Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 17 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 17 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 17 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 23 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 23 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 23 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamos veikos) areštu 40 parų; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 21–22 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 21–22 d. nusikalstamos veikos), laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 21–22 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. balandžio 27 d. nusikalstamos veikos) areštu 40 parų; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 7 mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. vasario 23 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 3 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 17 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. kovo 23 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 20 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 21 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 21–22 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 5 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamų veikų) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. S. paskirta subendrinta laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, minėtos subendrintos bausmės su bausmėmis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. vasario 23 d. nusikalstamos veikos; dėl 2019 m. kovo 17 d. nusikalstamos veikos; dėl 2019 m. kovo 23 d. nusikalstamos veikos), pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 20 d. nusikalstamos veikos; dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos) subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, taip pat vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. balandžio 27 d. nusikalstamos veikos) subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant šią bausmę, ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – metu (nuo 2019 m. balandžio 28 d.) išbūtas laikas. Iš A. S. priteista: nukentėjusiajai R. D. 880 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai V. D. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. R. (V. R.) 75,19 Eur (septyniasdešimt penki eurai ir devyniolika euro centų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai N. R. 82,79 Eur (aštuoniasdešimt du eurai ir septyniasdešimt devyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam A. B. (A. B.) 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam J. J. 1796,09 Eur (tūkstantis septyni šimtai devyniasdešimt šeši eurai ir devyni euro centai) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai G. R. 1850 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai I. M. 937 Eur (devyni šimtai trisdešimt septyni eurai) ir A. M., atstovaujamam I. M., 870 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai A. M. 300 Eur (tris šimtai eurų) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai S. R. 4831,68 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt vienas euras ir šešiasdešimt aštuoni euro centai) turtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajai M. V. 125,35 Eur (šimtas dvidešimt penki eurai ir trisdešimt penki euro centai) turtinės žalos atlyginimo. Nutraukta bylos dalis dėl MB „duomenys neskelbtini“ civilinio ieškinio, šiais bendrovei atsisakius civilinio ieškinio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

Be to, A. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: jis, 2019 m. kovo 17 d. laikotarpiu nuo 13.45 val. iki 13.47 val., neteisėtai panaudodamas svetimą, G. R. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – Luminor Bank AS banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į Luminor Bank AS banko bankomatą, esantį Ukmergės r., Dukstynos k., Vidiškių sen., ir, suvedęs neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko 8 finansines operacijas:

1) 2019 m. kovo 17 d. 13.45 val. atliko balanso peržiūrą;

Be to, A. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą: jis, 2019 m. kovo 17 d. laikotarpiu nuo 13.45 val. iki 13.47 val. neteisėtai panaudojo svetimą, G. R. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – Luminor Bank AS banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į Luminor Bank AS banko bankomatą, esantį Ukmergės r., Dukstynos k., Vidiškių sen., ir suvesdamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, ir taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, pasikėsino įgyti ir įgijo G. R. turtą – pinigus:

A. S. taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – G. R. priklausančius 1500 Eur.

A. S. taip neteisėtai pasinaudodamas A. M. vardu išduota AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir I. M. vardu išduota AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodais, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, inicijavo ir atliko finansines operacijas.

tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. kovo 23 d. 12.26 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą neteisėtai panaudojo svetimą, I. M. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į Luminor bank AB bankomatą, esantį L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, ir, suvesdamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, ir taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, įgijo I. M. turtą, t. y. išgrynino 700 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. kovo 23 d. laikotarpiu nuo 12.31 val. iki 12.32 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą neteisėtai panaudojo svetimą, I. M. vardu išduotą SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į Luminor bank AB bankomatą, esantį L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, ir suvesdamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, ir taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, įgijo I. M. turtą:

tęsdamas nusikalstamą veiką 2019 m. kovo 23 d. 15.23 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą neteisėtai panaudojo svetimą, A. M. vardu išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į AB „Swedbank“ banko bankomatą, esantį Architektų 43/31, Vilniuje, ir suvesdamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, ir taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, įgijo A. M. turtą, t. y. išgrynino 20 Eur.

