- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 1A-111-349-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- M. B., M. D., A., M., A. B.
- Nukentėjusysis
- L. D.
- Advokatai
- Antanas Jarašius
Teisėja Ramyna Šidlauskienė Baudž. byla Nr. 1NSA-00111-349-2008-59
NUOSPRENDIS
2008 m. birželio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Antano Jarašiaus ir nuteistojo M. D. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo :
M. B. nuteistas pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;
- pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams;
- pagal BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.
Priteista L. D. : iš M. B. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti, iš M. D. 20000 Lt neturtinei, 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti
Šiuo nuosprendžiu nuteistas A. B. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 20 d. iki 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, I. V. priklausančiame bute, esančiame(duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, M. D. davus L. D. atsigerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino, nuo kurio nukentėjusioji apsvaigo, pasinaudodamas L. D. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, reikalavo su juo lytiškai santykiauti, jai nesutikus, grasindamas tuoj pat panaudoti ir panaudodamas fizinį smurtą, tai yra sudavęs nukentėjusiajai vieną kartą kumščiu į nosį, nustumdamas ant lovos ir kumščiu sudavęs penkis kartus į kojas, laikydamas jos rankas ir tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, nurengęs kelnes ir kelnaites, lytiškai santykiavo su L. D. prieš jos valią;
2007 m. sausio 20 d., tiksliai nenustatytą valandą, I. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė L. D. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG X 820 1500 Lt vertės;
laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 20 d. iki 21 d., tiksliai nenustatytu laiku, I. V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su L. D., du kartus davė jai gerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos - amfetamino, nuo kurio nukentėjusioji apsvaigo, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir prieš tai M. B. naudoto fizinio smurto, nuo kurio L. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kambaryje ant lovos užgulė ją bei nurengęs rūbus, lytiškai santykiavo su L. D. prieš jos valią.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas prašo apklausti liudytoją G. K. ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 1 d. Gynėjas skunde nurodo, kad teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo, netinkamai, šališkai įvertino įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas neanalizavo nukentėjusiosios L. D. parodymų, kurie byloje yra vienas pagrindinių įrodymų šaltinių, nelygino jų su liudytojų parodymais, todėl juos nepagrįstai laikė nuosekliais ir patikimais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad M. B. pareikštas galutinis kaltinimas yra žymiai lengvesnis nei pradinis įtarimas. M. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas padaręs grupinį išžaginimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suduodamas ne daugiau kaip 20 smūgių ir neteisėtai atėmęs laisvę nukentėjusiajai. M. B. pareikštas įtarimas buvo grindžiamas nukentėjusiosios parodymais. Kaltinamajame akte jam nebuvo inkriminuotas neteisėtas laisvės atėmimas, apsvaigimas nuo alkoholio, sumažintas nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičius, o teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Gynėjo nuomone, kaltinimo švelninimas rodo, kad dalis nukentėjusiosios parodymų buvo atmesti.
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji savo ar ne savo noru turėjo lytinius santykius. Jos parodymai nenuoseklūs ir neatitinka kitų bylos įrodymų. Pirmiausia, jos parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo laiką yra prieštaringi. Pirmojoje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad buvo mušama pirmąjį, t.y. 2007-01-20 vakarą (šeštadienį) ir kad naktį, apie 1 val. M. B. ją išžagino. Apeliantas pažymi, kad šiame protokole data iš 2007-01-20 ištaisyta į 2007-01-21 (arba atvirkščiai), tačiau ištaisymas neaptartas, taip pažeidžiant (duomenys neskelbtini) str. 4 d. nuostatas. Asmens parodymo atpažinti metu L. D. nurodė, kad asmuo Nr. 3, pravarde „Žirnis”, ją šeštadienį, 2007-01-20, mušė ir išprievartavo (apelianto teigimu, šiame tekste antrasis sakinys įrašytas jau po protokolo pasirašymo). Analogišką datą, t.y. šeštadienį, 2007-01-20, nukentėjusioji nurodė ir atpažindama nuteistąjį A. B.. Tačiau teismas nuosprendyje šiose protokoluose nurodytų datų neaptarė. Antrojoje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad M. B. liudytoją E. I. išvežė 2007-01-20 apie 16 val., ją mušti pradėjo apie 18 val., o išžagino naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Tik šioje apklausoje L. D. pirmą kartą nurodė, kad ją po M. B. išžagino ir M. D.. Trečioje apklausoje nukentėjusioji nurodė, kad šeštadienio vakare M. B. jai kumščiu smogė į nosį ir išžagino iki vidurnakčio, o E. I. jau buvo išvežta šeštadienį 16 val.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. K. patvirtino, kad M. B. pas ją buvo nuo 2007-01-19 vakaro iki 2007-01-20 11 val., po to išvažiavo pas tėvus į kaimą, grįžo apie 13 val. ir buvo kartu iki jos išvykimo į ,,Vikondos “ pramogų centrą 18 val. 2007-01-21 apie 1 val. M. B. ją paėmė iš pramogų centro ir apie 2 val. parvežė namo, kuriuose jie buvo kartu iki 5 val. ryto. Pagal liudytojos E. I. parodymus, M. B. ją iš I. V. namų išvežė sekmadienio rytą, apie 9 val. Pagal nukentėjusiosios parodymus, M. B. ją žagino, E. I. išvykus. Iš šių parodymų matyti, kad nukentėjusioji savo parodymuose praleido vienos paros įvykius, kuomet, išvykus E. I., tačiau nukentėjusiajai nenuvykus pas S. L., M. B. turėjo galimybę nukentėjusiąją išžaginti I. V. bute. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad šeštadienio, t.y. 2007-01-20 vakarą M. B. vairuojamą automobilį sustabdę policijos pareigūnai nustatė, kad M. B. buvo blaivus, po to nuteistasis iki sekmadienio ryto buvo kartu su G. K., į nukentėjusiosios ir E. I. parodymus apie jos išvykimo laiką, daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai apie tai, jog M. B. ją išžagino 2007-01-21 apie 1 val., yra melagingi. Apelianto nuomone, nukentėjusioji melavo ir teigdama, kad M. B. I. V. bute lankėsi 2007-01-20 rytą ir girtavo, nes tai paneigia policijos pareigūno D. E. parodymai, kad 2007-01-20 21-24 val. laikotarpiu M. B. vairavo automobilį blaivus.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nuosprendyje neaptarti ir kiti įrodymai, paneigiantys M. B. kaltę. Nukentėjusioji pirmojoje apklausoje nenurodė, kad ją išžagino jos pažįstamas M. D.. Teismo posėdyje nukentėjusiąją apklausęs liudytojas tyrėjas A. V. teigė galbūt pamiršęs protokole įrašyti M. D. pavardę. Apeliantas tokius liudytojo veiksmus vertina kaip siekimą nuslėpti sunkų nusikaltimą arba jo parodymus siūlo laikyti melagingais.
