- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-971-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-06127-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nubaustas už tai, kad 2013-05-11, apie 22.10 val., Vilniuje, V.Kudirkos g. 13, vairavo transporto priemonę - automobilį Mercedes Benz Vito, v.n. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 2.40 ‰ girtumas. Tuo pažeidė KET 14 p., t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą pakeisti, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, o būtent į tai, jog už automobilio vairo neblaivus sėdo esant būtinam reikalingumui. Pažymi, kad įvykio dieną kartu su juo buvęs A. Ž. pasijuto blogai, todėl jį reikėjo vežti į gydymo įstaigą. Teigia, jog iškviestas taksi automobilis ilgai nevažiavo, o delsti negalėjo dėl A. Ž. gyvybei iškilusio pavojaus.
Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai rėmėsi policijos pareigūnų formaliais paaiškinimais, jog tiek jis, tiek su juo buvę asmenys neskubėdami važiavo į parduotuvę „Iki“.
Prašo atsižvelgti į tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, transporto priemones vairuoja 15 metų, yra profesionalus vairuotojas, dirba taksi vairuotoju. Atkreipia dėmesį į tai, jog dėl jo vairavimo neblaiviam įvykio dieną, sunkių pasekmių nekilo. Pažymi, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones nukentėtų tiek jo, tiek šeimos interesai, netektų darbo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ įgaliotasis atstovas prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta jokio objektyvaus pagrindo, dėl kurio įvykį užfiksavę policijos pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi bei apkalbėję pažeidėją. Teigia, kad V. K. veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
Pažymi, kad ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių. Teigia, jog apeliacinio skundo argumentai, kad V. K. dirba taksi vairuotoju, o atėmimas teisės vairuoti transporto priemones sukeltų sunkias pasekmes jam ir jo šeimai, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą. Nurodo, kad nepaskyrus apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti tikslai.
Anot Institucijos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčo dėl šio pažeidimo padarymo nėra. Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl V. K. kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliantas mano, kad jo veika buvo padaryta esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.
ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010).
Šalies argumentai
V. K. teigia, kad pavojus grėsė jo draugo A. Ž. sveikatai. Teismo posėdyje V. K. paaiškino, kad darbo dienos gale su bendradarbiais susirinko švęsti įmonės dispečerės G. K. namuose. Begeriant, apie 22.00 val. vienam iš bendradarbių A. Ž., pasidarė bloga. Tokiu metu išsikviesti taksi nebuvo galimybės. V. K. buvo blaiviausias, gręsiant pavojui A. Ž. gyvybei, V. K. išvežė draugą į ligoninę. Pakeliui buvo sustabdytas policijos.
Apelianto teiginį, kad A. Ž. buvo apsinuodijęs ir kreipėsi į gydymo įstaigą, patvirtina byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 32), tačiau jame nenurodyta, kokiu tiksliu laiku jis atvyko pas medikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, jog egzistavo objektyvi būtinybė V. K. pačiam vežti draugą į ligoninę, žinant, kad yra neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad A. Ž. sveikatai grėsė pavojus ir kad šis pavojus buvo realus bei akivaizdus, ir būtent tokį pavojų esant suvokė ir V. K..
Taip pat įvertinus bylos aplinkybes, konstatuotina, kad jei ir būtų grėsęs pavojus A. Ž. sveikatai, tai jį būtų buvę galima pašalinti kitomis priemonėmis. Visų pirma, apeliantas turėjo galimybę iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Todėl apeliantas, turėdamas išeitį, pasirinko tą, kuria buvo padarytas teisės pažeidimas. Apeliantas taip pat teigia, kad jo padarytas pažeidimas nelaikytinas pavojingu ir galėjusiu sukelti sunkias pasekmes. Toks apelianto skundo argumentas atmestinas, atkreipiant dėmesį į tai, kad apeliantas už automobilio vairo sėdo būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Tokie apelianto veiksmai laikytini ypač pavojingais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad apelianto veika neatitinka nė vienos būtinojo reikalingumo sąlygos, todėl jis veikė ne būtinojo reikalingumo sąlygomis.
V. K. apeliaciniame skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, prašo jam visai neskirti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pagal ATPK 30 str. 1 d., nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Konstatuotina, kad V. K. paskyrus sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimaliam terminui atėmus specialiąją teisę, nuobauda sušvelninta pakankamai, teigti, kad ji individualizuota netinkamai pagal ATPK 30, 30² str. reikalavimus ir įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, nėra pagrindo. Tuo labiau, kad apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė, pagal bylos duomenis V. K. daugybę kartų baustas administracine tvarka (b.l.9-20).
Šios bei kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes (vairavimo stažas, pažeidimo padarymo aplinkybės), nei visos kartu, nei kiekviena atskirai, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamas pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad skirta nuobauda yra aiškiai per griežta. Be to, pažeidėjo padaryta veika yra viena iš pavojingiausių, kelianti didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nuobauda paskirta nepažeidžiant įstatyme numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.