Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-474-851/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
AN2-474-851/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01329-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aiva Survilienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-474-851/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01329-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal P. S. atstovo advokato V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo P. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda be automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. S. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 4.40 val., Trakų g. 2, Vilniuje, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,97 prom. girtumas, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Tokiais savo veiksmais P. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 424 straipsnio 4 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu P. S. atstovas advokatas V. G. (toliau tekste ir – pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodo, kad P. S. vairuotojo pažymėjimas Belgijos Karalystėje buvo išduotas 2013 m. vasario 26 d., o ne 2018 m. sausio 23 d., todėl, anot pareiškėjo, teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatytą teisinį reglamentavimą (aktuali įvykio metu galiojusi 2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr.XIII-3122 redakcija), kadangi, pareiškėjo teigimu, šioje įstatymo redakcijoje nėra reglamentuotas įstatymo 13 straipsnio 9 dalies pakeitimas. Teismas šioje dalyje, pareiškėjo manymu, nekompetentingai atliko P. S. Belgijos Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo/nepripažinimo administracinę procedūrą, kadangi tokius veiksmus atlikti, pasak pareiškėjo, yra deleguota Valstybės įmonei „Regitra“. Taip pat pažymi, kad paminėto įstatymo 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-974 redakcija P. S. atžvilgiu netaikytina, kadangi jis Belgijos Karalystėje vairuotojo pažymėjimą įgijo 2013 m. vasario 26 d., t.y. iki šio įstatymo 13 straipsnio 9 d. reglamentavimo įsigaliojimo. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarime galimai buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida dalyje dėl 2020 m. birželio 25 d. įstatymo Nr.XIII-3122 redakcijos taikymo, tačiau ir įstatymo 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-974 redakcija, anot pareiškėjo, P. S. atžvilgiu taip pat negali būti taikoma, kadangi šis įstatymas negalioja atgal.

2.2. Pareiškėjas taip pat teigia, jog P. S. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, todėl visiškai neaktualus teismo išaiškinimas dalyje dėl 2017 m. spalio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisinių pasekmių, kadangi P. S. neturint teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje 2017 m. spalio 27 d. nutarimu nebuvo galimybės iš jo atimti teisės vairuoti, kurios jis neturėjo, todėl dėl šios priežasties P. S. nebuvo pareigos susigrąžinti teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, nes jis niekada šios teisės neturėjo. Dėl šių priežasčių P. S. atžvilgiu, pareiškėjo vertinimu, taip pat netaikytinas Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 d. nustatytas teisinis reglamentavimas dalyje dėl Belgijos Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo/nepripažinimo. P. S. Belgijos Karalystėje 2013 m. vasario 26 d. įgijo teisę vairuoti, todėl jo atžvilgiu negali būti taikoma įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d. Pareiškėjo įsitikinimu, apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarime išdėstyta teismo išvada, dėl P. S. Belgijos Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo negaliojimo, nepagrįstai užkirto P. S. teisę į Belgijos Karalystėje 2013 m. vasario 26 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje administracinę procedūrą, kurią pagal kompetenciją, pasak pareiškėjo, turi vykdyti Valstybės įmonė Regitra, o ne teismas.

2.3. Nurodo, jog apylinkės teismas skundžiame nutarime netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles. Pagal šių taisyklių reglamentavimą policijos sulaikytam asmeniui realiai turi būti užtikrintas 1 valandos laiko tarpas nuo policijos patikros iki asmens kreipimosi į gydymo įstaigą dėl pakartotinės asmens būklės patikros, neatsižvelgiant į tai ar policijos pareigūnui kilo ar nekilo pareiga tokį asmenį pristatyti į gydymo įstaigą. Priešingu atveju asmens teisė kreiptis į gydymo įstaigą savo iniciatyva per 1 valandos laiko tarpą būtų suvaržyta dėl policijos pareigūnų atitinkamų veiksmų draudžiant asmeniui pasitraukti iš asmens laikino sulaikymo įvykio vietos. Šiuo atveju policijos pareigūnai neužtikrino P. S. teisės savo iniciatyva per 1 valandos laiko tarpą kreiptis į atitinkamą gydymo įstaigą, kadangi įvykio vietoje P. S. privalėjo būti ilgiau nei 1 valandą laiko, kadangi jis privalėjo vykdyti policijos pareigūnų nurodymus nepasitraukti iš įvykio vietos.

