- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- e2-4207-392/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- S. S., E. S.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Rūta Morkūnaitė, dalyvaujant ieškovo atstovui E. S., atsakovui S. S. ir jo atstovei J. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Falkona“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“ ieškinį atsakovams S. S. ir E. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo AB SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Falkona“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiu sandorį – 2012 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovei BUAB „Falkona“ nuosavybės teises į ginčo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 3-16 (50/100 iš 1,04 kv. m) t. y. 0,52 kv. m; 3-18 (50/100 iš 2,32 kv. m) t. y. 1,16 kv. m; 3-40 (363/10000 iš 3,39 kv. m) t. y. 0,12 kv. m; 3-41 (363/10000 iš 4,90 kv. m) t. y. 0,18 kv. m; 3-96 (363/10000 iš 54,99 kv. m) t. y. 2,00 kv. m; 3-73 (363/10000 iš 7,46 kv. m) t. y. 0,27 kv. m; 3-74 (363/10000 iš 133,39 kv. m) t. y. 4.85 kv. m; 3-80 (363/10000 iš 16,24 kv. m) t. y. 0,59 kv. m; 3-87 (363/10000 iš 36,99 kv. m) t. y. 1,34 kv. m; iš viso bendro naudojimo patalpų 11,03 kv. m; priteisti iš atsakovų BUAB “Falkona” naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5030-781/2016) UAB „Falkona“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Bankroto administravimo partneriai”. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtino BUAB “Falkona” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 97 288,34 Eur sumai. 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino ir patikslino BUAB „Falkona“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 121 819,83 Eur sumai. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2004 m. birželio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo S. S.. Ieškovei iki 2012 m. kovo 14 d. nuosavybės teise priklausė 105,49 kv. m patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). 2009 m. birželio 17 d. preliminaraus turto vertinimo pažymoje nustatyta patalpų rinkos vertė – 160 000 Lt. 2012 m. kovo 14 d. patalpas įsigijo tuometinis UAB „Falkona“ vadovas ir akcininkas S. S. už 62 275,00 Lt (tame tarpe 10 808,06 Lt PVM), t. y. faktiškai už patalpų remonto sąnaudų sumą (apmokėtų UAB „Falkona“ lėšomis), kai patalpų vertė UAB „Falkona“ apskaitoje fiksuojama 3 kartus didesnė – 197 006,32 Lt, o likutinė patalpų vertė – 173 479,51 Lt, bei esant individualiam patalpų vertinimui, kuriuo nustatyta turto vertė priverstinio realizavimo atveju – 160 000 Lt. Patalpų pardavimo atsakovams kaina nebuvo ekonomiškai pagrįsta. UAB „Falkona“ ginčijamu sandoriu įvykdė ekonomiškai nenaudingą, priešingą ieškovės veiklos tikslams sandorį, neatitinkantį sąžiningos ir protingos veiklos standartų. Patalpų pardavimas už bent 2,5 karto mažesnę nei reali kaina prieštarauja UAB „Falkona“, kaip juridinio asmens, tikslui siekti pelno, t. y. patalpų pardavimas už ženkliai mažesnę nei rinkos kaina sumažino UAB „Falkona“ turtą negavus sandorio pasekoje realios turto kainos, iš to atitinkamo dydžio naudą gaunant atsakovams. UAB „Falkona“ priklausiusias patalpas įsigijęs tuometinis UAB „Falkona“ vadovas ir akcininkas S. S. buvo tiek UAB „Falkona“ kolegialaus valdymo organo (akcininkų susirinkimo) narys, tiek vienasmeniškai įmonės vardu veikiantis direktorius. Dėl savo užimamų pareigų UAB „Falkona“ valdymo organuose S. S. negalėjo nežinoti apie visus ankščiau ieškinyje nurodytus faktus, kuriais grindžiamas ieškinys. Atsakovas veikė nesąžiningai, t. y. žinojo, jog sandoris prieštarauja atsakovo vadovaujamo privataus juridinio asmens (ieškovės) tikslams. Sutartis neabejotinai pažeidžia privačios įmonės, turinčios tikslą gauti veiklos pelną, taip pat įmonės kreditorių, kuriems apsunkinamos galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš nemokios įmonės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovė teigia, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Bankroto administratorė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą privalo ginti tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesus. UAB „Falkona“ neprivalėjo parduoti jai priklausančio turto (patalpų), o tuo labiau už tris kartus mažesnę nei patalpų vertė kainą. Atsakovas buvo nesąžiningas, kadangi žinojo arba turėjo žinoti kaip ieškovės tuometinis vadovas, kad UAB „Falkona“ patalpų pardavimo sandorio metu 2012 m. kovo 14 d. turėjo kreditorių, kuriems įmonė buvo skolinga dar nuo 2009 metų ir su kuriais nebuvo atsiskaityta iki pat įmonės bankroto, tai UAB „Algrimitas“, UAB „Darosta“, UAB „Deglas“, kurių kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi. Ieškovė, taikant restituciją, prašo grąžinti ieškovei BUAB „Falkona“ nuosavybės teises į ginčo patalpas. Grąžinus patalpas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir, jas realizavus, jos bus naudojamos atsiskaityti su visais BUAB „Falkona“ kreditoriais Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.