Nukentėjusioji parodė, kad jai buvo suduota apie 20 smūgių. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusiajai padaryti trys sužalojimai, teismo posėdyje patvirtino nebuvus jokių kitų sužalojimų. Eksperto teigimu, nukentėjusioji elgėsi adekvačiai ir ramiai. Todėl apeliantas nukentėjusiosios tėvų, tyrėjos Ž. Ž. parodymus apie nukentėjusiosios kūne buvusius daugybinius kūno sužalojimus, smaugimo žymes, kraujosruvas vertina kaip tėvų siekimą gauti turtinės naudos iš nuteistųjų ir tyrėjos norą parodyti savo darbo rezultatus. Pagal nukentėjusiosios parodymus, M. B. jai smogė į veidą, iš nosies tekėjo kraujas, todėl tokio smūgio pėdsakai turėjo išlikti iki ekspertizės atlikimo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad šio sužalojimų požymiai galėjo išnykti ir po pusvalandžio. Tačiau tokiu atveju nukentėjusiosios tėvai ir tyrėja, bendravę su nukentėjusiąja gerokai vėliau, šių sužalojimų negalėjo matyti. Apeliantas pažymi, kad tyrėja privalėjo nukentėjusiosios veide matytus sužalojimus, nenurodytus specialisto išvadoje, užfiksuoti, apklausdama ekspertą, nukentėjusiąją, tačiau to nepadarė.
Liudytoja E. I. paneigė nukentėjusiosios parodymus, esą M. B. mušęs liudytoją. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad bute buvusios merginos būtų buvę skriaudžiamos, liudytojas A. B. paneigė nukentėjusiosios parodymus, kad ji prašiusi ją apginti nuo smurtaujančio M. B..
Nukentėjusioji teigia I. V. bute buvusi laikoma prievarta ir negalėjusi išeiti, tačiau bylos medžiaga tai paneigia : buto durų spyna buvo sugedusi, durys užrakintos, bet raktas laikomas spynoje, per dvi paras į butą nuolat vaikščiojo žmonės, todėl nukentėjusioji galėjo nekliudoma išeiti iš buto. Apeliantas mano, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji nepasinaudojo draugės E. I. telefonu, kad praneštų artimiesiems apie prieš ją taikomą prievartą, neprašė pagalbos kitų bute buvusių asmenų, rodo jos parodymus esant nepatikimais. Apeliantui kelia abejonių ir kitos byloje nustatytos aplinkybės : byloje nėra telefoninių pokalbių išklotinių, SMS pranešimų tų asmenų, kuriems neva skambino ir rašė nukentėjusioji, jos tėvas sulaužė SIM kortelę, nukentėjusioji melavo savo tėvams, nežinojo esanti nėščia, po įvykio nusimaudė ir išsiskalbė drabužius, taip sąmoningai sunaikindama įkalčius. Nei vienas iš byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino nukentėjusiosios parodymų apie tai, kad M. D. ją apsvaigino amfetaminu, ji blogai jautėsi, buvo mušama. Priešingai, liudytojai patvirtino, kad L. D. savo noru vartojo alkoholinius gėrimus ir linksminosi. L. D. organizme rasta marihuana, kurios ji esą nerūkiusi, o tai patvirtina nuteistųjų parodymus, kad nukentėjusioji vartoja narkotines medžiagas.
Nukentėjusioji teigė po abiejų išžaginimų nusivaliusi spermą tualetiniu popieriumi, tačiau specialisto išvada nustatyta, kad nei ant iš įvykio vietos paimto popieriaus, nei ant patalynės spermos pėdsakų nėra. M. B. kelnaitėse rasta sperma nepatvirtina, kad jis turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja. Teismas nepagrįstai atmetė M. B. parodymus, kad sperma liko po jo santykiavimo su drauge G. K., o šios liudytojos neapklausęs teismo posėdyje, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir perkėlė jam įrodinėjimo naštą. Specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nei ant tualetinio popieriaus, nei ant patalynės nėra nukentėjusiosios kraujo, paneigia jos parodymus, kad ją mušė M. B., o ji kraują nusivalė tualetiniu popieriumi.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismo motyvas apie nukentėjusiajai darytą poveikį ir tuo paaiškinamą jos galimą suklydimą tyrimo pradžioje dėl ją išžaginusių asmenų skaičiaus yra nepagrįstas, nes E. V. nuteistas už siekimą daryti poveikį nukentėjusiajai 2007-01-30, o L. D. ikiteisminio tyrimo pareigūnų apklausta 2007-01-22 ir 2007-01-25, ikiteisminio tyrimo teisėjo – 2007-01-30.
