Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovo V. G. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį šiuo metu yra akivaizdžiai per mažas, todėl ieškinyje keliami reikalavimai yra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad G. G., tėvai yra L. G. (ieškovė) ir V. G. (atsakovas) (5 b. l.). Šalių santuoka nutraukta 2011-06-27 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1171-607/2011 (6 b. l.) Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje numatyta, jog atsakovas V. G. nepilnametės dukters G. G. išlaikymą moka periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, L. G. tampa dukros G. turto uzufruktore. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje taip pat numatyta, kad tėvai kartu rūpinasi dukros auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymusi, mokymu, lavinimu.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kuomet priteistas išlaikymas gali būti keičiamas, esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl nepilnametei dukrai priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukters poreikiais. Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dukters išlaikymo išlaidos išaugo, nes ji pradėjo lankti kitą mokyklą, todėl atsirado papildomos ugdymo išlaidos. Ieškovė pateikė detalų dukters išlaikymo išlaidų, patirtų laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2013-05-31, sąrašą ir paskaičiavo, kad per vienerius metus patirtos išlaidos vienam tėvui per mėnesį sudarytų 449,03 Lt, neįskaičiavus papildomų išlaidų telefonų skambučiams auklėtojoms, gydytojoms, kuro sąnaudoms, gimtadieniams ir kt. (36-37 b. l.), o mokyklai supirktos priemonės ir paslaugos kainavo 587,69 Lt (65 b. l.). Posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad moka ir vaiko draudimo įmokas, kurios yra 100 Lt per mėnesį.

Atsakovas su ieškovės pateikta išlaidų sąmata nesutiko, tačiau negalėjo nurodyti, kiek reikalinga skirti lėšų dukters išlaikymui.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgia į tai, kad ieškovė pateikė dukters išlaikymui reikalingų išlaidų sąmatą, ją grindė pirkinių kvitais. Akivaizdu, kad vaikui reikalingos piniginės lėšos maistui, aprangai, mokymosi reikmėms, ugdymui. Teismas, iš byloje pateiktų ir įvertinų įrodymų visumos daro išvadą, kad šalių dukters poreikiai pastoviai auga, jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui ir ieškovė deda visas pastangas, siekdama užtikrinti pilnavertį dukters gyvenimą. 2011 metais teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir vaiko poreikius, teismo nuomone, yra akivaizdžiai per mažas, todėl reikalavimas pakeisti išlaikymo dydį, yra pagrįstas.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir panašiai, turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir kt., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas moka teismo priteistą išlaikymą dukrai G. po 200 Lt kas mėnesį. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad po santuokos nutraukimo apie metus laiko jis mokėjo žymiai didesnį išlaikymą, negu buvo nustatyta teismo sprendimu. Nurodė, kad šiuo metu skirti dukrai daugiau negu 300 Lt per mėnesį negali dėl pablogėjusios savo turtinės padėties. Paaiškino, kad iki 2013 m. sausio mėnesio dirbo Švedijoje statybos darbų vykdytoju ir gavo pakankamai geras pajamas. Darbdaviui Švedijoje subankrutavus, jam nebuvo išmokėtas dviejų mėnesių atlyginimas, šių lėšų prisiteisimui reikėtų pradėti brangiai kainuojantį teisminį procesą Švedijoje, darbdaviui nepateikus pažymų apie išmokėtą darbo užmokestį, jis negauna pašalpų iš Švedijos darbo biržos. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl įmonei taikomos bankroto procedūros ir dėl registravimosi Švedijos darbo biržoje (97- 99 b. l.). Atsakovas savo vardu nekilnojamojo turto ar kito registruotino turto neturi, 2013-07-27 susituokė su E. G. (122 b. l.), nuo 2013-09-13 registruotas darbo biržoje (119 b. l.).

Atsakovas posėdžio metu teigė, kad darbo ieško ir per darbo biržą, ir savarankiškai, tačiau nors turi paklausią specialybę, tačiau jo išsilavinimas tik vidurinis, neturi specialaus profesinio išsilavinimo ir įsidarbinti nepavyksta. Nors atsakovas aiškino, kad pragyvena tik iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir artimųjų teikiamos paramos ir teikti daugiau lėšų dukrai neišgali, tačiau reikia įvertinti tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingas asmuo (kitokių duomenų byloje nėra pateikta). Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas bent minimalus išlaikymas jo dukrai. Nors atsakovas teigė intensyviai ieškantis darbo, tačiau galėjo įvardinti tik keletą įmonių, kuriose statybininko darbo negavo, tačiau lieka neaišku, kodėl atsakovas ieško tik turimą kvalifikaciją atitinkančio darbo, todėl laikytina, kad jis nėra išnaudojęs visų galimybių turėti mažesnes ar didesnes pajamas.

Posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso dovanotas butas ir dovanotas automobilis; jos vidutinis darbo užmokestis yra 2400 Lt (29 b. l.).