2.4. Teigia, jog apylinkės teismas netinkamai vertino policijos pareigūnų parodymus teisme. Pasak pareiškėjo, abu policijos pareigūnai teisme parodė, kad P. S. padaryto administracinio nusižengimo fiksavimas įvykio vietoje truko vieną valandą laiko arba daugiau nei vieną valandą laiko. Dėl šios priežasties neaktualus administracinio nusižengimo protokolo surašymo laikas 05.45 val., kuris, pareiškėjo manymu, neatitinka visų administracinių procedūrų atlikimo pabaigos laiko. Nurodo, jog policijos pareigūnai patys teisme pripažino, kad P. S. įvykio vietoje užtruko ilgiau nei 1 valandą laiko. Pažymi, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nebuvo pateikti policijos užfiksuoti įvykio vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas įvykio vaizdas ir garsas su realiu vaizdo fiksavimo laiku. Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, laikytina, kad policijos įstaiga teismui pateikė ne visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nes nepateikė vaizdo įrašų, todėl teismas, anot pareiškėjo, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir nepilna apimtimi. Pareiškėjas taip pat teigia, jog apylinkės teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad P. S. buvo galimybė per 20 minučių po policijos pareigūnų patikros kreiptis į gydymo įstaigą, kadangi policijos pareigūnai teisme pripažino faktinę aplinkybę, kad P. S. patikra ir administracinio nusižengimo įforminimas užtruko ilgiau nei 1 valandą laiko. Anot pareiškėjo, teismas skundžiamame 2021 m. lapkričio 11 d. nutarime nefiksavo svarbių policijos pareigūnų parodymų apie P. S. patikros ir administracinio nusižengimo laiką, todėl teismas padarė visiškai deklaratyvią išvadą, kad P. S. buvo 20 minučių laiko tarpas kreiptis į gydymo įstaigą atlikti pakartotinę alkoholio kiekio koncentraciją P. S. organizme. Ši faktinė aplinkybė teismo buvo nustatyta tik teismo vidinio įsitikinimo ir netinkamo policijos pareigūnų parodymų vertinimo pagrindu, todėl, pareiškėjo vertinimu, 20 minučių laiko tarpo faktinė aplinkybė teismo nebuvo nustatyta patikimais įrodymais, kadangi, pasak pareiškėjo, teismas netyrė įvykio vaizdo įrašų.

2.5. Pareiškėjo įsitikinimu, apylinės teismas neobjektyviai įvertino policijos pareigūnų parodymus teisme ir padarė klaidingą išvadą, kad pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, logiški ir atitinka vieni kitus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Policijos pareigūnai tik teisme patvirtino, kad P. S. patikra ir administracinio nusižengimas užtruko daugiau ne vieną valandą laiko, tačiau jokiuose kituose bylos dokumentuose, o taip pat ir tarnybiniame pranešime, tokių policijos pareigūnų teiginių nėra užfiksuota. Taigi, parodymų nuoseklumu teismui buvo pagrindas abejoti. Tokios abejonės, kurias teismo proceso metu kėlė pareiškėjas (P. S. atstovas advokatas V. G.), buvo galima lengvai pašalinti susipažinus su visa įvykio vaizdo įrašo medžiaga, kurios policijos įstaiga teismui nepateikė, tačiau šis įrašas yra neatskiriama administracinio nusižengimo bylos dalis. Policijos pareigūno tarnybinis pranešimas yra netiesioginis įrodymas, kadangi šis dokumentas yra surašytas laisva forma, dokumentas nėra niekur užregistruotas, todėl nėra žinoma tokio dokumento sudarymo data, laikas ir šio dokumento sudarymo objektyvumas dėl šio dokumento neregistravimo vieningame administracinių nusižengimų bylų registre.