Atsakovai S. S. ir E. S. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys pareikštas neįsigilinus į ginčo faktines aplinkybes bei ignoruojant akivaizdų sandorio naudingumą ieškovei. UAB „Butas Tau“ užsakytoje Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 12/12-07:03 pateikta išvada, kad patalpų vertė 2012 m. gruodžio 3 d. sudarė 108 000 Lt (31 278,96 Eur). Minėta ataskaita buvo užsakyta atsižvelgus į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pastabas. Sutartyje užfiksuota, kad vidutinė patalpų rinkos vertė 2012 m. kovo 6 d. duomenimis sudarė 42 200 Lt (12 221,96 Eur). Atsakovų nuomone, ieškovės administratorė neturi jokio teisinio pagrindo remtis 2009 m. birželio 17 d. ir tik preliminarios turto vertinimo pažymos duomenimis. 2012 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytas Papildomas susitarimas prie 2012 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuriuo ieškovė ir atsakovas padidino sutartyje nurodytą patalpų kainą iki 108 000 Lt (31 278,96 Eur) ir susitarė, kad atsakovas už patalpas papildomai primoka 45 725 Lt (13 242,88 Eur). Ši suma sumokėta pagal 2012 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. FAL 00326 tokiu būdu: įskaitant ieškovės atsakovui negrąžintos paskolos 35 647,15 Lt (10 324,13 Eur) ir 10 077,85 Lt (2 918,75 Eur) likutį pagal 2007 m. gegužės mėn. sudarytą paskolos sutartį Nr. 1. Patalpų perleidimo sutartis buvo sudaryta ne tiesiog atsakovui siekiant įgyti patalpas, bet atsakovui perimant ieškovės skolinius įsipareigojimus, kurie buvo užtikrinti patalpų įkeitimu, kartu įsigyjant ir pačias įkeistas patalpas. Pabrėžtina, kad toks skolos perkėlimo modelis, atsakovui perimant (refinansuojant) išimtinai ieškovės prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kartu perimant už šiuos įsipareigojimus įkeistas patalpas už šių patalpų rinkos kainą, buvo naudingas išimtinai ieškovei, o ne atsakovams, asmeniškai perėmusiems dideles finansines skolas ir iki šiol jas mokantiems iš savo lėšų. Ieškovės skolinių įsipareigojimų perkėlimas atsakovui vyko tokia chronologine seka: 2007 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir AB SEB banko buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 1750706010301-89, kuriai užtikrinti 2007 m. rugpjūčio 2 d. patalpos buvo įkeistos Bankui. 2008 m. liepos 14 d. buvo pasirašytas Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo paskutinė kredito išmokėjimo diena numatyta 2009 m. liepos 12 d., o grąžinimo - 2009 m. liepos 13 d. 2009 m. liepos 9 d. buvo pasirašytas Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo kredito grąžinimo terminas nustatytas 2009 m. gruodžio 6 d. 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašytas Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 3, kuriuo susitarta subordinuoti visas (naujas ir esamąją) Kredito gavėjo (ieškovės) akcininkų suteikiamas paskolas ieškovei, pasirašant atitinkamas trišales sutartis. 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašyta Paskolų subordinavimo sutartis Nr. 1760906010159-37, kurioje užfiksuota, kad atsakovas ieškovei yra suteikęs 41 500 Lt (12 019,23 Eur) paskolą. 2009 m. gruodžio 4 d. buvo sudarytas Paskolų subordinavimo sutarties pakeitimas Nr. 1. Ieškovė, atsakovas ir Bankas pasiekė susitarimą dėl kredito gavėjo pakeitimo, įskaitant įkeistų patalpų nuosavybės teisės perėjimą naujajam kredito mokėtojui – atsakovui, 2010 m. balandžio 28 d. tarp Banko bei atsakovo buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. 1451018070432-07. Šią Kredito sutartį atsakovas vykdo iki šiol. 2012 m. kovo 14 d. atitinkamai buvo sudaryta sutartis, kurios 4.1. dalyje aiškiai numatyta, jog patalpos atsakovui perleidžiamos už ieškovės UAB „Falkona” skolą AB SEB bankui, kurią atsakovas perėmė 2010 m. balandžio 28 d. su Banku pasirašydamas Kredito sutartį. Atsakovų nuomone, nėra pagrindo teigti, kad sutartis prieštarauja ieškovės veiklos tikslams, nes ieškovė patalpas perleido už rinkos kainą ir šiuo metu turi mažiau skolinių įsipareigojimų nei jų turėtų nesant šios sutarties. Kadangi atsakovas prisiėmė ieškovės pareigą grąžinti faktiškai ieškovei suteiktą ir jos išnaudotą kreditą, atsakovas savo veiksmais ne pablogino, o pagerino ieškovės turtinę padėtį.