Teismo nuomone, negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, kadangi ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka ieškovei, su kuria gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystimuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Atsakovui nepilnametei dukrai išlaikyti kas mėnesį mokant po 200 Lt periodinių išmokų, nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga ir perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinant šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingas, kitų išlaikytinių neturi, ir nėra išnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies. Siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, teismas sprendžia, kad atsakovui teikiant 400 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, o kitas dukters išlaikymo išlaidas prisiimant ieškovei, tokio išlaikymo dydis turėtų užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą (CK 3. 194 str. 3 d.).

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimu ieškovė yra paskirta nepilnametės dukters turto uzufruktore. Ieškovės reikalavimas ją iš naujo paskirti vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise yra nepagrįstas, todėl civilinė byla dalyje dėl šio ieškovės reikalavimo nutrauktina, o ieškovei išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 str. 1d.3 p., 294 str. 2d.).

Ieškovė padidintą išlaikymą prašo priteisti nuo 2013-07-01. Nagrinėjamu atveju, šalių dukters išlaikymui reikalingas lėšas tvarko ieškovė. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3. 200 straipsnis), todėl padidintas išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2013-07-02.

CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai jo interesams. Išlaikymas priteisiamas vaikui ir yra jo nuosavybė (CK 3.186 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas negali būti naudojamas vaiko tėvo (motinos) ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas (motina) turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Šie teisiniai santykiai yra tiesiogiai susiję su išlaikymo priteisimu ar priteisto išlaikymo dydžio pakeitimu.

Atsakovas posėdžio metu išsakė abejones, kad dukrai skiriami pinigai panaudojami ne pagal paskirtį. Liudytoja apklausta E. G. nurodė, kad šalių dukra jai skundžiasi ir guodžiasi, kad valgo tik grikius, mama nenuperka grietinės, prašo nupirkti dešros; kada mergaitė važiuoja pas tėtį, ieškovė dukrai įdeda per mažas, suplyšusias pėdkelnes; mergaitė guodėsi, kad močiutė davė 50 Lt, bet mama jai nieko nenupirko.

Ieškovė paaiškino, kad stengiasi dukrą maitinti sveiku maistu, nepilnametė šalių dukra gautus pinigus išleidžia, pirkdama nereikalingus daiktus, vaikams nerekomenduotinus produktus, todėl ji gautus pinigus kaupia ir panaudoja tikslingiems pirkiniams, pvz., dukros prašymu nupirko jai planšetinį kompiuterį.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas, reikšdamas abejones dėl dukters išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo, iš esmės kvestionuoja prezumpciją, kad ieškovė, su kuria gyvena nepilnametė šalių dukra, tinkamai naudoja jo teikiamas lėšas, t.y. galimai piktnaudžiauja motinos teise ir naudoja šias lėšas ne dukrai, o kitiems tikslams. Pažymėtina, kad kasdienius vaiko poreikius užtikrina bei dėl lėšų panaudojimo tikslingumo sprendžia būtent tas vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir vaikas realiai gyvena. Kita vertus, įpareigojimas teikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą nėra savitikslis veiksmas, taikytinas kiekvienu priteisto vaikui išlaikymo iš antrojo tėvo atveju. Šiuo atveju, teismo nuomone, atsakovui teikiant ne akivaizdžiai didesnį nei reikalinga vaiko poreikiams, o tik būtiną išlaikymą, nėra pagrindo reikalauti duomenų, kaip yra naudojamos jo skiriamos vaikui lėšos. Iš atsakovo priteistina 400 Lt per mėnesį suma pati savaime neduoda pagrindo manyti, kad dalis išlaikymo gali būti panaudota ne pagal paskirtį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko objektyviuosius poreikius. Tokia suma yra netgi mažesnė, nei pusė teismų praktikoje susiformavusio minimalių poreikių nustatymo kriterijaus – 1 MMA. Vadinasi, išlaikymo disproporcijos atsakovo nenaudai, kad galima būtų įtarti neracionalų atsakovo mokamų lėšų panaudojimą, šiuo atveju nėra, priešingai, atsakovo dalyvavimas vaiko išlaikymo pareigoje yra artimas minimaliam. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią dukters atžvilgiu, dukra visą laiką augo jos prižiūrima, ugdoma ir lavinama, todėl išankstiniai apribojimai ir įpareigojimai pažeistų tiek ieškovės, tiek dukters laisvę spręsti, kas geriausiai atitinka jos interesus.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (LR CK 3.156 straipsnis). Teismo sprendimu nepilnametės dukters G. G. gyvenamąją vietą nustačius su motina L. G., ji turi didesnes galimybes auklėti dukrą, tačiau tai nesumažina vaiko tėvo teisės dalyvauti jos auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.). Įstatymas – CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

Ieškovė posėdžio metu nurodė, kad niekada nedraudė ieškovui bendrauti ir matytis su dukra ir sutiko su atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka, tik pageidavo, kad jai būtų leidžiama bendrauti su dukra Motinos dieną ir per ieškovės gimtadienį, liepos 10 dieną. Atsakovas posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja, jog dukra nurodytomis dienomis būtų su ieškove.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. CK 3.177 straipsnis taip pat numato, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, vykdydami teismo pavedimą, susitiko ir kalbėjosi su nepilnamete G. G., kuri paaiškino, kad nori bendrauti su tėčiu, nori, kad tėtis paskambintų, nori susitikti, tėčio namuose nenori būti, nes ten nėra kas veikti (111 b. l.).

