- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-1759-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01065-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- L. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. ir atsakovo R. J. priešieškinį ieškovei L. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. J. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. J. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnametis sūnus, vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo 5 100 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J.; 6) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), motorinę priemonę (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (modelis) (duomenys neskelbtini), ir motorinę priemonę, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, taip pat nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką bei priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus laikinam išlaikymui po 355 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad teismo pritaikytos laikinosios ieškinio apsaugos priemonės apgins ją ir vaiką nuo atsakovo agresijos ir neapgalvotų veiksmų, kuriuos jis šiuo metu atlieka/atliko. Atsakovas naudojasi vaiku kaip įrankiu ir nesant laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo susidariusi situacija, kai atsakovas pasiėmė vaiką ir jo ieškovei neatidavė apie savaitę laiko. Ieškovė turėjo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos specialistus, kad pastarieji padėtų atgauti vaiką. Ši situacija labai neigiamai paveikė vaiką psichologiškai. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau grasina atimti vaiką. Tokia nesureguliuota situacija kenkia ieškovės ir vaiko psichologinei būsenai, kadangi jie gyvena baimėje, kad atsakovas vėl gali pasiimti vaiką ir jo neatiduoti arba manipuliuoti grąžinimu/negrąžinimu. Laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju yra būtina taikyti tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, užtikrintas konkretus ir pastovus bendravimas su tėvu. Konkreti bendravimo tvarka privalo būti nustatyta, kadangi vaiko raidai ir psichologiniam vystymuisi yra svarbus pastovumas, konkretumas, vaikas negali būti blaškomas, kad kaip šiuo atveju yra, kadangi atsakovas nori pasiimti vaiką kada jam patogu, neatsižvelgiant į vaiko interesus, jo sveikatos būklę. Vaikas privalo turėti pastovų paros/savaitės režimą, laiką laisvalaikiui, mokslams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė šalių nepilnamečio sūnaus E. J. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas taip pat nustatė laikiną atsakovo R. J. ir nepilnamečio sūnaus E. J. bendravimo tvarką, pagal kurią: iki 2024 m. rugsėjo 1 d. vaikas 5 darbo dienas būna pas tėvą, savaitgaliais būna pas motiną (penktadienį vakare motina po darbo pasiima vaiką iš tėvo, o sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte vaiką iš motinos pasiima tėvas). Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikas vieną savaitę būna pas tėvą, kitą savaitę būna pas motiną. Vaiko priežiūrą ligos atveju iki 2024 m. rugsėjo 1 d. užtikrina tėvas. Nuo rugsėjo 1 d. vaiką prižiūri ligos atveju abu tėvai pas kurį būna vaikas arba tariasi dėl vaiko priežiūros ligos atveju. Apie vaiko ligą vaiko tėvai turi informuoti vienas kitą. Vaikui sergant žiūrėti vaiko sveikatos būklę, lankytis pas medikus, parūpinti reikiamų medikamentų. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. laikiną išlaikymą po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas kitą prašymo dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės teigimu, vaikas nuolatos gyvena su ja. Iš 2024 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio pateikiamos informacijos matyti, kad nepilnametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį, kuris yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, lanko ugdymo įstaigą, kuri yra netoli ieškovės gyvenamosios vietos, siekdamas užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygų stabilumą, vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka sutampa su ieškinio reikalavimu. Teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nesprendžia ginčo iš esmės. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė apima ilgalaikės perspektyvos laikotarpį (bendravimas poriniais ir neporiniais metais, bendravimas metinių švenčių dienomis), kas neatitinka laikinosios bendravimo tvarkos laikinumo esmės.
7. Teismas nurodė, kad po to, kai buvo iškelta civilinė byla teisme, (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 22 d. šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, kuriuo suderinta laikina vaiko bendravimo tvarka su abiem tėvais. Teismo vertinimu, suderinta bendravimo tvarka atitinka vaiko geriausius interesus, taip pat nepažeidžia nei vieno iš tėvų bendravimo su vaiku teisių, todėl sprendžiant dėl laikinosios bendravimo tvarkos, teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka.
8. Teismas pažymėjo, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo. Ieškovės prašomas priteisti laikinas išlaikymas yra orientuotas į šiuo metu esamą minimalios mėnesinės algos dydį, kas kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog neužtikrinus reikalavimo ir nepriteisus iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikino išlaikymo, galimai būtų neužtikrinti minimalūs vaiko poreikiai.
9. Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tačiau nuo rugsėjo 1 d., pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaikas vienodai praleidžia laiko tiek su vienu, tiek su kitu tėvu, todėl vaiko buvimo metu pas vieną iš tėvų, vaiko poreikius turi užtikrinti tas tėvas pas kurį yra vaikas. Atitinkamai vaiko išlaikymo našta pasiskirsto po lygiai, todėl teismo vertinimu, nepilnamečiam vaikui priteistinas laikinas išlaikymas po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas R. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį dalyje dėl laikinos nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vaiko motina, neįvertinęs vaiko motinos gyvenimo sąlygų ir fakto, kad iki šiol vaikas daugiau laiko praleisdavo tėvo namuose.
10.2. Didžiąją laiko dalį vaikas praleisdavo pas tėvą, todėl jam ir kilo didesnė vaiko išlaikymo našta, apeliantas mokėjo už darželį, pirko vaikui drabužius, avalynę, kartu vyko atostogų prie jūros, todėl nėra jokio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nuo 2024 m. balandžio 18 d., kadangi nuo 2024 m. gegužės 22 d. (šalims susitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos) būtent apeliantui kilo didesnė rūpesčių ir vaiko išlaikymo našta, o ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisidėjo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė L. J. prašo atsakovo R. J. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Byloje yra pateikti duomenys apie ieškovės esamą gyvenamąją vietą. Byloje pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvada, kurioje nurodyta, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametis sūnus su broliu gyvena atskirame nuo tėvų kambaryje ir yra vaikui visi būtini baldai, todėl yra konstatuota, kad vaikui yra sudarytos saugios sąlygos augti. Šie pateikti byloje įrodymai įrodo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog bylą nagrinėjantis teismas priimdamas skundžiamą nutartį nežinojo ieškovės vaikui sudarytų augti ir vystytis buities sąlygų. Taip pat atsakovas klaidiną teismą nurodydamas, kad teismas neteisingai konstatavo aplinkybę, jog mamos gyvenamoji vieta yra arčiau vaiko darželio, kadangi iš byloje esančių šalių gyvenamosios vietos adresų yra akivaizdu, jog ieškovė gyvena arčiau vaiko darželio, t. y. jai iki vaiko darželio yra tik 4 km, o atsakovui net 10 km.
11.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi vaiku ieškovė rūpinasi nuo mažens, vaikui susirgus vaiką taip pat slaugo ieškovė. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kadangi ji tinkamai rūpinasi vaiku ir siekia jam kuo geresnės gerovės. Šalių sūnus turi brolį, t. y. ieškovė turi kitą vaiką iš pirmų santykių, todėl tarp brolių yra susiformavęs stiprus ryšys ir atskirti vaikus būtų ne tik neteisinga, bet ir žalinga pačiam vaikui.
11.3. Mokėjimus už darželį atlikdavo ne tik apeliantas, bet ir ieškovė, todėl šiuo atveju teigti, kad teismas turėtų nepriteisti laikino išlaikymo yra nepagrįsta, kadangi vaiko tėvas geranoriškai neprisideda prie visų būtinų vaiko poreikių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
6. Apeliantas R. J. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį ir banko išrašus apie atliktus mokėjimus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jo teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apelianto R. J. pateikti įrodymai priimami.
7. Ieškovė L. J. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė į bylą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus, banko išrašus apie atliktus mokėjimus, susirašinėjimą su apeliantu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės L. J. pateikti įrodymai priimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad R. J. ir L. Č. (po santuokos sudarymo J.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 169. R. J. ir L. J. turi nepilnametį sūnų E. J., gimusį (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6567-424/2024 pagal ieškovės L. J. patikslintą ieškinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
9. 2024 m. birželio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas ieškovės L. J. patikslintas ieškinys, kuriame prašoma: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio sūnaus E. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 355 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) priteisti iš atsakovo 5 100 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – J.; 6) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemones (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), motorinę priemonę (duomenys neskelbtini), komercinis pavadinimas (modelis) (duomenys neskelbtini), ir motorinę priemonę, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
10. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, taip pat nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką ir priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus laikinam išlaikymui po 355 Eur mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.