Teismas nuosprendyje rėmėsi teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad nukentėjusioji nusikaltimo metu buvo bejėgiškos būklės. Tačiau teismas šios išvados nevertino kartu su kitais bylos įrodymais. Ekspertai, pateikdami išvadą, rėmėsi kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, kurių didesnė dalis nepasitvirtino : byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai nebuvo atimta laisvė, ji nebuvo prievarta girdoma alkoholiu, o savo noru gėrė alkoholinius gėrimus ir rūkė marihuaną, prieš ją bendrininkų grupėje jokie veiksmai nebuvo atlikti. Nuosprendyje turėjo būti nurodyta, kokie įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nukentėjusioji buvo apsvaiginta narkotinėmis medžiagomis, nugirdyta ir todėl bejėgiškos būklės, o M. B. tai žinojo ir tuo pasinaudojo. Ekspertizės akte nurodyta, kad L. D. konfliktinėje situacijoje gynybiška su tendencija manipuliuoti aplinkiniais, meluoti. Apelianto nuomone, būtent tokia situacija susiklostė po nusikaltimo nukentėjusiosios santykiuose su tėvais.
Teismas nepagrįstai nuteistųjų M. B. ir M. D. parodymus vertino kaip nenuoseklius, nes jie iš esmės nuosekliai neigė nusikaltimų padarymą. Tai, kad jie nenurodė visų aplinkybių, negali būti laikoma jų kaltės įrodymu, nes baudžiamojo proceso įstatymas suteikia jiems teisę gintis bet kokiomis priemonėmis.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į gynybos pateiktus argumentus, kurie patvirtina nukentėjusiąją turėjus motyvus kaltinti M. B. sunkaus nusikaltimo padarymu : jos ir nuteistojo santykiai dėl ankstesnių konfliktų buvo priešiški, be to, ji bijojo savo tėvų, todėl, teigdama buvusi išžaginta ir prievarta laikoma bute, norėjo jiems pateisinti savo ilgą nebuvimą namuose.
Byloje nenustatyta, kad M. B. padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. B. nukentėjusiajai sudavė kumščiu į nosį ir penkis kartus į kojas, tačiau ekspertas tokių sužalojimų nenustatė. Specialisto išvada patvirtina tik nuteistojo M. D. parodymus, kad jis sudavė nukentėjusiajai į krūtinę, tačiau M. D. už tai nenuteistas. A. B. nuteistas už dviejų smūgių į skruostą, vieno į dešinįjį šoną sudavimą ir smaugimą, tačiau tokie sužalojimai nukentėjusiajai nenustatyti. Už specialisto išvada nustatytą sužalojimą - kraujosruvas abiejų dešiniųjų klubų srityje – nenuteistas nei vienas asmuo.
Apibendrindamas nuteistojo gynėjas daro išvadą, kad M. B. nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas, todėl jis turi būti išteisintas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir jį išteisinti pagal BK 149 str. 1 d., nes nuteistas nepagrįstai. Skunde nurodo, kad nukentėjusioji pareiškime nenurodė, kad jis ją išžagino. Byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl mano esąs nuteistas tik todėl, kad buvo anksčiau teistas.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis M. D. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis M. B. prašė jo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistųjų M. B. ir M. D. gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai tenkinami, Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl M. B. ir M. D. nuteisimo pagal BK 149 str. 1 d. panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo M. B. ir M. D. išteisinami, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p. ).
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. B. ir M. D. kaltais pagal BK 149 str. 1 d., jų kaltę grindė nukentėjusiosios L. D., liudytojų – jos tėvų V. D. bei R. D., brolio V. D., draugo A. Z., policijos darbuotojų A. V., Ž. Ž. parodymais bei kitais byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismo manymu, duodančiais pagrindą išvadai, kad M. B., pasinaudojęs L. D. bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų bei panaudojęs fizinį ir psichinį smurtą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią, o M. D. du kartus davė jai gerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir prieš tai M. B. naudoto fizinio smurto, su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią.
Teismas apkaltinamajame nuosprendyje besąlygiškai rėmėsi nukentėjusiosios L. D. parodymais, nurodydamas, kad visose proceso stadijose ji davė iš esmės vienodus ir neprieštaringus parodymus, o neatitikimai jos parodymuose galėjo atsirasti dėl E. V. jai daryto poveikio bei šoko būsenos, atsiradusios po patirto fizinio smurto, apsvaiginimo narkotinėmis medžiagomis ir išžaginimo. M. B. ir M. D. parodymus, kuriais jie neigė išžaginę L. D., teismas įvertino kaip nenuoseklius, nevienodus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, neatitinkančius kitiems ištirtiems įrodymams.