2.6. Pareiškėjas pripažįsta, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad P. S. nesutiko su alkoholio matuoklio rodmenimis. Tačiau toks asmens nesutikimas su alkoholio matuoklio rodmenimis, anot pareiškėjo, negalėjo būti pagrindu išvadai, kad P. S. kelia įvairias savo versijas, kad išvengti teisinės atsakomybės. Šioje bylos dalyje, pareiškėjo manymu, teismas netinkamai nustatė ir aiškino pažeidimo įrodinėjimo pareigą ir asmens teises įgyvendinti papildomą ir/ar pakartotinę asmens sveikatos būklės patikrą gydymo įstaigoje. Teigia, jog vien alkoholio matuoklio tinkamumo naudoti duomenys savaime nepaneigia asmens teisės į medicininę patikrą per 1 valandos laikotarpį, todėl šiuo atveju, pasak pareiškėjo, buvo aktualu tinkamai nustatyti ar policijos pareigūnai, atlikdami savo tarnybines pareigas, užtikrino asmens teisę per 1 valandos laikotarpį pasitraukti iš įvykio vietos ir savo iniciatyva vykti į gydymo įstaigą savo organizmo medicininei patikrai atlikti. Pareiškėjo manymu, byloje yra patikimai nustatyta, kad P. S. daugiau nei vieną 1 valandą laiko nebuvo galimybės pasitraukti iš įvykio vietos, kadangi šią faktinę aplinkybę pripažino abu policijos pareigūnai, kurių parodymus teismas įvertino kaip nuoseklius ir logiškus. Taigi, teismas šioje dalyje dėl 1 valandos trukmės laikotarpio, kurį P. S. buvo laikinai policijos pareigūnų sulaikytas įvykio vietoje, nustatymo nepagrįstai netikėjo policijos pareigūnų parodymais ir tuo pagrindu neteisingai nustatė, kad P. S. vis dėlto buvo 20 minučių laiko tarpas nuvykti į gydymo įstaigą.

2.7. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad P. S. versijos ir jo nurodyti procesiniai pažeidimai nesuponuoja absoliučių ir objektyvių aplinkybių laikyti administracinio nusižengimo protokolą netinkamu įrodymu. Šioje dalyje, anot pareiškėjo, yra matyti, kad teismas įvykį vertino siaurai ir nevisapusiškai, kadangi protokolas administracinio nusižengimo byloje nėra vienintelis įrodymas administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo teigimu, apylinkės teismas, spręsdamas P. S. teisių įgyvendinimą įvykio metu dalyje dėl jo galimybės per 1 valandą patekti į gydymo įstaigą, netikrino įvykio vietos vaizdo įrašų ir/ar kitų policijos pareigūnų naudotų elektroninių įrenginių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų P. S. paaiškinimą ir policijos pareigūnų parodymus teisme dalyje dėl pažeidimo patikros ir administracinio nusižengimo įforminimo laiko tarpo.

2.8. Nurodo, jog policijos pareigūnų parodymai ir P. S. paaiškinimas apie įvykio metu atliktą P. S. patikrą ir jo padaryto pažeidimo užfiksavimo laiko tarpą iš esmės sutapo, tačiau teismas šį 1 valandos laikotarpį subjektyviai apskaičiavo kitaip ir nepagrįstai šią teisės akte įtvirtintą asmens teisę į medicininę patikrą gydymo įstaigoje interpretavo kitaip nei teisme nurodė policijos pareigūnai. Toks policijos pareigūnų parodymų teisme netinkamas vertinimas administracinės bylos teiseną daro neteisėtą dėl esminių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į pareiškėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo P. S. atstovo advokato V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjo ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. P. S. veika kvalifikuota tinkamai.

6. ANK 424 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kai šie veiksmai padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

7. Nors pareiškėjas neigia P. S. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo, P. S. kaltė yra įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: Administracinio nusižengimo protokolu (b.l. 2); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. J. 2018 m. balandžio 28 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 18); P. S. blaivumo patikros testais (b.l. 8, 9); Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. J. 2021 m. balandžio 24 d. sprendimu sustabdyti P. S. teisę vairuoti transporto priemones bei nušalinti jį nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 11,12); iš VĮ Regitra gauta informacija (b.l. 14, 56); iš dalies patraukto administracinėn atsakomybėn P. S. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais, taip pat teismo posėdyje policijos pareigūnų D. J. ir J. P. duotais parodymais; kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

8. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad P. S. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, nes turėjo vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2013 m. vasario 26 d. Belgijos Karalystėje, o teismo sprendimas nepagrįstai užkirto pastarojo teisę į šio pažymėjimo pripažinimą Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, jog Lietuvos Respublika 1991 m. lapkričio 20 d. prisijungė prie 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos (įsigaliojo 1992 m. lapkričio 20 d. ) (toliau tekste – Konvencija).