11. Ieškovė prašymą grindė tuo, kad teismo pritaikytos laikinosios ieškinio apsaugos priemonės apgins ją ir vaiką nuo atsakovo agresijos ir neapgalvotų veiksmų, kuriuos jis šiuo metu atlieka/atliko. Atsakovas naudojasi vaiku kaip įrankiu ir nesant laikinųjų apsaugos priemonių jau buvo susidariusi situacija, kad atsakovas pasiėmė vaiką ir jo ieškovei neatidavė apie savaitę laiko. Ieškovė turėjo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos specialistus, kad pastarieji padėtų atgauti vaiką. Ši situacija labai neigiamai paveikė vaiką psichologiškai. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, tačiau grasina atimti vaiką. Tokia nesureguliuota situacija, kenkia ieškovės ir vaiko psichologinei būsenai, kadangi jie gyvena baimėje, kad atsakovas vėl gali pasiimti vaiką ir jo neatiduoti arba manipuliuoti grąžinimu/negrąžinimu. Laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju yra būtina taikyti tam, kad būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko interesai, užtikrintas konkretus ir pastovus bendravimas su tėvu. Konkreti bendravimo tvarka privalo būti nustatyta, kadangi vaiko raidai ir psichologiniam vystymuisi yra svarbus pastovumas, konkretumas, vaikas negali būti blaškomas, kad kaip šiuo atveju yra, kadangi atsakovas nori imti vaiką kada jam patogu, neatsižvelgiant į vaiko interesus, jo sveikatos būklę. Vaikas privalo turėti pastovų paros/savaitės režimą, laiką laisvalaikiui, mokslams.
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio sūnaus E. J. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove. Teismas taip pat nustatė laikiną atsakovo R. J. ir nepilnamečio sūnaus E. J. bendravimo tvarką, pagal kurią: iki 2024 m. rugsėjo 1 d. vaikas 5 darbo dienas būna pas tėvą, savaitgaliais būna pas motiną (penktadienį vakare motina po darbo pasiima vaiką iš tėvo, o sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte vaiką iš motinos pasiima tėvas). Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikas vieną savaitę būna pas tėvą, kitą savaitę būna pas motiną. Vaiko priežiūrą ligos atveju iki 2024 m. rugsėjo 1 d. užtikrina tėvas. Nuo rugsėjo 1 d. vaiką prižiūri ligos atveju abu tėvai pas kurį būna vaikas arba tariasi dėl vaiko priežiūros ligos atveju. Apie vaiko ligą vaiko tėvai turi informuoti vienas kitą. Vaikui sergant žiūrėti vaiko sveikatos būklę, lankytis pas medikus, parūpinti reikiamų medikamentų. Teismas priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. J. laikiną išlaikymą po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas kitą prašymo dalį atmetė.
13. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas R. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vaiko motina, neįvertinęs vaiko motinos gyvenimo sąlygų ir fakto, kad iki šiol vaikas daugiau laiko praleisdavo tėvo namuose. Didžiąją laiko dalį vaikas praleisdavo pas tėvą, todėl jam ir kilo didesnė vaiko išlaikymo našta, apeliantas mokėjo už darželį, pirko vaikui drabužius, avalynę, kartu vyko atostogų prie jūros, todėl nėra jokio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nuo 2024 m. balandžio 18 d., kadangi nuo 2024 m. gegužės 22 d. (šalims susitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos) būtent apeliantui kilo didesnė rūpesčių ir vaiko išlaikymo našta, o ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisidėjo.
14. Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl nustatytos laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir iš apelianto nepilnamečiam sūnui priteisto laikino išlaikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais aspektais.
Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei kitas priemones.
16. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat nepagrįstai ir neproporcingai varžomos tėvų teisės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Tokia laikinai ginčo situaciją sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė yra laikinos gyvenamosios vietos nustatymas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad apeliantas gyvena skyrium nuo šeimos, taip pat ir nepilnamečio sūnaus, apelianto tėvui priklausančiame name. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina (ieškove) nuomojamoje namo dalyje adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu, t. y. kad šiuo metu nustatyta vaiko laikina gyvenamoji vieta su ieškove jos gyvenamojoje vietoje vaikui būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaiko interesų ir neužtikrinanti vaiko poreikių. Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vaiko motina, neįvertinęs vaiko motinos gyvenimo sąlygų, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apelianto argumentais. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas patvirtina, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė 2024 m. gegužės 3 d. apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovė gyvena kartu su šalių sūnumi E. J. ir sūnumi R. K.. Minėtame akte nurodoma, kad vaikams sudarytos tinkamos ir saugios sąlygos jų vystymuisi.