Trečiasis asmuo AB SEB bankas dėl pateikto ieškinio reikalavimo pagrįstumo prašo teismo spręsti savo nuožiūra pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-5030-781/2016) UAB „Falkona“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB ,,Bankroto administravimo partneriai”. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2004 m. birželio 14 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo S. S.. Ieškovei iki 2012 m. kovo 14 d. nuosavybės teise priklausė 105,49 kv. m patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)). 2012 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovo S. S. sudaryta Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis Nr. DA-1720, kurios pagrindu atsakovai įsigijo 105,49 kv. m patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), už 62 275 Lt. Šalys 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. kovo 14 d. pirkimo -pardavimo sutarties, ir papildomai už įsigytas patalpas sumokėjo 45 725 Lt. Iš viso atsakovai už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 108 000 Lt
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2012 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.82 ir 6.66 str. pagrindu bei taikyti restituciją.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidė kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008).
Ieškovė teigia, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės bei kitų įmonės kreditorių teises nes, ginčijamu sandoriu nekilnojamasis turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nenustatė, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.
Ieškovė nurodo, kad 2009 m. birželio 17 d. preliminaraus turto vertinimo pažymoje nustatyta nekilnojamojo turto – patalpų rinkos vertė – 160 000 Lt, o patalpos atsakovui parduotos už 62 275 Lt, t. y. už 2,5 karto mažesnę nei rinkos kaina. Tuo tarpu atsakovai nurodo, kad ieškovė neturi jokio pagrindo remtis 2009 m. birželio 17 d. preliminarios turto vertinimo pažymos duomenimis, be to, UAB „Butas Tau“ Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 12/12-07:03 yra pateikta išvada, kad patalpų vertė 2012 m. gruodžio 3 d. sudarė 108 000 Lt.
Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad turto įvertinimas pateikiamas turto vertinimo ataskaitoje, kuri turi juridinę galią, jeigu atitinka šio įstatymo jai keliamus reikalavimus. Turto rinkos kaina nustatoma įstatymo nustatyta tvarka atliktoje turto vertinimo ataskaitoje, o preliminaraus turto vertinimo teisinis statusas įstatymu nenustatytas. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta 2009 m. birželio 17 d. preliminari turto vertinimo pažyma, vadovaujantis turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis neturi juridinės galios, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis šiame dokumente nurodyta nekilnojamojo turto verte. Tuo tarpu, atsakovų pateikta UAB „Butas Tau“ Turto vertinimo ataskaita Nr. 12/12-07:03 atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu keliamus reikalavimus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad preliminarioje turto vertinimo ataskaitoje turto rinkos vertė nustatyta 2009 m. birželio 17 d., t. y. prieš tris metus iki sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, o UAB „Butas Tau“ Turto vertinimo ataskaitoje Nr. 12/12-07:03 nekilnojamojo turto vertė nustatyta 2012 m. gruodžio 3 d., t. y. nepraėjus nei metams po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Todėl laikytina, kad nustatant nekilnojamojo turto vertę pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu reikia vadovautis Turto vertinimo ataskaita Nr. 12/12-07:03.
