Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Mėsainių namai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“, ieškinį atsakovui L. Š. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys, jo priedai ir teismo pranešimas atsakovui L. Š. įteikti 2018 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, todėl atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovui UAB „Mėsainių namai“ (į. k. 303127924) iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Verslo nota“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA140). Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi patvirtinta 1 000,00 Eur suma (įskaitant mokesčius), kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Taip pat šio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas neginčijamas UAB „Mėsainių namai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 6 446,59 Eur sumai. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. birželio 14 d. Minimo teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartimi kreditoriniai reikalavimai patikslinti bendrai 6 447,22 Eur sumai.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas L. Š. laikotarpiu nuo 2014-04-04 iki bankroto bylos iškėlimo buvo paskirtas bankrutuojančios UAB „Mėsainių namai“ direktoriumi, todėl vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis atsakovas yra tas asmuo, kuris turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Mėsainių namai“ iškėlimo nuo to momento, kai paaiškėjo įmonės nemokumo faktas. Kaip minėta, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovui BUAB „Mėsainių namai“ bankroto byla iškelta 2017-03-09, tačiau jau nuo 2013 m. įmonė dirbo nuostolingai, patirdama didelius nuostolius ir nesugebėdama atsiskaityti su savo kreditoriais. Remiantis UAB “Mėsainių namai” 2013 m. balanso duomenimis, įmonė iš viso turėjo turto 4 287 Eur sumai, o įsipareigojimų suma buvo 11 106 Eur. Nuo 2014 m. VĮ Registrų centrui įmonė neteikė jokių kitų finansinės atskaitomybės dokumentų. Kadangi nuo 2014 m. atsakovas buvo bendrovės vadovas, jam kilo pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, tačiau, kaip matyti, šios įstatyminės pareigos jis nevykdė visą savo vadovavimo bendrovei laikotarpį. Ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovas per Vilniaus apygardos nustatytą terminą įgaliotam bankroto administratoriui K. P. neperdavė jokių įmonės dokumentų bei turto. Atsižvelgiant į tai, administratorius kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų pagalba 2017-10-11 atsakovas perdavė 7 vnt. segtuvų su bendrovės dokumentais (pirkimų, pardavimų sąskaitos, sutartys su tiekėjais). Atsakovas šiuos bendrovės dokumentus bankroto administratoriui perdavė tik praėjus 8 mėn. nuo bankroto bylos iškėlimo. Atlikęs bendrovės dokumentų peržiūrą, bankroto administratorius nustatė, kad atsakovas perdavė ne visus bendrovės dokumentus (pvz.: neperduota kasos knyga, suvestiniai registrai ir pan.).

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalimi, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas turi pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose bei ĮBĮ nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas, tačiau tokių byloje nėra (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas jo vadovavimo laikotarpiu nevykdė savo pareigų, numatytų tiek įmonės steigimo dokumentuose, tiek ĮBĮ, tiek CK, todėl ieškovas patyrė žalą Remiantis CK 6.253 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovas patyrė žalą dėl atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, darytina išvada, kad atsakovas L. Š. pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą juridinio asmens atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), sukeliančios pareigą atlyginti žalą ieškovui (CK 2.87 straipsnio 7dalis), bet taip pat pažeidė ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 21 straipsnyje, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas pareigas, todėl konstatuotina, kad atsakovas neteisėtais veiksmais (neveikimu) (CK 6.246, 6.248 straipsniai) padarė žalos ieškovui iš viso už 6 447,22 Eur (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovo priteistinas 6 447,22 Eur dydžio žalos atlyginimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovo už priteistą 6 447,22 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 145,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui L. Š. procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovas neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, teismo sprendimas už akių jam įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui BUAB „Mėsainių namai“, juridinio asmens kodas 303127924, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“ (bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo Nr. B-JA140), 6 447,22 Eur (šešių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų, 22 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 447,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovo skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. vasario 27 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-5805-433/2018 pagal ieškovo BUAB „Mėsainių namai“, juridinio asmens kodas 303127924, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Verslo nota“, ieškinį atsakovui L. Š. dėl žalos atlyginimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl sprendimas už akių jam yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. Nr. (85) 262 6053“.