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove užtikrins esamos padėties stabilumą bylos nagrinėjimo laikotarpiu ir atitiks nepilnamečio vaiko interesus, kartu bus užtikrintas teisinis apibrėžtumas bylos nagrinėjimo metu.
Dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo
20. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą. Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
22. Nustatyta, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo nustatyta laikina apelianto ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią: iki 2024 m. rugsėjo 1 d. vaikas 5 darbo dienas būna pas tėvą, savaitgaliais būna pas motiną (penktadienį vakare motina po darbo pasiima vaiką iš tėvo, o sekmadienį vakare arba pirmadienį ryte vaiką iš motinos pasiima tėvas). Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaikas vieną savaitę būna pas tėvą, kitą savaitę būna pas motiną. Vaiko priežiūrą ligos atveju iki 2024 m. rugsėjo 1 d. užtikrina tėvas. Nuo rugsėjo 1 d. vaiką prižiūri ligos atveju abu tėvai pas kurį būna vaikas arba tariasi dėl vaiko priežiūros ligos atveju. Apie vaiko ligą vaiko tėvai turi informuoti vienas kitą. Vaikui sergant žiūrėti vaiko sveikatos būklę, lankytis pas medikus, parūpinti reikiamų medikamentų. Teismas minėta nutartimi taip pat priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2024 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, pirmosios instancijos teismas nustatęs tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra lygus, įvertinęs tai, kad apeliantas geranoriškai neteikė vaikui išlaikymo, šalys nėra susitarę dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo (ugdymas, sveikata ir pan.), pagrįstai sprendė priteisti iš apelianto, su kuriuo nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiko išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju minėta išlaikymo suma yra pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų būtiniausius vaiko poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti vaiko interesai.
24. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad didžiąją laiko dalį vaikas praleisdavo pas tėvą, todėl jam ir kilo didesnė vaiko išlaikymo našta, apeliantas mokėjo už darželį, pirko vaikui drabužius, avalynę, kartu vyko atostogų prie jūros, todėl nėra jokio pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nuo 2024 m. balandžio 18 d., kadangi nuo 2024 m. gegužės 22 d. (šalims susitarus dėl bendravimo su vaiku tvarkos) būtent apeliantui kilo didesnė rūpesčių ir vaiko išlaikymo našta, o ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisidėjo.
25. Laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Laikinajam išlaikymui, kaip laikinajai apsaugos priemonei, yra būdingi visi laikinųjų apsaugos priemonių kriterijai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinasis išlaikymas pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Tai nėra materialusis teisinis civilinių teisių gynimo būdas. Laikinasis išlaikymas yra laikino pobūdžio suvaržymas, jo taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir galioja iki galutinio ginčo išsprendimo.
26. Įstatymų leidėjas procesiniame įstatyme yra įtvirtinęs, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, jog nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas nulemia tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-189-464/2020).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti laikino išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. balandžio 18 d.). Išlaikymo priteisimo nuo 2024 m. balandžio 18 d. klausimas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra išsprendžiamas išlaikymo priteisimo klausimas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos (2024 m. rugpjūčio 2 d.), t. y. materialinio pobūdžio reikalavimas.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisė iš apelianto 180 Eur laikiną išlaikymą vaikui, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ar pakeisti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti laikino išlaikymo nuo ieškinio padavimo dienos (2024 m. balandžio 18 d.), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartis patikslintina nurodant, kad laikinas išlaikymas iš apelianto vaikui priteistinas nuo 2024 m. rugpjūčio 2 d., t. y. nutarties priėmimo dienos (CPK 152 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties rezoliucinę dalį dėl momento, nuo kurio iš apelianto vaikui priteisiamas laikinas išlaikymas, ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikinąjį išlaikymą vaikui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur, pradedant mokėti nuo nutarties priėmimo dienos 2024 m. rugpjūčio 2 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.