Pažymėtina, kad maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismo nuomone, atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra objektyvi abiejų tėvų atžvilgiu.

Kadangi ieškovė su atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka iš esmės sutiko, teismas nustato tokią atsakovo bendravimo su dukra G. tvarką: atsakovas V. G. su dukra G. bendrauja kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje, pasiima dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža dukrą sekmadienį 18 val. Šventinėmis dienomis nustatoma tokia bendravimo tvarka: atsakovas kiekvienais metais Tėvo dienos, atsakovo gimtadienio dienos (liepos 7 d.), poriniais metais dukros gimtadienio dienos išvakarėse pasiima dukrą G.18 val. ir šventės dieną iki 18 val. parveža dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; poriniais metais Šv. Velykų išvakarėse pasiima dukrą 18 val. ir Šv. Velykų antrą dieną iki 18 val. parveža dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; neporiniais metais pasiima dukrą gruodžio 24 d. 16 val. ir gruodžio 26 d. iki 18 val. parveža dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; neporiniais metais pasiima dukrą gruodžio 31 d. 10 val. ir sausio 1 d. iki 18 val. parveža dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą. Vasaros atostogų metu atsakovo ir dukters suderintu laiku dukra G. vieną mėnesį praleidžia su atsakovu V. G.. Tuo atveju, jeigu pirmas ar trečias mėnesio savaitgalis sutampa su Motinos diena ar ieškovės gimtadieniu (liepos 10 d.), dukra G. šias dienas būna ne su atsakovu, o su ieškove.

Teismas atkreipia dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi būti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaikais tvarką, bet ir įgyvendinant teismo sprendimą, kuriuo ši tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi būti realizuojama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų interesų, o esant būtinybei, nepasiimti vaiko, nors tokia teisė ir būtų numatyta teismo sprendime.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Vadinasi, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko tėvai turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylos dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atleista vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai - 72 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (4 b. l.), už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 750 Lt (141-142b. l.).

Atsakovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 144 Lt (114 b. l.), už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 2117, 50 Lt (138 b. l.).

Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįsti rašytiniais įrodymais, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-8 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus užmokesčio už advokato padėjėjo pagalbą dydžius.

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 67 procentais, dėl bendravimo tvarkos nustatymo – 50 procentų; atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš esmės patenkintas. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimai patenkinti 58 procentais, atsakovo – 70 procentų, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1583 Lt, o iš atsakovo ieškovei 518 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 1065 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalies redakciją ir LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, pašto išlaidos, kurios, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, šioje byloje kiekvienai šaliai yra mažesnės nei 10 litų, valstybei nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1171-607/2011 ir priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį, mokamomis nuo ieškinio padavimo dienos (2013-07-02) iki jos pilnametystės, mokėjimų data – einamojo mėnesio 5 diena.

Nustatyti tokią atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamete dukra G. G. tvarką:

kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį atsakovas V. G. dukrą G. pasiima iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir parveža dukrą sekmadienį 18 val.;

kiekvienais metais Tėvo dienos, V. G. gimtadienio dienos (liepos 7 d.), poriniais metais dukros G. gimtadienio dienos išvakarėse atsakovas V. G. 18 val. pasiima dukrą G. ir šventės dieną parveža dukrą G. į jos gyvenamąją vietą iki šventinės dienos 18 val.;

poriniais metais Šv. Velykų išvakarėse atsakovas V. G. pasiima dukrą G. 18 val. ir Šv. Velykų antrą dieną iki 18 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

neporiniais metais atsakovas V. G. pasiima dukrą G. gruodžio 24 d. 16 val. ir gruodžio 26 d. iki 18 val. parveža dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą;

neporiniais metais atsakovas V. G. pasiima dukrą gruodžio 31 d. 10 val. ir sausio 1 d. iki 18 val. parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

vasaros atostogų metu tėvo ir dukters suderintu laiku dukra G. vieną mėnesį praleidžia su tėvu V. G..

Nustatyti, kad tuo atveju, kai pirmas at trečias mėnesio savaitgalis sutampa su Motinos diena ar vaiko motinos L. G. gimtadieniu (liepos 10 d.), dukra G. šias dienas praleidžia su motina.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės L. G. paskyrimo nepilnametės G. G. naudai priteisto išlaikymo uzufruktore nutraukti.

Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1065 Lt (viena tūkstantis šešiasdešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.