Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1868-230/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-19
Bylos Nr.
2A-1868-230/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Žibutė Budžienė, Rūta Palubinskaitė
Atsakovas
N. Z., A. N. Z.
Ieškovas
LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 22.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1868-230/2011Proceso Nr. 2-05-3-07568-2011-0
Pirmosios instancijos teisėja Vida Jegorovienė
Procesinio sprendimo kategorija: 22.9, 121.15; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės, Rūtos Palubinskaitės,sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,dalyvaujant ieškovo atstovei V. G.,atsakovui N. Z., jo atstovei adv. Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11696-429-2011 pagal ieškovo LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams N. Z. ir A. N. Z. dėl saugomo gyvūno šimpanzės paėmimo valstybės žinion.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė per 3 darbo dienas priimti sprendimą dėl laukinio saugomo gyvūno šimpanzės (Pan troglodytes) likimo: paimti šimpanzę iš atsakovų N. Z. ir A. N. Z. valstybės žinion ir perduoti Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui. Nurodė, kad primatai šimpanzės yra įrašytos į Nykstančios laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I priedą, t.y. saugoma rūšis, kuriai gresia išnykimas, ir kuriai daro ar gali daryti įtakos prekyba. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą priedą visos šimpanzių rūšys yra įtrauktos į griežčiausios apsaugos A sąrašą. Taigi, šimpanzė yra ypač griežtai saugomas laukinis gyvūnas. Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 valstybės narės gali uždrausti laikyti ypač A priede išvardytų rūšių gyvūnus. Lietuvos Respublikos teritorijoje toks draudimas įsigaliojo nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. Pagal Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių (toliau - Taisyklės) 7'.2 p. reikalavimus draudžiama fiziniams ir juridiniams asmenims nelaisvėje laikyti „visų rūšių laukinius gyvūnus, nurodytus Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše, išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai yra teisėtai įgyti iki šio punkto įsigaliojimo dienos, arba jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose Aplinkos ministerijos išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, arba buvo laikinai paimti globos tikslais vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu. Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąraše yra nurodytos visos beždžionių rūšys. Be to, Taisyklėse numatyta, kad įsigijus Lietuvos gamtoje natūraliai negyvenančius laukinius gyvūnus būtina turėti jų kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, o įvežant iš kitų valstybių būtina turėti leidimus. Todėl laikyti šimpanzę, neturint įsigijimo ir laikymo dokumentų, negalima, o atsakovai tokių dokumentų neturi. Nurodė, kad atsakovė A. N. Z. 2011 m. gegužės 12 d. kreipėsi į departamentą, jog ji negali saugiai laikyti laukinio gyvūno – šimpanzės ir prašo ją paimti. Kadangi atsakovas N. Z. dėl iškeltos baudžiamosios bylos neturi teisės ateiti į namų valdą, kur gyvūnas yra saugomas, todėl jis taip pat negali prižiūrėti gyvūno. A. N. Z. paaiškinimu šimpanzė laikoma nuosavame name 10 m² patalpoje, langas neapsaugotas grotomis, voljero grotos per silpnos, todėl šimpanzė gali ištrūkti į laisvę, ir jai kyla pavojus žūti. Patalpa, kurioje laikomas gyvūnas neatitinka Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos reikalavimų, todėl šimpanzės laikymo sąlygos yra kenksmingos gyvūnui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį patenkino: paėmė iš atsakovų N. Z. ir A. N. Z. šimpanzę valstybės žinion ir perdavė Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui iki įsiteisės administracinėje byloje LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-03-10 nutarimas dėl šio laukinio gyvūno konfiskavimo, sprendimą pavedė vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovų N. Z. ir A. N. Z. po 68,50 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-03-10 nutarimu N. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 88 str. 4 d. 100 litų bauda su šimpanzės ,,Regina“ konfiskavimu, kadangi buvo nustatyta, jog šimpanzė laikoma neteisėtai, be jos kilmę ir įsigijimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-05-20 nutartimi atmetė N. Z. skundą dėl šio nutarimo, tačiau teismo nutartis šios bylos nagrinėjimo metu dar nėra įsiteisėjusi. Teismas, remdamasis LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimais, nustatė, kad atsakovų laikoma beždžionė kelia pavojingumą aplinkiniams, nes ji gali ištrūkti iš narvo, o ištrūkusi iš jo – patekti į miestą, susižaloti pati bei sužaloti žmones. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad nei atsakovas N. Z., nei atsakovė A. N. Z. šiuo metu neturi tinkamų patalpų ir sąlygų beždžionės laikymui, todėl jai kyla grėsmė pačiai žūti dėl nepriežiūros. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovui N. Z. yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje Kauno m. apylinkės teismo nutartimi yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusios A.Z., įpareigojant jį nuo 19 val. iki 8 val. nesilankyti adresu Pakopų takas 5, Kaune, kur yra laikoma šimpanzė. Todėl teismas darė išvadą, kad beždžionės valdytojai - atsakovai negali garantuoti, kad laukinio gyvūno laikymas, atsisakius atsakovei A. Z. ją prižiūrėti, maitinti, o atsakovui N. Z. negalint užtikrinti jo priežiūros, nekels grėsmės pačios atsakovės, atsakovų nepilnamečių vaikų, o taip pat kitų asmenų saugumui, sveikatai bei gyvybei. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad tikslinga beždžionę paimti iš atsakovų valstybės žinion ir perduoti ją Lietuvos Respublikos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui iki įsiteisės administracinėje byloje LR AM Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-03-10 nutarimas dėl šio laukinio gyvūno konfiskavimo.