8.1. Pagal Konvencijos 41 straipsnio 2 dalį Šalys pripažįsta, kad: a) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, surašyti atitinkamos šalies valstybine kalba ar viena iš Susitariančiosios valstybinių kalbų, arba ne valstybine kalba surašyti pažymėjimai, prie kurių pridedamas patvirtintas vertimas, ir b) visi nacionaliniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 6 priedo nuostatas, ir c) visi tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai, atitinkantys šios Konvencijos 7 priedo nuostatas, leidžia vairuoti jų teritorijose pažymėjime įrašytai kategorijai priskiriamą transporto priemonę, jeigu tas pažymėjimas galioja ir jeigu jį išdavė kita Susitariančioji Šalis ar jos administracijos padalinys arba jų tinkamai įgaliota organizacija. Šios dalies nuostatos netaikomos mokomų vairuoti asmenų pažymėjimams.

8.2. Tuo pačiu pažymėtina, jog Konvencijos 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos neįpareigoja Susitariančiųjų Šalių: a) pripažinti nacionalinius ar tarptautinius pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje asmenims, kurie išduodant pažymėjimą paprastai gyveno jų teritorijose arba kurie vėliau apsigyveno jų teritorijose; b) pripažinti pirmiau nurodytus pažymėjimus galiojančiais, jeigu jie išduoti vairuotojams, kurių įprastinė gyvenamoji vieta išduodant pažymėjimą buvo už teritorijos, kurioje išduotas vairuotojo pažymėjimas, ribų arba kurie vėliau apsigyveno kitoje teritorijoje.

8.3. Analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius teisės vairuoti transporto priemones suteikimą ir vairuotojo pažymėjimo išdavimą Lietuvos Respublikoje, matyti, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau tekste – SEAKĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

8.4. Pagal SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl Kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

8.5. Sistemiškai ir gramatiškai aiškinant Konvencijos 47 straipsnio 7 dalies ir SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies (ankstesnėse redakcijose to paties straipsnio 5 dalies) nuostatas, Lietuvos Respublika gali pripažinti negaliojančiu 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos Kelių eismo konvencijos Susitariančiose šalyse išduotą vairuotojo pažymėjimą nuo to momento, kai jo turėtojas tapo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir nustatyti tokių pažymėjimų keitimo tvarką. SEAKĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką.

8.6. Vadovaujantis SEAKĮ (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 10 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir įgyvendinant 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) (OL 2006 L 403, p. 18), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklės (toliau tekste – Taisyklės).

8.7. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2017 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. S. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 28 d. (b. l. 16). Iš VĮ Regitra pateiktos informacijos matyti, kad P. S. po to, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonės ir šiuo klausimu į VĮ Regitra jis nesikreipė (b.l. 14, 56). Iš byloje pateikto Belgijos Karalystėje išduoto vairuotojo P. S. pažymėjimo matyti, jog jis išduotas 2018 m. sausio 23 d. (b.l. 36), Apylinkės teismo posėdžio metu P. S. taip pat patvirtino, kad teisę vairuoti prarado 2017 m. rugpjūčio 29 d., o vairuotojo pažymėjimą Belgijos Karalystėje gavo 2018 m. sausio 23 d., kas paneigia pareiškėjo skundo argumentus, kad vairuotojo pažymėjimas Belgijos Karalystėje P. S. buvo išduotas 2013 m. vasario 26 d. Apylinkės teismo posėdyje P. S. paaiškino, jog teisė vairuoti jam buvo reikalinga, nes jis daug keliavo, todėl vairuotojo pažymėjimą išsiėmė Belgijoje, šį dokumentą naudojo ir sugrįžęs į Lietuvą, ir jį pateikė 2021 m. balandžio 24 d. sustabdžiusiems ir protokolą surašiusiems pareigūnams. P. S. paaiškinimai, jog jis nežinojo, kad vairuotojo pažymėjimas, išduotas Belgijos Karalystėje, Lietuvos Respublikoje negalioja, kadangi buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti nagrinėjamo įvykio metu turėjo, nes jau buvo pasibaigęs teisių atėmimo terminas, todėl nematė būtinybės kreiptis į VĮ Regitrą dėl prarastos teisės susigrąžinimo, neatleidžia jo nuo atsakomybės ANK nustatyta tvarka. Gi, pareiškėjo skundo argumentai, kad P. S. vairuotojo pažymėjimą Belgijos Karalystėje gavo ne 2018 m. sausio 23 d., o 2013 m. vasario 26 d., vertintini, kaip siekis suklaidinti teismą, kita vertus, jie prieštarauja ir paties pareiškėjo apeliacinio skundo argumentams, kur jis nurodo, jog 2017 m. spalio 27 d. nutarimu nebuvo galimybės iš P. S. atimti teisės vairuoti, nes iki to laiko jis niekada šios teisės neturėjo.

