Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-309-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-24
Bylos Nr.
1A-94-309-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
A., A. K.
Advokatai
Algirdas Zakrasas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-94-309/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Vaclovo Iždono, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Renatai Lesanavičienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nuteistajam A. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendžio, kuriuo:

A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2010 m. spalio 6 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. gruodžio 2 d. apie 10:00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), būdamas suimtas ir konvojuojamas iš posėdžių salės Nr. (duomenys neskelbtini), bandė ištrūkti iš savo pareigas atliekančių (duomenys neskelbtini) postinio Z. B. ir vyriausiojo postinio N. K. ir nubėgti prie teismo posėdyje buvusio nukentėjusiojo, pasipriešino (duomenys neskelbtini) postiniui Z. B. ir vyriausiajam postiniui N. K. bei grumtynių metu suplėšė vyresniojo postinio Z. B. tarnybinę striukę.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas nepagrįstai, kadangi, pasak apelianto, tarp jo ir pareigūnų nebuvo jokio konflikto, taipogi teigia tai, kad pareigūno striukės jis tyčia neplėšė. Taip pat nurodo, kad visa tai tik administracinis pažeidimas, kadangi jis pareigūnams nesipriešino, ir tarp jų nebuvo jokio žodinio konflikto.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo A. K. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.

Dėl A. K. veikos.

Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo jį išteisinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo skunde nurodytus teiginius, kad tarp jo ir pareigūnų nebuvo jokio konflikto, jog pareigūno striukės jis tyčia neplėšė, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad A. K. apkaltinamasis nuosprendis priimtas pagrįstai, nes nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – pasipriešinimą valstybės tarnautojams Z. B. ir N. K..

Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, numatytas BK 286 straipsnyje, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tai, kad nuteistasis A. K. pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. policijos pareigūnams Z. B. ir N. K., tiek ikiteisminio tyrimo (b. l. 10–12, 14–16), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (b. l. 80–81) patvirtino nukentėjusieji Z. B. ir N. K. bei parodė, kad vedant A. K. iš teismo salės ir priėjus prie durų A. K. staiga pasisuko atgal, siekdamas ištrūkti ir nubėgti prie nukentėjusiojo, jie neleido nuteistajam ištrūkti ir pradėjo jį tempti iš salės, po to nuteistasis griuvo ir virsdamas įsikibo į Z. B. uniforminę striukę, ko pasėkoje ją suplėšė. Be kita ko, minėtus nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio turinio matyti, kad buvo aprašyta ir apžiūrėta kompaktinė plokštelė, kurioje užfiksuota, kaip A. K. staigiai apsisukęs bando grįžti į salės vidų, policininkas, laikydamas A. K. už rankos taip pat apsisuka, grįžta pro duris, kitas policininkas taip pat eina į salės vidų, po to A. K. išvedamas iš salės pro duris, eidamas griūna kartu su jį už rankos laikančiu policininku (b. l. 20-21). Esant paminėtoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir tapačiais nukentėjusiųjų parodymai, kad jiems vykdant pavestas pareigas – konvojuojant A. K., nuteistasis A. K. aktyviais veiksmais trukdė jiems atlikti pareigas – bandė ištrūkti, suplėšė policijos pareigūno uniformą, ką patvirtina ir kiti teismo sprendime aptarti įrodymai.

Įvertinęs prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. K. kaltės, ir, remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo A. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad tarp jo ir pareigūnų nebuvo jokio konflikto, kad pareigūno striukės jis tyčia neplėšė, atmestinas. Nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti įrodinėti padarinių ir priežastinio ryšio susijusio su padariniais, todėl ir motyvas bei tikslas įtakos kvalifikavimui neturi. Užtenka vien tik paties pasipriešinimo valstybės tarnautojui, kad ši nusikalstama veika būtų laikoma baigta. Tyčia šiuo atveju yra tiesioginė, kadangi pasipriešinti netyčia yra neįmanoma.

Kitas apelianto skunde nurodytas teiginys, kad visa tai tik administracinis pažeidimas, kadangi jis pareigūnams nesipriešino ir tarp jų nebuvo jokio žodinio konflikto, taipogi atmestinas. Nustatytieji A. K. veiksmai – trukdymas atlikti pareigas, bandymas ištrūkti iš savo pareigas atliekančių policijos pareigūnų ir suplėšyta policijos pareigūno uniforma – pagal savo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes jie visiškai atitinka BK 286 straipsnio dispoziciją. Vertinant atskirai, pasipriešinimas sulaikymui užtrauktų tik administracinę atsakomybę, tačiau šiuo atveju vertintina A. K. padarytų veiksmų visuma. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką įvairaus pobūdžio veiksmai kvalifikuojami pagal tą teisės normą, kuri numato griežčiausią atsakomybę. Todėl šiuo atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad savo pobūdžiu A. K. padaryta veika pagal galiojančius įstatymus užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė nesunkų nusikaltimą, į tai, jog nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kad šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, savo dydžiu yra mažesnė, negu Lietuvos Respublikos BK 286 str. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (šios bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), dėl to ji nėra aiškiai per griežta.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas bausmei skirti reikšmės turinčias aplinkybes, kolegija laiko, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog kitos rūšies bausmės, nei terminuoto laisvės atėmimo už nusikalstamą veiką paskyrimas, nepakeis A. K. nusikalstamų polinkių. Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str., – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta A. K. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, darytina išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Vaclovas IždonasRaimundas Jurgaitis