Nukentėjusioji L. D. pareiškime – protokole dėstydama aplinkybes apie tai, kaip ją 2007 m. sausio 21 d. ( data taisytina, taisymas neaptartas ) vakare, apie 1 val., išžagino M. B., nieko nepaminėjo, jog ją būtų išžaginęs ir M. D. ( 1 t., 3 – 4 b. l. ). Tą pačią dieną apklausta liudytoja ji jau nurodė, kad, jai nesipriešinant, su ja lytiškai santykiavo ir M. D. ( 1 t., 53 – 55 b. l. ). Nei šioje apklausoje, nei prieš tai rašytame pareiškime – protokole nėra paminėta, kad M. D. jai būtų davęs gerti sulčių, kurių išgėrusi ji pradėjo negerai jaustis. Tik kai 2007 m. sausio 23 d. buvo atliktas L. D. šlapimo tyrimas Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre ir rasta amfetamino ir marihuanos, L. D. 2007 m. sausio 25 d. apklausoje nurodė, kad M. D. jai buvo atnešęs stiklinę sulčių, kurias išgėrusi, ji pasijuto keistai. Po to jai kas nors vis pasiūlydavo atsigerti, bet kas konkrečiai ir ką davė gerti, ji jau nebepamena. Šioje apklausoje ji nurodė, kad M. B. ją išžagino sausio 20 d. iki vidurnakčio ( 1 t., 56 – 58 b. l. ). Apklausiama 2007 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos L. D. nurodė, kad I. V. bute ji gėrė šampaną, degtinę. M. B., būdamas girtas, ją išžagino šeštadienio vakare, t. y. 2007 m. sausio 20 d. apie 21 val. Taip pat ji nurodė, kad tą patį vakarą buvo labai apsvaigusi nuo gėrimų, pati atsigulė su M. D. į lovą ir lytiškai su juo santykiavo. L. D. nurodė, kad po to, jau paryčiui, jai buvo bloga, skaudėjo galvą ir M. D. jai davė atsigerti sulčių ( 1 t., 62 – 67 b. l. ). Sekančią dieną tęsiant L. D. apklausą, ji nurodė, kad vakar, t. y. sausio 30 d. jai kaip nukentėjusiajai darė poveikį nepažįstamas jaunuolis ( kaip vėliau nustatyta, tai buvo E. V. ) Šios apklausos metu ji nurodė, kad iki santykiavimo su M. B. ji buvo išgėrusi tik dvi taures šampano. Sultis jai M. D. davė gerti du kartus, pirmą kartą prieš M. B. veiksmus. Vėliau, atsakydama į prokuroro klausimą, patikslino, kad antrą kartą pati gėrė sultis, dar prieš santykiavimą su M. B.. Nurodė, kad nuo M. B. suduoto smūgio į nosį liko mėlynė nosies kairėje pusėje. Prieš santykiavimą su M. D. ji jam sakė kažką tai tokio, kad nenori, nepamena, ar priešinosi. Po Ernestos išvažiavimo, ji prašėsi namo, tačiau vaikinai prašė pabūti. ( 1 t., 67 – 70 b. l. ).
Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas šiuos prieštaravimus L. D. parodymuose nepagrįstai ignoravo.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, apklausė visus liudytojus, kuriuos tuo metu galėjo apklausti, tačiau, vertindamas įrodymus, akivaizdžiai “viršenybę“ prieš kitus įrodymus suteikė L. D. bei išvestiniams – jos artimų žmonių ir policijos darbuotojų, bendravusių su ja, parodymams.
Kolegijos manymu, įrodymų vertinimas, vieniems įrodymams suteikiant pranašumo, o kitus nepagrįstai atmetant, prieštarauja BPK 20 str. 5 d. išdėstytai sampratai apie įrodymų vertinimą.
Visose apklausose, tame tarpe ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje L. D. akcentavo, kad ji iš buto išeiti negalėjo, nes buto durys buvo rakinamos. Tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu prokuroras priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė bylą M. B., M. D., A. B. ir I. V. atžvilgiu, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto BK 146 str. sudėtis požymių. Nutarime konstatuojama, kad nėra įrodymų, jog minėti asmenys tyčia būtų uždarę nukentėjusiąją bute ir ją laikę, tuo neteisėtai atimdami jai laisvę ( 3 t., 35 – 36 b. l. ). Tai rodo, jog net ikiteisminį tyrimą kontroliavęs, o vėliau kaltinimą teisme palaikęs prokuroras iš dalies kritiškai vertino nukentėjusiosios parodymus. Šiuo atžvilgiu teismo nuosprendis aiškiai prieštaringas. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje akcentuojama, kad L. D. iš buto negalėjo išeiti, nes neleido M. D. bei buvo užrakintos buto durys, tačiau nuosprendžio nustatomojoje dalyje nuorodos apie tai nėra.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje prokuroras M. B. ir M. D. veikas iš kaltinimo išžaginus L. D. bendrininkų grupe, prašė kvalifikuoti kaip padarytą nesant grupės ( 4 t., 108 b. l. ). Nežiūrint to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje, išdėstant M. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, išliko teiginys „M. D. davus L. D. atsigerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino, nuo ko pastaroji apsvaigo“, tačiau dėstant įrodymus, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, ir motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismas nenurodė, kuo vadovaudamasis nustatė, kad M. B. žinojo apie M. D. duotas nukentėjusiajai sultis su psichotropine ( nuosprendyje nurodyta – narkotine ) medžiaga – amfetaminu.
Kaip jau aukščiau minėta, L. D. parodymai apie jos apsvaiginimą psichoaktyviomis medžiagomis yra nenuoseklūs ( iš pradžių ji visiškai nenurodė, kad jos savijauta, apart neblaivumo nuo išgertų alkoholinių gėrimų, buvo pasikeitusi ), jos parodymai neparemti kitais patikimais įrodymais, duodančiais pagrindą tvirtinti, kad būtent M. D. davė jai atsigerti sulčių, kuriose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, be to liko nenustatyta, kokiu būdu jos organizme atsirado marihuana.