8.8. Tuo pačiu pagrindu atmetami ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad P. S. atžvilgiu negali būti taikoma SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalis (įstatymo 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-974 redakcija), kadangi šis įstatymas, anot pareiškėjo, negalioja atgal. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip jau buvo minėta, 2017 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. S. buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 28 d. (b. l. 16), vairuotojo pažymėjimas P. S. Belgijos Karalystėje išduotas 2018 m. sausio 23 d. (b. l. 36), o SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalis (2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-974 redakcija) įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d., kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog P. S. pažeidimas buvo padarytas dar iki SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies įsigaliojimo. Vien tai, kad apylinkės teismas padarė rašymo apsirikimą, neteisingai nurodydamas pažeidimo metu galiojusią SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies redakciją, savaime nesudaro pagrindo keisti ar naikinti P. S. veikos kvalifikavimą, vertinant ir tai, kad SEAKĮ 13 straipsnio 9 dalies nuostatos nebuvo naujos, jos buvo išdėstytos ankstesnių SEAKĮ redakcijų 13 straipsnio 5 dalyje.

9. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad vien alkoholio matuoklio tinkamumo naudoti duomenys savaime nepaneigia asmens teisės į medicininę patikrą per 1 valandos laikotarpį, o policijos pareigūnai, anot pareiškėjo, sąmoningai delsė surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tokiu būdu atimdami P. S. galimybę per vieną valandą nuo paskutinio matavimo alkotesteriu savarankiškai pasitikrinti blaivumą gydymo įstaigoje, kad apylinkės teismas, pareiškėjo manymu, netinkamai įvertinęs policijos pareigūnų parodymus teisme, įvykį vertino siaurai ir nevisapusiškai, kadangi protokolas administracinio nusižengimo byloje, pasak pareiškėjo, nėra vienintelis įrodymas administracinio nusižengimo byloje, todėl teismas, spręsdamas P. S. teisių įgyvendinimą įvykio metu dalyje dėl jo galimybės per 1 valandą patekti į gydymo įstaigą, netikrino įvykio vietos vaizdo įrašų ir/ar kitų policijos pareigūnų naudotų elektroninių įrenginių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų P. S. paaiškinimą ir policijos pareigūnų parodymus teisme dalyje dėl pažeidimo patikros ir administracinio nusižengimo įforminimo laiko tarpo, pažymėtina, jog pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), priimančių baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismams nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, todėl pareiškėjo argumentai, kad apylinkės teismas netikrino įvykio vietos vaizdo įrašų ir/ar kitų policijos pareigūnų naudotų elektroninių įrenginių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų administracinio nusižengimo įforminimo laiką, atmestini, kaip visiškai nepagrįsti, nes tokie veiksmai nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai pertekliniai, neturintys reikšmės P. S. girtumo laipsnio nustatyme.

10. Vertinant pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su P. S. neblaivumo (girtumo) nustatymu, teismas pažymi, jog transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr.56-2000) (toliau tekste ir – Taisyklės), ir „Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (Žin., 2006, Nr. 71-2641) (toliau tekste ir – Metodika).

