- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- e2YT-688-206/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00389-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Kulberkienė
- Pareiškėjas
- P. P., G. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. K., Z. M.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. P. ir G. L. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, L. K., Z. M., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė tėvo J. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų, faktiniu valdymu. Nurodė, kad 1997-09-03 mirė pareiškėjų tėvas J. J. P., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) ir 1999-02-01 mama A. P., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) po mirties palikdami bendrosios jungtinės teisėmis įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1994-03-10 sprendimą Nr. 15-972-31391, valdybos potvarkį Nr. 78v bei atkurtos nuosavybės teisės 2003-11-07 sprendimu Nr. 10874, į 31700/95000 žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo dalį, reg. Nr. 44/98795, adresu (duomenys neskelbtini), mirusiojo J. J. P. vardu, kuriuos po tėvo J. J. P. mirties valdo pareiškėjai faktiniu valdymu, todėl turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Abiejų mirusiųjų tėvų palikimais, pareiškėjai nuolatos rūpinosi ir rūpinasi, t.y. žemės ūkio paskirties sklype su statiniais, registruotame mirusiojo tėvo vardu, augino daržoves, vaismedžius, tvarkė aplinką, kas parodo, kad nuolatos žemės sklypą prižiūrėjo, naudodami savo reikmėms. Pareiškėjas sūnus P. P. liko gyventi neregistruotuose tėvų statiniuose, perimdamas namų apyvokos daiktus, kartu su pareiškėja - seserimi G. L. perimdami žemės ūkio padargus, tvarkydami aplinką, augindami jame daržoves, vaisius savo reikmėms. Kituose žemės ūkio paskirties sklypuose po tėvų mirties auginamos grūdinės kultūros, bulvės, taikoma sėjomaina bei auginamos daržovės abiejų pareiškėjų kartu. Nors statiniai nėra VĮ RC registruoti, bet pareiškėjas P. P. likęs gyventi šiuose statiniuose moka mokesčius už paslaugas. Miško ūkio paskirties sklypu, nuolatos rūpinosi, atlikdami miško priežiūros darbus, t.y. atsodino sunykusius medelius, atliko miško valymo darbus.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dalyvavimas šioje byloje šiam suinteresuotam asmeniui netikslingas.
Suinteresuotas asmuo Z. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad mirus Juozapui J. P. ir A. P., pareiškėjai faktiniu valdymu priėmė tėvų palikimą, iki šiol jį valdo, todėl sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas.
Suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai po tėvų mirties valdė ir valdo iki šiol tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą, todėl sutinka, kad pareiškimas būtų tenkintas.
VĮ Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Pažymėjo, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų J. J. P. ir A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad P. P. ir G. L. priėmė palikėjų palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad įvertinusi pareiškėjų pareiškime išdėstytus argumentus bei prie pareiškimo pateiktus rašytinius įrodymus, nesant prieštaravimų tarp pirmosios eilės įpėdinių, neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai po tėvų mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Bylą prašė nagrinėti įgaliotam atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1997-09-03 mirė J. J. P. ir 1999-02-01 mama A. P..
Pagal teismui pateiktus 2017-03-29 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, tačiau naudotoju nurodyta A. P.; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos J. J. P. vardu; nuosavybės teisės į 31700/95000 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, tačiau naudotoju nurodytas J. J. P..
Iš pateiktų gimimo liudijimų duomenų nustatyta, jog pareiškėjai P. P. ir G. L. yra palikėjų J. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai (pirmos eilės įpėdiniai).
Iš Kretingos rajono trečiojo notaro biuro 2017-02-20 pažymų Nr. S-18 ir Nr. S-19 nustatyta, kad po J. J. P., mirties 1997-09-03, ir A. P., mirties 1999-02-01, paveldėjimo byla iki 2017-02-20 vedama nebuvo.
Pridedamos sąskaitos, mokėjimai už elektrą, patvirtina juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po tėvų mirties palikimą, priėmė faktiškai pradėdami jį valdyti, t.y. mokėti mokesčius kaip už nuosavą daiktą.
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d., faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga" Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA" v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).
Pareiškėjai įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po palikėjų J. J. P. ir A. P. mirties, tačiau palikimą faktiškai priėmė, tai yra rūpinosi kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, kurį pagal 2017-03-29 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus sudaro: nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, tačiau naudotoju nurodyta A. P.; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos J. J. P. vardu; nuosavybės teisės į 31700/95000 žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, tačiau naudotoju nurodytas J. J. P.. Pripažintina, kad pareiškėjai faktiškai pradėdami valdyti minėtą turtą po tėvų mirties, priėmė jų palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvų J. J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jų palikimą kur jis bebūtų ir iš ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Apie palikimo priėmimą pranešti Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.