Šalies argumentai

Atsakovas N. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikant LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnį, kuris numato, jog teismas, gavęs šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų ieškininį pareiškimą, kad dėl savininko kaltės gyvūnui gresia žūtis, per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl gyvūno likimo. Tokiu būdu įstatymas numato, kad gyvūnas gali būti paimtas iš savininko tik esant jo kaltei. Teismas netinkamai vertino atsakovo elgesį šimpanzės atžvilgiu, kaip jo kaltus veiksmus, nevertino ir nepasisakė dėl buvusios sutuoktinės A. N. Z. veiksmų, kuri neleidžia atsakovui patekti į namus, ir dėl to atsakovas negali tinkamai rūpintis beždžione, jos fizine bei psichine gerove, sveikata. Kol atsakovas turėjo galimybę lankytis namuose, šimpanzė buvo tinkamai prižiūrėta ir tik atsakovei nesugebant to daryti ją papildomai pradėjo maitinti Gyvūnų globėjų asociacija. Apelianto nuomone, teismo argumentai dėl netinkamų ir kenksmingų beždžionės laikymo sąlygų nepagrįsti, kadangi byloje esantis Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-01-21 patikrinimo aktas patvirtina aplinkybę, kad šimpanzė laikoma tinkamoje aplinkoje, jai įrengta tinkama vieta poilsiui, ji turi kur pasislėpti, gyvūno laikymo vieta saugi, beždžionė laikoma taip, kad nekelia pavojaus žmonėms ir pan., t. y. nustatytos aplinkybės, priešingos teismo nustatytoms. Šis aktas leidžia teigti, kad šimpanzės fizinė sveikata ir laikymo sąlygos yra geros, ir jai negresia susirgimas ar žūtis. Todėl teismas, nustatydamas priešingas aplinkybes, nei jos nurodytos kompetentingos institucijos akte, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, bei CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimus, numatančius, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog dėl apelianto kaltės gyvūnui gresia žūtis, todėl ieškinio tenkinti nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skundo argumentai nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ir vertindamas faktines aplinkybes, netinkamai būtų įvertinęs įrodymus bei būtų pažeidęs LR CPK 185 str. 1 d., 197 str. 2 d. reikalavimus. Teismas, išnagrinėjęs netinkamas ir keliančias pavojų gyvūnui ir žmonėms šimpanzės laikymo aplinkybes, padarė nuoseklias ir logiškas išvadas, kurių nėra pagrindo vertinti neva kaip spėjamojo pobūdžio ar pagrįstų prielaidomis. Teismas vertino ne tik 2011 m. sausio 21 d. Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos aktą, bet ir kitus byloje esančius raštus, kuriuose buvo duomenų apie šimpanzės laikymo sąlygas. Be to, šiuo aktu buvo nustatyta, kad šimpanzė neturi įsigijimo dokumentų, laikoma 10 m² patalpoje, kurioje jaučiamas stiprus amoniako kvapas (nepakankama ventiliacija), jame taip pat nurodytos išvados dėl Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pažeidimų. Gyvūnų auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus. Be to, netinkamas šimpanzės laikymo sąlygas patvirtino ir patys atsakovai savo paaiškinimais. Tai, kad šimpanzė nebuvo ištrūkusi, dar neįrodo, kad gyvūnas nekelia pavojaus aplinkiniams. Byloje yra įrodyta, kad atsakovas N. Z. šimpanzę laiko jai netinkamose, t. y. kenksmingose sąlygose, todėl jo kaltė nustatyta. Norint laikyti gyvūną (kad ir globos tikslais), būtina jį laikyti patalpoje, įrengtoje pagal Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos reikalavimus. Tuo tarpu šimpanzė laikoma nepritaikytoje, per mažoje patalpoje, kurioje nėra laipynių, neįrengtas lauko voljeras, ji neišleidžiama į lauką, tai reiškia, kad laikoma netinkamomis sąlygomis.

Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti priimtą teismo sprendimą.

Ieškinys dėl saugomo laukinio gyvūno – šimpanzės paėmimo pareikštas LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio pagrindu. Ši norma numato, kad teismas, gavęs šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų ieškininį pareiškimą, kad dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia žūtis, per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl gyvūno (gyvūnų) likimo. Atsakovo N. Z. teigimu, teismas netinkamai taikė šią įstatymo nuostatą, kadangi negali būti konstatuota jo kaltė, be to, teismas nepagrįstai nustatė, kad šimpanzės laikymo sąlygos yra netinkamos ir kenksmingos.

Šalies argumentai

Ieškovas faktiniu ieškinio pagrindu nurodė nustatytas faktines gyvūno – šimpanzės laikymo aplinkybes ir jos laikymo sąlygas, kurios yra kenksmingos gyvūnui, dėl ko kyla pavojus jam susirgti, susižaloti ar žūti. Pagal nurodyto įstatymo 2 straipsnio 12 punkto nuostatas kaip kenksmingas elgesys su gyvūnais yra nurodomas ir gyvūno laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis. Todėl nustačius netinkamas gyvūno laikymo sąlygas, yra pagrindas konstatuoti kenksmingą elgesį su gyvūnu, kuris gali grėsti jo žūtimi. Pagal LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalį nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis. Pagal Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles draudžiamų laikyti nelaisvėje gyvūnų sąraše nurodytos visos beždžionių rūšys (Taisyklių 4 priedas), ir fiziniams ir juridiniams asmenims nelaisvėje draudžiama laikyti sąraše nurodytus gyvūnus, išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai yra teisėtai įgyti iki šio punkto (7¹.2 punkto) įsigaliojimo dienos (2009-05-10), arba jie laikomi mokslo ir mokymo įstaigose ar zoologijos soduose, turinčiuose Aplinkos ministerijos išduotą leidimą įkurti zoologijos sodą, arba buvo laikinai paimti globos tikslais vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas atsižvelgus į aptvarų, voljerų ar kitų statinių dydį ir kitus parametrus, į teritorijos gamtines sąlygas bei numatomų juose laikyti laukinių gyvūnų biologines savybes ir individų skaičių, laikantis Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 346 reikalavimų (Taisyklių 11 punktas). Pagal šios programos priede nurodytas Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams skirtų patalpų minimalias normas šimpanzei minimalus vidaus patalpos plotas turėtų būti 15 m² , minimalus lauko patalpos plotas turėtų būti 30 m² , patalpų aukštis 4-5 m, ir yra būtinos laipynės.