10.1. Metodikos 7 punkte nustatyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje ir kitose biologinėse terpėse žymima promilėmis (‰), nurodant du skaičius po kablelio. Promilė – tai alkoholio kiekis 1000 g biologinės terpės, gramais. Metodikos 11.4. punkte nurodyta, jog, nustačius neblaivumą, nurodomas laipsnis: lengvas (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės); vidutinis (alkoholio koncentracija kraujyje nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės); sunkus (alkoholio koncentracija kraujyje viršija 2,5 promilės).

10.2. Taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad neblaivumo tikrinimas (toliau – tikrinimas) – policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, laisvės atėmimo įstaigų ir probacijos tarnybų vadovų įgaliotų asmenų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltininkas turi būti pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ne vėliau kaip per vieną valandą nuo eismo įvykio (Taisyklių 10 punktas). Ši nuostata svarbi todėl, kad atlikus medicininę apžiūrą šiam terminui praėjus, jos rezultatai negali būti laikomi patikimais.

10.3. Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Taisyklių 29 punktas).

10.4. Atsižvelgiant į teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, iš esmės tuo aspektu, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus (buvo atitinkamo neblaivumo laipsnio).

10.5. Nagrinėjamo skundo kontekste teismas pažymi, jog tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018-05-23 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-462/2018 ir kt.).

10.6. P. S. sertifikuotu alkotesteriu „Dräger Alkotest 7510“ Nr. ARJK-0135, sertifikato Nr. 1395816 2021 m. balandžio 24 d., 04.42 val., nustatytas 0,99 prom. girtumas, o 2021 m. balandžio 24 d., 05.07.55 val., atlikus pakartotinį patikrinimą nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 8-9). Alkotesterio patikros sertifikato duomenimis, įrenginys yra tinkamas naudoti (b. l. 10). Tuo pagrindu P. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo jis buvo pasirašytinai supažindintas, jam buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje, jokių nusiskundimų ar pastabų P. S. nepareiškė.

10.7. Valstybinės teismo medicinos tarnyba, (toliau tekste ir – VTMT) yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10-0,25 promilių etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat yra VTMT yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-462/2018 ir kt.).

10.8. Vertinant tai, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,10-0,25 promilių alkoholio, o P. S. per 25 minutes alkoholio koncentracija sumažėjo 0,02 prom., netgi praėjus 2 val., nuo pakartotinio patikrinimo iš P. S. organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio, todėl abejoti 2021 m. balandžio 24 d. atlikto P. S. girtumo patikrinimo patikimumu, kai P. S. 04.42 val., nustatytas 0,99 prom. girtumas, o 05.07.55 val., atlikus pakartotinį patikrinimą, nustatytas 0,97 prom. girtumas (b. l. 8-9), nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentai, kad policijos pareigūnai sąmoningai vilkino administracinio nusižengimo protokolo surašymą tik tam, kad P. S. neturėtų galimybės per 1 val. nuo policijos pareigūnų atlikto patikrinimo atlikti blaivumo patikrinimą medicinos įstaigoje, nes jam liko tik beveik 23 minutės nuvykti iki artimiausios sveikatos priežiūros įstaigos, atmestini kaip visiškai nepagrįsti, juolab, kad, nušalinus P. S. nuo vairavimo, bylos duomenimis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas P. S. draugei J. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. (duomenys neskelbtini), kuri įsipareigojo pasirūpinti šiuo automobiliu, taigi, niekas netrukdė patrauktam administracinėn atsakomybėm asmeniui po pirmo ir net po antro blaivumo patikrinimo išsikviesti taksi ir pačiam arba pasitelkus draugus nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, o gautus rezultatus pateikti teismui, kurie būtų ištirti ir įvertinti kitų įrodymų kontekste. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad buvo suvaržyta P. S. teisė kreiptis dėl kraujo mėginio ėmimo ir objektyvaus jo organizmo ištyrimo, vertinami, kaip pareiškėjo siekis padėti išvengti jo atstovaujamajam asmeniui administracinės atsakomybės.

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

12. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

13. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja. Pareiškėjas, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 spalio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. S. atstovo advokato V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aiva Survilienė