M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kategoriškai neigė davęs L. D. sultis su psichotropine medžiaga. Nors nukentėjusiosios parodymai apie jai duotas gerti sultis ir keistą poveikį jų išgėrus yra akivaizdžiai prieštaringi, šių parodymų niekas nepatvirtino, visgi teismas padarė kategorišką išvadą, kad M. D. davė jai gerti sulčių, kuriose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino. Tačiau, nežiūrint į tai, kad I. V. bute buvo rasta piniginė su M. D. asmens dokumentais ir polietileniniu maišeliu, kuriame buvo amfetamino pėdsakai, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš buvusių bute asmenų, o juo labiau – M. D. įbėrė amfetamino į sultis ir jas padavė gerti L. D.. Teismas, padarydamas išvadą, jog psichotropinės medžiagos su sultimis nukentėjusiajai davė M. D., rėmėsi liudytojos E. I. parodymais apie tai, kad ji garsiai pasakė virtuvėje buvusiems vaikinams, tarp kurių buvo ir M. D., jog L. D. nori gerti. Tačiau minėta liudytoja nepatvirtino L. D. parodymų, jog M. D. būtų atnešęs gerti sulčių. Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad L. D. prašant atnešti atsigerti, ji apie tai garsiai pasakė buvusiems virtuvėje, tačiau ji nematė, kad kas nors L. D. nunešė atsigerti. Taigi, šios liudytojos parodymai neduoda pagrindo išvadai, kad M. D. davė L. D. atsigerti sulčių, kuriose buvo amfetamino. Kita vertus, L. D. gėrė įvairius gėrimus, todėl į juos taip pat galėjo būti įdėta amfetamino. Tai, kad, pagal L. D. parodymus, M. D., jai davęs sulčių, nusijuokė, negali būti įrodymu, jog jis padavė sultis su amfetaminu. Be to, I. V. bute buvo daugiau asmenų, todėl neatmestina tikimybė, kad kuris nors iš jų galėjo, L. D. nežinant, įdėti jai į gėrimus amfetamino. Objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimo versiją, šioje dalyje nėra, o prielaidomis kaltinimas negali būti grindžiamas.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus apie amfetamino atsiradimą L. D. organizme visiškai nutylėjo apie tai, iš kur galėjo jos organizme atsirasti ir narkotinės medžiagos – marihuanos. Nors bylos duomenimis nustatyta, kad I. V. bute buvo rūkoma, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi priklausomybės ligų centro specialistė paaiškino, jog žmogaus organizme marihuanos gali atsirasti ne tik pačiam ją vartojant, bet ir ilgą laiką būnant patalpoje, kurioje rūkoma marihuana, tačiau niekas iš šioje byloje apklaustų asmenų, išskyrus pačią nukentėjusiąją, kuri tik teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji nepamena, ar rūkė, o vaikinai per „baklaškę“ rūkė žolę, nepatvirtino, jog S. L. ar I. V. butuose buvo rūkoma marihuana. Apylinkės teismas atmetė kaltinamųjų M. D. ir M. B. parodymus, jog L. D. iki įvykio vartojo narkotines medžiagas, nurodydamas, jog tokių duomenų nėra ir šį faktą patvirtina nukentėjusiosios artimieji – tėvas V. D., motina R. D., brolis V. D., draugas A. Z., be to, ir jos draugė E. I. nenurodė, kad ji vartotų narkotikus. Tačiau, vertinant L. D. parodymus šioje dalyje, būtina atsižvelgti ir į jos individualias savybes, nurodytas teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės akte, kur nurodoma, kad L. D. konfliktinėje situacijoje pasireiškia gynybiškumas su tendencija meluoti. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios, kuri gyvena su tėvais viename bute, turi artimą draugą ir su juo yra sugyvenusi vaiką, netinkamas elgesys – nebuvimas, iš anksto neįspėjus, namuose beveik tris dienas, girtavimas su vyriškiais, grįžimas namo apsvaigus, gali sukelti jos artimųjų nepasitenkinimą, o tuo pačiu priversti ją pačią ieškoti būdų pasiteisinti dėl tokių savo veiksmų. Vengdama galimos neigiamos artimųjų reakcijos, nukentėjusioji turėjo pagrindą nuslėpti savanorišką kvaišalų vartojimą ir galėjo sugalvoti tokią veiksmų seką, kuri sukeltų ne artimųjų pyktį ar pasmerkimą, o užuojautą, atlaidumą. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiosios motina nurodė, kad duktė nerūkė ir negėrė, narkotikų taip pat nevartojo. Visa tai rodo, kad nukentėjusioji nebuvo visiškai atvira su savo artimaisiais, todėl remtis jų parodymais, darant kategorišką išvadą apie potraukio nebuvimą, negalima. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja S. L. parodė, kad ji žinojo, jog L. D. vartodavo narkotikus, ji pati prieš įvykį yra mačiusi L. D. traukiant į nosį amfetaminą, girdėjusi, jog rūkydavo „žolę“. Minėtos liudytojos parodymus vertinti kritiškai nėra pagrindo. Pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji negali pasakyti, iš kur jos organizme atsirado marihuana. Kartu ji neatmetė galimybės, jog ir pati galėjo rūkyti, tačiau to nepamena. Kolegija įsitikinusi, kad, nesant patikimų įrodymų, nėra pagrindo apylinkės teismo padarytai išvadai, kad M. D. du kartus davė L. D. gerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas konstatavo, kad M. D. nukentėjusiąją išžagino vieną kartą. Pats nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir abiejų instancijų teismuose davė nuoseklius parodymus, kad su L. D. lytiškai santykiavo tris kartus jai sutinkant.