Kaip minėta, atsakovas S. S. 2012 m. kovo 14 d. įsigijo nekilnojamąjį turtą – patalpas, už 62 275 Lt. Gavę mokesčių inspekcijos pastabas ir susipažinę su UAB „Butas Tau“ Turto vertinimo ataskaitos Nr. 12/12-07:03 išvada, kad nekilnojamojo turto vertė yra 108 000 Lt, atsakovai 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė papildomą susitarimą prie 2012 m. kovo 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties, ir papildomai už įsigytas patalpas sumokėjo 45 725 Lt. Iš viso atsakovai už įsigytą nekilnojamąjį turtą sumokėjo 108 000 Lt, t. y. visą Turto vertinimo ataskaita Nr. 12/12-07:03 nustatytą turto vertę. Iš to darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas už mažesnę nei reali turto kainą. Kadangi ieškovė neįrodė kreditorių teisės pažeidimo tuo aspektu, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, ieškinys negali būti tenkinamas šiuo pagrindu. Tai kad kainos primokėjimo susitarimas, priešingai nei pirkimo – pardavimo sutartis, nebuvo patvirtintas notaro, nedaro 108 000 Lt sumokėjimo fakto niekiniu. Be to, kaip teismo posėdžio metu patvirtino pats administratorius, sandorio sudarymo metu, ieškovo bankroto byloje patvirtinti kreditoriai, turėjo tik apie 600 eurų dydžio nepatenkintus reikalavimus, todėl sandoris nepažeidė kreditorių teisių į jų reikalavimų patenkinimą.
Nustatyta ir tai, kad 2007 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir AB SEB banko buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 1750706010301-89, kuriai užtikrinti 2007 m. rugpjūčio 2 d. patalpos buvo įkeistos Bankui. 2008 m. liepos 14 d. buvo pasirašytas Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo paskutinė kredito išmokėjimo diena numatyta 2009 m. liepos 12 d., o grąžinimo - 2009 m. liepos 13 d. 2009 m. liepos 9 d. buvo pasirašytas Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 2, kuriuo kredito grąžinimo terminas nustatytas 2009 m. gruodžio 6 d. 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašytas Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 3, kuriuo susitarta subordinuoti visas (naujas ir esamąją) Kredito gavėjo (ieškovės) akcininkų suteikiamas paskolas ieškovei, pasirašant atitinkamas trišales sutartis. 2009 m. rugpjūčio 28 d. buvo pasirašyta Paskolų subordinavimo sutartis Nr. 1760906010159-37, kurioje užfiksuota, kad atsakovas ieškovei yra suteikęs 41 500 Lt (12 019,23 Eur) paskolą. 2009 m. gruodžio 4 d. buvo sudarytas Paskolų subordinavimo sutarties pakeitimas Nr. 1. Ieškovė, atsakovas ir Bankas pasiekė susitarimą dėl kredito gavėjo pakeitimo, įskaitant įkeistų patalpų nuosavybės teisės perėjimą naujajam kredito mokėtojui – atsakovui, 2010 m. balandžio 28 d. tarp Banko bei atsakovo buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. 1451018070432-07. Šią Kredito sutartį atsakovas vykdo iki šiol. 2012 m. kovo 14 d. atitinkamai buvo sudaryta sutartis, kurios 4.1. dalyje aiškiai numatyta, jog patalpos atsakovui perleidžiamos už ieškovės UAB „Falkona” skolą AB SEB bankui, kurią atsakovas perėmė 2010 m. balandžio 28 d. su Banku pasirašydamas Kredito sutartį.
Kaip matyti, atsakovas įsigydamas patalpas, perėmė ieškovės skolinius įsipareigojimus, kurie buvo užtikrinti patalpų įkeitimu. Kaip anksčiau nustatyta, ieškovė atsakovui patalpas perleido už rinkos kainą. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pirkimo - pardavimo sutartis prieštarauja ieškovės tikslams, tame tarpe pelno siekimui. Sutiktina su atsakovo nuomone, kad atsakovas perimdamas ieškovės skolinius įsipareigojimus pagerino (ir tikrai nepablogino) ieškovės padėtį. Ieškovė byloje nepateikė įtikinamų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės ir interesai. Teismas taip pat nenustatė, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti ieškovės ar kreditorių interesai. Dėl minėtų aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningas įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris prieštaravo įmonės tikslams bei atitinka actio Pauliana taikymo sąlygas. Dėl šių priežasčių, ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai pateikė įrodymus, kad už advokato paslaugas sumokėjo 800 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos įrodyto dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisių į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimas S. S. ir E. S.. Atmetus ieškinį šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš BUAB „Falkona“ į. k. 122260464 administravimo išlaidų 800 Eur bylinėjimosi išlaidų S. S. a.k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisių į patalpas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimą S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), ir E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.