Atsižvelgiant į nurodytus teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsakovai negali užtikrinti tinkamų įstatymais apibrėžtų beždžionės laikymo sąlygų, yra pagrįsta, kadangi tai patvirtina byloje surinkti įrodymai. Nors atsakovas N. Z. teigia, kad Kauno miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2011-01-21 patikrinimo aktas (b.l. 44-48) patvirtina priešingas, nei teismas nustatė, aplinkybes, t. y., kad šimpanzės laikymo sąlygos yra tinkamos, tačiau tai paneigia akto duomenys. Iš šio akto duomenų matyti, kad šimpanzė laikoma privačiame name 10 m² patalpoje, kurioje nepakankama ventiliacija, gyvūnas lauke nelaikomas, kadangi nėra lauko voljero, kuris atsakovo teigimu yra pradėtas rengti. Akte taip pat nėra fiksuota, jog būtų įrengtos laipynės. Šie nustatyti duomenys patvirtina, kad šimpanzės laikymo sąlygos neatitinka nurodytos Laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose standartizavimo programos reikalavimų. Be to, kadangi patikrinimo metu nebuvo pateikti šimpanzės įsigijimo dokumentai, todėl atsakovas aplamai negali laikyti šio gyvūno. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių abu atsakovai negali garantuoti tinkamų šimpanzės laikymo sąlygų, kadangi atsakovė A. N. Z. 2011-05-12 raštu pranešė ieškovui negalinti jų užtikrinti ir pareiškė prašymą gyvūną paimti (b.l. 40), o ir pats atsakovas N. Z. dar 2011-01-10 Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai buvo pranešęs apie šimpanzės netinkamas laikymo sąlygas bei trukdymą jam rūpintis gyvūnu ir taip pat buvo prašęs pasirūpinti priežiūros sąlygomis (b.l. 42). Atsakovų tarpusavio santykiai ir tarp jų kilę ginčai taip pat rodo, kad laukiniam gyvūnui – šimpanzei kilo grėsmė dėl jos nepriežiūros. Tai pagrindžia ir Gyvūnų globėjų asociacijos raštas ieškovui dėl netinkamo šimpanzės laikymo (b.l. 41). Nustatytas faktas, kad laukiniui gyvūnui neužtikrinamos būtinos laikymo sąlygos, tuo pačiu pagrindžia atsakovų kaltę, o atsakovų tarpusavio konfliktai šiuo atveju jos nepaneigia, o atvirkščiai, pagrindžia būtinybę paimti gyvūną iš jam netinkamų sąlygų, kurios pagal įstatymą laikomos kenksmingomis.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo, kurio pagrindu nusprendė paimti gyvūną, nuostatas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Be to, kolegija atsižvelgia į tai, kad teismo sprendimu laukinis gyvūnas buvo paimtas tik laikinai, kol įsiteisės LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2011-03-10 nutarimas dėl laukinio gyvūno (šimpanzės) konfiskavimo. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad šis nutarimas jau yra įsiteisėjęs Kauno apygardos teismui 2011 m. liepos 20 d. priėmus nutartį, kuriuo N. Z. skundas buvo atmestas. Šiuo metu nutarimas dėl laukinio gyvūno konfiskavimo yra ir įvykdytas, ką patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Tai reiškia, kad laikinas gyvūno paėmimas pagal ginčijamą teismo sprendimą šiuo metu esminės reikšmės nebeturi, ir atsakovui šis sprendimas nebesukelia jokių teisinių padarinių, kadangi gyvūnas yra konfiskuotas ir būtent šio nutarimo pagrindu atsakovas neteko teisių į šį gyvūną. Nutarimo dėl gyvūno konfiskavimo įvykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nors atsakovas ir kėlė šiuos klausimus bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu.

Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Žibutė BudžienėRūta Palubinskaitė