Būtinas nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnyje, požymis yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš šio valią, kai kaltininkas suvokia kito asmens nesutikimą. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji aiškiai savo nenoro lytiškai santykiauti su M. D. neišreiškė. Kaip jau minėta, L. D. savo pareiškime – protokole apie tai, kad M. D. būtų su ja lytiškai santykiavęs prieš jos valią neužsiminė ( 1 t.,3 – 4 b. l. ). Vėlesnėse apklausose ji nurodė, kad su M. D. lytiškai santykiavo, jai nesipriešinant ( 1 t., 53 – 58 b. l. ). Apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjai ji nurodė, kad buvo labai apsvaigusi nuo gėrimų, su M. D. atsigulė kartu į vieną lovą. M. D. pradėjo prie jos lįsti. Ji nelabai prisimena visus įvykius, bet žino, kad lytiškai santykiavo su M. D.. Prisimena, kad sakė M. D. kažką tokio, jog nenori santykiauti ( 1 t., 62 – 70 b. l. ). Teisiamajame posėdyje ji taip pat nurodė, kad sakė M. D., jog nenori su juo lytiškai santykiauti, tačiau jam nesipriešino ( 4 t., 19 – 21 b. l. ). Iš bylos duomenų matyti, kad iki įvykio M. D. su L. D. buvo pažįstami apie pusę metų, susitikinėdavo, tačiau lytinių santykių neturėjo. Nors apylinkės teisme apklaustų liudytojų, pažinojusių M. D. ir žinojusių apie jo draugystę su L. D., parodymai įvertinti kritiškai kaip suinteresuotų bylos baigtimi, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja S. L. taip pat nurodė, kad ji žinojo apie L. D. ir M. D. draugiškus santykius. Ji parodė, kad pas ją į namus sekmadienio, t. y. sausio 21 d. vakarą atėję L. D. su M. D. buvo geruose santykiuose. Visi kartu sėdėjo, vartojo alkoholinius gėrimus, linksminosi, L. D. šoko, bučiavosi su M. D.. Ryte L. D. buvo išėjusi su M. D. dar nupirkti alkoholinių gėrimų. Atėjus L. D. motinai, ji nenorėjo eiti namo, melavo, kad pas ją ( S. L. ) buvo visą savaitgalį. Liudytojos S. L. parodymus kritiškai vertinti teismui nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje L. D. pripažino, kad M. D. laikė savo draugu. Apylinkės teismas visiškai neaptarė M. D. versijos apie savanorišką L. D. lytinį santykiavimą su juo, nurodydamas tik, kad nukentėjusiosios situacijos per ilgai užsibuvus ir negrįžus namo bei praradus telefoną nėra pagrindo traktuoti kaip konfliktinės, dėl kurios jai būtų reikėję gintis ir meluoti, ką nors kaltinant išžaginimu ir sumušimu. Tačiau, kolegijos manymu, nukentėjusiosios ir nuteistojo M. D. geri santykiai iki 2007 m. sausio 20 d., jos savanoriškas ėjimas kartu su M. D. pas S. L., po to pas I. V., alkoholinių gėrimų vartojimas ( E. I. parodymai 4 t., 22 b. l. ), atsigulimas į lovą kartu su M. D., jokio pasipriešinimo ar aiškaus nesutikimo lytiškai santykiauti neparodymas, neduoda pagrindo išvadai, kad M. D. turėjo suvokti L. D. nesutikimą lytiškai santykiauti su juo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad jis ir po nuosprendžio priėmimo su L. D. bendravo telefonu, susirašinėdamas SMS žinutėmis, sulaukė iš jos laiško bei jos nuotraukų. Įrodymų tyrimo metu kolegija ištyrė M. D. pateiktos mobilaus ryšio telefono SIM kortelės turinį ir nustatė, kad iš abonento Nr. +37069069400 ( L. D. telefono numeris, nurodytas jos apklausos protokole 1 t. 72 b. l. ) gauta 19 SMS tekstinių pranešimų. Jie siųsti laikotarpyje nuo 2007 m. gruodžio 23 d., t. y. iš karto po nuosprendžio paskelbimo iki 2008 m. vasario 23 d. Taip pat apžiūrėtos keturios L. D. nuotraukos ir laiškas su voku, siųstas M. D. į Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus. Pranešimų ir laiško turinys rodo, kad šiltus santykius M. D. atžvilgiu L. D. išsaugojo ir po apkaltinamojo nuosprendžio M. D. atžvilgiu priėmimo. Nukentėjusioji L. D. neneigė rašiusi M. D. SMS žinutes ir siuntusi jam laišką bei savo nuotraukas. Nors teismo posėdyje dalyvavusi psichologė ekspertė tokią situaciją, kai nukentėjusioji, kaltinanti kitą asmenį sunkaus nusikaltimo padarymu, palaiko draugiškus ryšius, nevertino kaip neįprastą, tačiau, kolegijos manymu, tai duoda pagrindą jos parodymus, ypač tokius, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, vertinti itin atsargiai.
Taigi ankščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog apylinkės teismui nepavyko pašalinti daugelio abejonių nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jis įtvirtintas ir minėto Senato nutarimo 3.1.8 punkte, kuriame nustatyta, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų įrodymų visumos vertinimu. Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu gauta informacija, daro išvadą, jog įrodymai, kuriais grindžiama M. D. kaltė, neleidžia daryti patikimų išvadų apie jo kaltumą. Kolegija išdėstė aplinkybes, kurios, jos manymu, rodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje prieita išvada dėl M. D. kaltės, padarius išžaginimą, nepakankamai pagrįsta įrodymais arba tie įrodymai sukelia abejonių, kurios taip ir liko nepašalintos. Negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d., todėl šioje dalyje jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.
