jo orumas galėjo būti nepažeistas, nes tai subjektyvus savęs vertinimas, tačiau atsižvelgiant į ieškovės veiksmų pobūdį (smurtiniai, įžeidžiantys, neetiški), į tai, kad jie atlikti viešai, tai yra kitų asmenų akivaizdoje, darytina išvada, jog šiais savo veiksmais ieškovė pažeidė S. Š. konstitucinės teisės į žmogaus asmens neliečiamumą ir jo garbę, o išgirstas konfliktas tarp ieškovės ir S. Š., ieškovės išsakyti neetiški žodžiai S. Š. atžvilgiu liudytojams A. V. ir V. D. sukėlė emocinį stresą, konfliktas paveikė ir kitus įvykio liudininkus. Liudytoja A. V. nurodė, kad po konflikto jautėsi nesmagiai visą dieną, o liudytojas V. D. parodė, kad turėjo išgirsti nederamus žodžius, nors tie žodžiai buvo išsakyti ir apie kitą asmenį. Teismas laiko, kad tai gali sutrikdyti normaliais darbuotojų sąlygas. Liudytoja V. D. taip pat nurodė, kad matytas konfliktas ją paveikė neigiamai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas laiko, kad I. Š. elgesys 2017 m. rugsėjo 21 d. įvykusio konflikto metu, vienareikšmiškai neatitinka Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 ir 57 punktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad valstybės tarnautojai turi vengti triukšmo, palaikyti dalykinę darbo atmosferą, turi elgtis vieni su kitais pagarbiai, taip pat draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius bei posakius. Nors ieškovė teigia neišsakiusi S. Š. atžvilgiu jokių necenzūrinių žodžių, tačiau išsakyti žodžiai laikytini necenzūriniais, kadangi buvo netinkami viešai pasakoti ar sakyti, nepadorūs, neetiški. Ieškovės elgesys sukėlė žalingas pasekmes S. Š., kadangi jo atžvilgiu buvo atlikti neetiški, agresyvūs veiksmai, buvo pažeistos jo konstitucinės teisės į žmogaus asmens neliečiamumą ir garbę (Konstitucijos 21 straipsnis, DK 58 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktai). Sutiktina su atsakove, kad toks elgesys diskreditavo Marijampolės savivaldybės administracijos vardą bei įvaizdį, taip sumažindama pasitikėjimą institucija. Atsakovei svarbu išlaikyti nepriekaištingą institucijos reputaciją, sukurti palankią darbo atmosferą, užkirsti tokių konfliktų galimybę ateityje (DK 30 straipsnis).

Ieškovė teigia, kad ginčas vyko ne darbo metu, o poilsio laiku. Ginčo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė su savo sutuoktiniu aiškinosi šeiminius santykius darbo vietoje. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti nėra įskaitoma į darbo laiką, todėl konfliktas laikomas įvykęs ne darbo metu. Tačiau nesutiktina su ieškovės argumentu dėl darbo vietos. Šiuo atveju 2005 m. liepos 27 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susitarė dėl darbovietės – Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas „darbovietės“ ir „darbo vietos“ sąvokas, yra nurodęs, kad DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nors kalbos atžvilgiu šios sąvokos yra tapačios, tačiau neretai darbovietė suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija), o darbo vieta – siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. Darbovietės ar darbo vietos (struktūrinio padalinio) nurodymas yra alternatyva. Ieškovė nurodė, kad jos darbo vieta yra pirmame aukšte, o konfliktas įvyko penktame aukšte vestibiulyje prie liftų – bendro naudojimo patalpose. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, darytina išvada, kad I. Š. su sutuoktiniu konfliktuodama penkto aukšto vestibiulyje prie liftų tai darė darbo vietoje. Be to ir pertraukos metu būnant darbo vietoje, galima pažeisti vidaus tvarkos taisykles.

