- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- I1-2796-414/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00294-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 82/04-1840 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-79.
Pareiškėjas skunde, skundo papildyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu jam buvo paskirta nuobauda – uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nutarime nurodyta, kad, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. atliekant neplaninę kratą 12 būrio 31 kameroje, po nuteistajam paskirta miegamąja lova rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su SIM kortele „Pildyk“. Pareiškėjo teigimu, jis nubaustas nepagrįstai, nes telefonas buvo rastas ant grindų kameroje, kurioje gyveno trys nuteistieji, ši aplinkybė nutarime nėra paminėta, todėl nuobauda paskirta nemotyvuotai, tyrimas atliktas paviršutiniškai, pažeidimo padarymo faktą atsakovas grindė tik pareigūno tarnybiniu pranešimu ir prielaidomis, jog pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus, tačiau nėra jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų.
Pažymėjo, kad pareigūnams įėjus į 31 kamerą jis sėdėjo prie valgomojo stalo, kuris yra apie 4 metrų atstumu nuo pareiškėjui priskirtos lovos. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo formaliai, atkartodamas nutarime dėl nuobaudos paskyrimo surašytus teiginius, neįsigilinęs į ginčo situaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad, remiantis Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistės 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniu pranešimu dėl neplaninės kratos 12 būrio 31 kameros patalpose, 2019 m. lapkričio 17 d. 20.50 val. buvo atlikta krata 12 būrio 31 kameros patalpose. Kratos metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“. Mobiliojo ryšio telefonas rastas po nuteistojo R. M. lova ant grindų. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 12 straipsnio 1 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 112 straipsnio 4 dalies nuostatas bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau - ir PĮVTT), 18 priedo reikalavimus. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinime Nr. 60/05-2676 nurodė, kad nieko pasakyti negali, o kas yra ant grindų, taip pat neatsako už bendrojo naudojimo grindis.
Atsakovas dar kartą pažymėjo, kad mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele buvo rastas ant grindų po pareiškėjui priskirta miegamąja lova. Atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą, pataisos įstaigos direktorius vadovaudamasis BVK 142 straipsniu, 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimu paskyrė nuobaudą - draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Atsakovas pareiškė, kad negali nepasitikėti ar netikėti pareigūnės surašytu tarnybiniu pranešimu, nes pareigūnas yra asmuo, einantis valdžios ar administracijos atstovo pareigas, davęs priesaiką, todėl atsakovas pasitiki Saugumo valdymo skyriaus specialistės A. J. pateiktais tarnybiniais pranešimais Nr. 57/05-2659 ir Nr. 58/05-8640, kurie yra oficialūs dokumentai ir už kurių turinį yra atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, jog jis išsamiai išnagrinėjo dokumentinę medžiagą susijusią su pareiškėjui paskirta nuobauda, nenustatė, jog nuobauda būtų paskirta neteisėtai ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Prašė R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 82/04-1840 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. 2S-79 teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu 2019 m. lapkričio 20 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 82/04-1840 (b. l. 27) pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda - uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus už tai, kad, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. atliekant neplaninę kratą 12 būrio 31 kameroje, po nuteistajam paskirta miegamąja lova rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su SIM kortele „Pildyk“. Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 112 straipsnio 4 dalį bei PĮVTT 18 priedo reikalavimus.
Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 2S-79 buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas (b. l. 6-8).
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Iš skundžiamo Marijampolės PN direktoriaus nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. atliekant neplaninę kratą 12 būrio 31 kameroje, po nuteistajam paskirta miegamąja lova rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su SIM kortele „Pildyk“, o PĮVTT 18 priede yra numatytas baigtinis nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Mobilusis telefonas į šį sąrašą nėra įtrauktas. Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad po jam priklausančia lova ant grindų rastas mobilusis telefonas priklausė jam, nes, pasak jo, grindys yra bendrojo naudojimo, su pareiškėju kameroje bausmę atlieka dar du nuteistieji, kratos protokolo paskutinėje eilutėje padarytas akivaizdus prierašas, kurio nebuvo supažindinimo su protokolu metu (b. l. 34). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos sprendime konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Saugumo valdymo skyriaus specialistės A. J., kuri davė priesaiką, pateikti tarnybiniai pranešimai Nr. 57/05-2659 ir Nr. 58/05-8640 (b. l. 24-25).