Iš M.daugėlos apeliaciniame skunde nurodytų motyvų matyti, kad jis neginčija nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal BK 178 str. 1 d., todėl šioje dalyje nuosprendis nekeičiamas.
Nukentėjusiosios parodymų patikimumo problema aktuali ir sprendžiant apkaltinamojo nuosprendžio M. B. atžvilgiu pagrįstumo klausimą.
M. B. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė lytiškai santykiavęs su L. D.. Apylinkės teismas šį savo kaltės neigimą paneigė tuo, kad ant M. B. glaudžių, paimtų iš jo tuoj po įvykio, rasta priklausanti M. B. sperma. Teismas atmetė M. B. versiją, kad jis prieš įvykį lytiškai santykiavo su savo drauge, o po to visas dienas iki jo sulaikymo nekeitė savo kelnaičių, kaip nepagrįstą ir neįtikinamą, juo labiau, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tokių aplinkybių nenurodė. Iš tikrųjų, M. B., neigdamas bet kokio lytinio santykiavimo su L. D. faktą, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus nenurodė, kad jis prieš įvykį lytiškai santykiavo su savo drauge G. K. ( 2 t., 115 – 116, 119 – 120 b. l. ). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokie klausimai M. B. nebuvo užduoti, jis pats nežinojo, kad ant jo kelnaičių rasta jo paties sperma, su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo supažindintas. Ikiteisminio tyrimo metu jis gana detaliai nurodė laiką, kada buvo I. V. bute, kur važinėjo įtarime nurodytu laiku, kiek laiko buvo pas G. K. ir pan. M. B. apklaususi tyrėja neklausė jo, ką jis turėjo omenyje sakydamas, jog bendravo su G. K.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. K. nurodė, kad su M. B. buvo kartu nuo 2007 m. sausio 19 d. vakaro iki sausio 20 d. 11 valandos, nuo sausio 20 d. 13 val. iki 18 val., nuo sausio 21 d. 1 val. iki maždaug 4 val. Ji nurodė, kad tuo metu bendraudama su M. B. nepastebėjo, kad jis būtų buvęs neblaivus. Tuo metu M. B. važinėjo automobiliu O. V. ( 2 t., 80-081 b. l. ). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja G. K. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus. Papildomai ji nurodė, kad tikrai naktį iš penktadienio į šeštadienį, t. y. iš 2007 m. sausio 19 d. į sausio 20 d. ji turėjo lytinius santykius su M. B.. Ji nematė, kad M. B. būtų persirenginėjęs drabužius. Šios liudytojos, kuri iš karto, sužinojusi apie tai, jog jos artimas draugas įtariamas išžaginimu, nutraukė su juo santykius ir nepalaiko jų ir šiuo metu, parodymais netikėti teismui nėra pagrindo. Šiais parodymais patvirtinamas nuteistojo M. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog sperma ant M. B. kelnaičių galėjo likti po santykių G. K..
Pagal apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytą nusikalstamą veiką, kuri laikoma įrodyta, galima daryti išvadą, kad M. B. žinojo, kad M. D. davė L. D. atsigerti sulčių, kuriose buvo narkotinės medžiagos – amfetamino, tačiau nuosprendyje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, todėl neaišku, kuo remiantis teismas padarė tokią išvadą, juo labiau, kad, kaip jau minėta, M. D. ir M. B. nenuteisti už veiką, padarytą bendrininkų grupe.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų remtis nenuosekliais L. D. parodymais, neparemtais kitais patikimais įrodymais, įrodinėjant M. B. kaltę, negalima. Kiti apylinkės teismo nuosprendyje paminėti duomenys neginčijamai M. B. kaltės neįrodo. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad M. B. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį ir penkis kartus į kojas, laikė jos rankas ir tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, nes ji nepatvirtinta ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje paminėta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad, apžiūrėjus L. D., rastos poodinės kraujosruvos dešinės krūties ir abiejų klubų sąnarių srityse, šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais kaip išžaginimo metu, taip ir kitomis aplinkybėmis, šviežių sužalojimų lytinių organų srityje ir jų aplinkoje nėra, spermijų nerasta ( 1 t., 50 – 51 b. l. ), ne tik kad nepatvirtina M. B. kaltės, bet priešingai – tik įrodo, kad L. D. parodymai apie suduotus smūgius į nosį, į kojas yra niekuo neparemti, todėl negali būti pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui. Liudytojų policijos darbuotojų A. V. ir Ž. Ž. parodymai apie matytas mėlynes ir sumušimus kitose L. D. kūno vietose M. B. kaltės taip pat neįrodo. Jų parodymai svarbūs tik nuosprendžio neskundusio A. B. kaltei įrodinėti.