Ieškovė nurodo, kad konfliktas tarp ieškovės ir jos sutuoktinio vyko kaip ginčas tarp sutuoktinių, o ne atsakovės darbuotojų. Konflikto metu sutuoktiniai aiškinosi asmeninius, o ne darbinius santykius. Su šiuo ieškovės argumentu teismas negali sutikti. Ieškovės sutuoktinis kaip ir pati ieškovė buvo atsakovės darbuotojai. Šiuo atveju fizinio smurto naudojimas prieš atsakovės darbuotoją gali būti kvalifikuojamas kaip darbo tvarkos pažeidimas. Pirmiausiai, tokiais veiksmais negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, nes smurtas naudojamas kito asmens atžvilgiu. Bendro gyvenimo taisyklės yra dabartinių santykių dalis, nes darbuotojai, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis ne tik įstatymų, bet gerbti ir bendro gyvenimo taisykles. Be to Marijampolės savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisyklių 56 punkte nurodyta, kad administracijoje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, valstybės tarnautojai ir darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis. Šiuo atveju netgi nėra svarbu, dėl kieno kaltės kilo konfliktas, ieškovė naudodama smurtą kito darbuotojo atžvilgiu, padarė pažeidimą, kurį galima kvalifikuoti kaip šiurkštų darbo pažeidimą.

Nors ieškovė nurodo, kad netriukšmavo, nes įvykis prie lifto įvyko per kelias akimirkas, tačiau tai paneigia byloje esantys liudytojų A. V., V. D., V. D. ir Z. A. parodymai. Liudytojas V. D. parodė, kad I. Š. garsiai šaukė, todėl ieškovę su A. V. ramino. Liudytoja A. V. nurodė, kad I. Š. emocijos liejosi per kraštus. Gavosi triukšmas. Matė, kad Z. A. buvo išėjusi iš kabineto. Liudytoja Z. A. parodė, kad pietaujant pas kolegę kabinete išgirdo garsų triukšmą koridoriuje. Šiek tiek luktelėjus nuėjo pažiūrėti. Atsidarė kabineto duris ir pamatė, kad triukšmauja savi: A. V., V. D. ir I. Š. Girdėjo A. V. ir I. Š. Liudytoja V. D. parodė, kad pietų pertraukos metu buvo savo kabinete ir išgirdo triukšmą. Išėjo į koridorių pasižiūrėti kas vyksta, kadangi girdėjo ne eilinį pokalbį. Pamatė, kad prie S. Š. kabineto vyksta šeiminis konfliktas. Atsižvelgus į visų liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė triukšmą buvo sukėlusi keliose vietose – prie S. Š. kabineto bei Marijampolės savivaldybės administracijos vestibiulyje. Taigi, sutuoktinių konfliktas visgi truko ne kelias akimirkas, tačiau didesnę pietų pertraukos dalį. Pažymėtina ir tai, kad tą dieną vyko išankstinis balsavimas ir ateidavo žmonės ir į penktą aukštą pasiimti biuletenių. Taigi triukšmą galėjo girdėti ne tik darbuotojai, bet ir tretieji asmenys.

Ieškovės argumentas, kad įsakymas buvo priimtas neišsiaiškinus visų faktinių įvykio aplinkybių vertintinas kritiškai. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovė įvertino ne tik ieškovės rašytinį pasiaiškinimą, bet ir pasiaiškinimą žodžiu, liudytojų V. D. ir A. V., S. Š. paaiškinimus. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, atskleidžia nuoseklią įvykių eigą. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėti liudytojai būtų norėję suklaidinti atsakovę ar apkalbėti I. Š. Be to nors ieškovė ir teigė, kad viršininkai jos nemėgo, tačiau nepateikia tai įrodančių įrodymų.

Skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Ieškovės sukeltas konfliktas nėra pirmas. Ieškovė 2015 m. gruodžio 14 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus S. V. įspėta žodžiu už panašaus pobūdžio pažeidimą. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nors tiek liudytoja A. V., tiek liudytojas V. D. parodė, kad yra girdėjęs apie tam tikrą ieškovės bendravimo kultūrą, žodžio nesuvaldymą bei jos konfliktus, tačiau šie liudytojų teiginiai laikytini neįrodyti, kadangi byloje nėra pateikta apie tai duomenų. Tačiau negalima neįvertinti ieškovės elgesio po jos atleidimo iš darbo, tai yra nepagrįstai didelio ir logiškai nepaaiškinamo skambinėjimo į ieškovei priklausantį telefono abonentą, darbo tikslais priskirtą naudotis S. Š. ir atsiliepus ieškovės darbuotojams nekabėjimą su jais. Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamus jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Taigi tik esant darbuotojo kaltei gali būti drausmės pažeidimas. Galimos kelios kaltės formos, t. y. tyčia ir neatsargumas. Svarbu įvertinti ieškovės kaltės formą pasekmių atžvilgiu, jos elgesio motyvus ir smūgių bei neetiškų žodžių S. Š. priežastis. Galima daryti išvadą, kad ieškovės veiksmai buvo jos nesugebėjimo suvaldyti situacijos kitomis priemonėmis išraiška. Ieškovės elgesys buvo ne vienas impulsyvus atsitiktinis smūgis bei žodis, o kitų darbuotojų akivaizdoje atlikta visa eilė neleistinų veiksmų. Buvo sutrikdytas įprastinis Marijampolės savivaldybės administracijos darbo mikroklimatas. Toks ieškovės elgesys šioje situacijoje yra nepateisinamas ir neproporcingas S. Š. elgesiui ir vertintinas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė naudodama fizinį smurtą S. Š. atžvilgiu kitų darbuotojų akivaizdoje bei paskleisdama neetiškus žodžius ir frazes, kurie nėra susiję su darbo santykiais, nepatvirtinti jokiais įrodymais, padarė šiurkštų drausmės pažeidimą. Skiriant drausminę nuobaudą ieškovei atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, t. y. kad ji panaudojo fizinį smurtą prieš S. Š., buvo pažeistos S. Š. Konstitucijoje įtvirtintos fundamentalios žmogaus teisės, taip pat savo veiksmais sukėlė V. D. ir A. V. bei V. D. neigiamas emocijas. Darbo drausmės pažeidimas padarytas netiesiogine tyčia, t. y. atlikti impulsyvūs smūgiai ir išsakyti įvairūs neetiški žodžiai ir frazės. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė anksčiau įspėta žodžiu už panašaus pobūdžio pažeidimą. Drausmės pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ir Marijampolės administracijos savivaldybei – dėl sklindančių kalbų apie įvykusį konfliktą buvo sumenktas įstaigos vardas bei įvaizdis. Smurtas darbo vietoje bendradarbių atžvilgiu negali būti pateisinamas jokiomis priežastimis. Švelnesnės nuobaudos taikymas ieškovės atžvilgiu neatitiktų drausminės atsakomybės esmės ir tikslų – darbuotojo smurtavimas ir neprognozuojamas elgesys sąlygoja nenormalią darbo atmosferą, kitų darbuotojų baimę, sudaro prielaidas savivaliavimui, sukuria nebaudžiamumo iliuziją, o tai nesuderinama su DK nustatytu darbo teisinių santykių reglamentavimu. Spręstina, kad paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, laikoma, kad atsakovė parinko ieškovei tinkamą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, todėl ieškinys atmestinas.

Teismui nenustačius, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda ir ji atleista iš darbo neteisėtai, tenkinti kitų ieškovės reikalavimų nėra pagrindo, todėl teismas kitų ieškovės reikalavimų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamos 13,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Įsiteisėjus sprendimui, Darbo ginčų komisijos darbo bylą grąžinti Darbo ginčų komisijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trylika eurų devyniasdešimt septynis centus (13,97 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Įsiteisėjus sprendimui, Darbo ginčų komisijos bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėja Loreta Masevičiūtė