Iš byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. atliekant neplaninę kratą 12 būrio 31kameroje, po nuteistajam R. M. paskirta miegamąja lova rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su SIM kortele „Pildyk“.
Taigi šioje byloje būtina nustatyti, ar būtent pareiškėjas R. M., turėdamas daiktą (mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele), kuris nenurodytas 18 priedo sąraše, nesilaikė PĮVTT nustatyto reikalavimo turėti tik būtiniausius reikmenis ir kitus daiktus, kurie yra leidžiami turėti.
Teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta kratą atlikusi specialistė dinaminei priežiūrai A. J. paaiškino, kad, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. prieš atliekant neplaninę kratą 12 būrio 31 kameroje, joje bausmę atliekantys nuteistieji, tarp jų ir pareiškėjas, buvo išvesti iš 31 kameros. Atliekant neplaninę kratą po R. M. priklausančia lova ant grindų buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su SIM kortele „Pildyk“. Sugrąžintas į 31 kamerą R. M. neigė, jog rastas telefonas priklauso jam. Liudytoja nieko negalėjo pasakyti apie tarnybinio pranešimo Nr. 58/05-8640 paskutinėje eilutėje padarytą prierašą.
Liudytojos nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. 12 būrio 31 kameroje buvo atlikta neplaninė bendroji krata, kaip ji apibrėžta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakyme Nr. V-362 „DĖL LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO“.
Taigi šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog, 2019 m. lapkričio 17 d. apie 20.50 val. atliekant neplaninę kratą 12 būrio 31 kameroje, po nuteistajam R. M. paskirta miegamąja lova ant grindų rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Honor“ su SIM kortele „Pildyk“. Tačiau byloje nėra faktinių duomenų apie tai, kad vieta (grindys) po R. M. paskirta miegamąja lova būtų kaip nors susieta su juo pačiu, taip pat nėra duomenų, kad po R. M. paskirta miegamąja lova ant grindų jis laikė savo asmeninius daiktus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijais.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame 2019 m. lapkričio 20 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Marijampolės PN pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad kaltinimas grindžiamas prielaidomis, nes telefonas buvo rastas ant grindų kameroje, kurioje gyveno trys nuteistieji. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus ir abstraktus, nuobauda paskirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (pareiškėjo kaltė nėra individualizuota).
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti pagal suteiktus įgaliojimus išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, naudai. Priešingu atveju būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Pagal nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiškai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nutarime nurodytą nusižengimą, nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl panaikintinas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 82/04-1840 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skunde teismui nebuvo raštu suformulavęs reikalavimo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-79 „Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“, nors tokia teisė pareiškėjui buvo išaiškinta (b. l. 58, 61). Tačiau pažymėtina, jog ginčas kilo būtent dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 82/04-1840, dėl kurio panaikinimo pareiškėjas su skundu kreipėsi į ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, o šiai nepatenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas kreipėsi į teismą ir teismo posėdžio metu prašė panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 82/04-1840 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-79.
Teismas, įgyvendindamas jam pavestą teisingumo funkciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės, bei siekdamas apginti pareiškėjo įstatymų saugomas teises ar teisėtus interesus bei visapusiškai ir objektyviai iš esmės išnagrinėti bylą, sprendžia, jog pareiškėjo skundas tenkintinas ir taip pat panaikintinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. 2S-79 „Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo nepagrįstai pritarta Marijampolės PN pozicijai, užfiksuotai Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr. 82/04-1840 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 82/04-1840 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 2S-79 „Dėl R. M. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.