Neginčijamai nustatyta, kad 2007 m. sausio 19 – 21 dienų laikotarpyje L. D. pas S. L., I. V., po to vėl pas S. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, nenustatytomis aplinkybėmis ji pati svaiginosi ar buvo apsvaiginta psichotropine medžiaga – amfetaminu ir narkotine medžiaga – marihuana. Tai, kolegijos nuomone, turėjo įtakos ne tik jos elgesiui, bet ir atminčiai apie praėjusius įvykius. Tuo tarpu M. B. sausio 19 – 20 dienomis, priešingai nei nurodė L. D., nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Apsvaigimas nuo alkoholio jam buvo nurodytas įteikus pradinį įtarimą dėl išžaginimo bendrininkų grupe ir neteisėto laisvės atėmimo ( 2 t., 114 b. l. ), tačiau vėliau ši aplinkybė jau nebuvo inkriminuota, nes pats M. B. neigė buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, išskyrus sausio 21 d. vakarą, o be to tai paneigė ir liudytojas policijos patrulis D. E., sustabdęs M. B. vairuojamą automobilį sausio 20 d. vakare. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad M. B. buvo blaivus ( 2 t., 84 – 85, b. l. ). Teismas padarė išvadą, kad M. B. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tačiau tokios išvados nepagrindė, paminėjęs tik, kad M. B. nustatytas 6 narkotinių medžiagų pavartojimas, teigiamas testas marihuanai. Nors tyrimą atlikęs gydytojas iš dalies užpildė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, tačiau akte nenurodyta, kokios medžiagos rastos M. B. organizme, ar M. B. tyrimo metu buvo apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų, nenurodyta, koks ir kada tyrimas buvo atliktas ( 1 t., 46 b. l. ). Toks netinkamai užpildytas aktas negali būti pagrindu darant išvadą, kad M. B. 2007 m. sausio 20 – 21 d. laikotarpyje buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pats M. B. nurodė, kad jis narkotikus vartojo maždaug prieš mėnesį. Priklausomybės ligų centro specialistė patvirtino, kad pavartojus marihuanos pėdsakai organizme gali išlikti daugiau kaip mėnesį.
Nukentėjusioji L. D. apklausoje nurodė, kad ji tualetiniu popieriumi nusivalė nuo savo kojų M. B. spermą ( 1 t., 56 – 58, b. l. ). Įvykio vietos apžiūros metu iš I. V. buto, kuriame, pasak L. D., ją išžagino M. B., buvo paimti tualetinio popieriaus gniužulai ( 1 t., 12 – 16 b. l. ), tačiau ant jų spermos nerasta ( 1 t., 25 – 28 b. l. ).
Nukentėjusioji L. D. tik 2007 m. sausio 31 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nurodė, kad vasarą kažką švenčiant miške ji buvo susitikusi M. B. ir tarp jų įvyko konfliktas Be to, ji nurodė, kad M. B. šeštadienio ryte ir dieną gėrė alkoholį, nors į M. B. klausimą atsakė, jog nematė M. B. šeštadienį geriant ( 1 t., 67 – 70 b. l. ). Nors teisiamajame posėdyje ji taip pat nurodė, kad pirtyje tarp jos ir M. B. buvo konfliktas ( 4 t., 19 – 21 b. l. ), tačiau apylinkės teismas į šį faktą, vertindamas L. D. parodymus, neatkreipė dėmesio. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje peržiūrėjus L. D. M. D. siųstų žinučių turinį, rasta viena tokio turinio žinutė: „ Tu nė neįsivaizduoji, kaip nekenčiu Žirnio... Jis manęs visada norėjo, o aš jo ne... Pradėjo man keršyti... Aš jam taip pat“. Bylos duomenimis nustatyta, kad „Žirnis“ yra M. B. pravardė. Nukentėjusioji aiškino, kad, rašydama apie savo kerštą, ji turėjo omenyje pranešimą policijai apie M. B. padarytą nusikaltimą jos atžvilgiu, tačiau pats žinutės turinys aiškiai rodo, kad L. D. turėjo išankstinį nusistatymą M. B. atžvilgiu, todėl remtis vien tik jos parodymais, įrodinėjant M. B. kaltę, negalima.
Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog nepaneigti nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad, būdama priešiškuose santykiuose su M. B. ir norėdama pasiteisinti tėvams dėl ilgo nebuvimo namuose, į kuriuos grįžo ne pati, o buvo parvežta tėvų, alkoholinių gėrimų ir kvaišalų vartojimo, ji sugalvojo versiją apie tai, jog ją išžagino M. B., o kiek vėliau ją papildė ir tuo, jog ją išžagino ir M. D..
Kadangi pirmosios instancijos teismo išvados apie M. B. padarytą nusikaltimą neatitinka bylos aplinkybių, M. B. kaltė neįrodyta patikimais ir neginčijamais įrodymais, todėl jo atžvilgiu priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.
Iš nukentėjusiosios civilinio ieškinio motyvų bei jos paaiškinimų pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje matyti, kad nukentėjusioji L. D. savo neturtinę žalą, jos pačios įvertintą 100000 Lt suma siejo su jai padaryta skriauda išžaginus ir sužalojus ją, todėl, išteisinus M. B. ir M. D. dėl veikų, numatytų BK 149 str. 1 d., naikinama nuosprendžio dalis ir dėl neturtinės žalos iš jų priteisimo.
Be to, naikinama ir nuosprendžio dalis, kuria iš M. B. priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti bei proceso išlaidos.
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl M. B. ir M. D. nuteisimo pagal BK 149 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
M. B. iš kaltinimo pagal BK 149 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. D. iš kaltinimo pagal BK 149 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D. subendrintos bausmės BK 63 str. 5 d. 2 p. tvarka.
Kardomąsias priemones – suėmimą M. B. ir M. D. panaikinti ir juos iš suėmimo paleisti nedelsiant.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista L. D. neturtinės žalos iš M. B. ir M. D. po 20000 Lt iš kiekvieno.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista L. D. išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, iš M. B. 1000 Lt.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš M. B. 16 Lt proceso išlaidų valstybei.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – M. D. pateiktus apeliacinės instancijos teismui laišką su voku, keturias fotonuotraukas, SIM kortelę – saugoti prie bylos.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.