Be to, A. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis: jis, 2019 m. balandžio 20 d. nuo 10.10 val. iki 10.40 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš UAB ,,duomenys neskelbtini“ priklausančio neužrakinto automobilio „Toyota Rav 4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Karveliškių kapinėse, Vilniaus r., Zujūnų sen., Karveliškių k., pagrobė A. M. priklausančią piniginę, kurioje buvo A. M. vardu išduotos: AB SEB banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank banko MC auksinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurias neteisėtai laikė ne trumpiau kaip iki 2019 m. balandžio 20 d. 10.54 val.

A. S. taip neteisėtai įgijo tris A. M. vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones – AB SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka“ banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank banko MC auksinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pakankamas finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, A. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones: jis, 2019 m. balandžio 20 d. laikotarpiu 10.52 val. iki 10.54 val., neteisėtai panaudodamas svetimą, A. M. vardu išduotą AB Swedbank banko MC auksinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į Swedbank banko bankomatą, esantį Vydūno g. 27, Vilniuje, ir suvedė PIN kodą, kuris buvo neteisingas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, 10.53 val. minėtą banko mokėjimo kortelę dar kartą įdėjo į tą patį bankomatą ir suvedė PIN kodą, kuris buvo vėl neteisingas. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, 10.54 val. minėtą banko mokėjimo kortelę dar kartą įdėjo į tą patį bankomatą ir suvedė PIN kodą, kuris buvo vėl neteisingas ir kortelė buvo užblokuota;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. balandžio 20 d. 10.53 val., neteisėtai panaudodamas svetimą, A. M. vardu išduotą AB SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į AB SEB banko bankomatą, esantį Vilniuje, Vydūno g. 27, ir tris kartus suvedė neteisingą PIN kodą ir aptarnavimo paslauga nebuvo suteikta.

A. S. taip neteisėtai panaudojo svetimas A. M. vardu išduotas AB SEB banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank banko MC auksinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) pakankamas finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, A. S. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2019 m. balandžio 21 d. nuo 17.20 val. iki 18.20 val. iš K. G. priklausančio neužrakinto automobilio Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Karveliškių kapinėse, esančiose Vilniaus r., Zujūnų sen., Karveliškių k., pagrobė nedidelės vertės svetimą, S. R. priklausantį turtą: piniginę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 170 Eur grynųjų pinigų. A. S. taip pagrobė S. R. priklausantį 200 Eur turtą.

Be to, A. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis: jis, 2019 m. balandžio 21 d. nuo 17.20 val. iki 18.20 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš K. G. priklausančio neužrakinto automobilio Volvo XC 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Karveliškių kapinėse, esančiose Vilniaus r., Zujūnų sen., Karveliškių k., pagrobė piniginę, kurioje buvo dvi elektronines mokėjimo priemonės – S. R. vardu išduota AB Swedbank bekontaktė banko kortelė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išduota AB Swedbanko banko kortelė Verslo debeto Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios kortelės naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti (PIN kodą), kuriuos neteisėtai laikė ne trumpiau kaip iki 2019 m. balandžio 22 d. 01.17 val.

Be to, A. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones: jis, 2019 m. balandžio 21 d. laikotarpiu nuo 18.24 val. iki 18.25 val. neteisėtai panaudodamas svetimą, MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini)) vardu išduotą AB Swedbanko banko kortelę Verslo debeto Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į Swedbank banko bankomatą, esantį Vydūno g. 27, Vilniuje, ir, suvedęs neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko 3 finansines operacijas:

1) 2019 m. balandžio 21 d. 18.24 val. atliko balanso peržiūrą;

2) 2019 m. balandžio 21 d. 18.25 val. išgrynino 1000 Eur;

3) 2019 m. balandžio 21 d. 18.25 val. išgrynino 1000 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią 18.27 val. neteisėtai panaudodamas svetimą, S. R. vardu išduotą AB Swedbank banko kortelę Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į Swedbank banko bankomatą, esantį Vydūno g. 27, Vilniuje ir suvedė PIN kodą, kuris buvo neteisingas. Tęsdamas nusikalstamą veiką turėdamas tikslą išgryninti pinigus dar kartą suvedė PIN kodą, kuris buvo vėl neteisingas;

tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. iki 2019 m. balandžio 22 d. 1.17 val. neteisėtai panaudodamas svetimą, MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išduotą AB Swedbanko banko kortelę Verslo debeto Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į Swedbank banko bankomatą, esantį Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, ir, suvedęs neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, neteisėtai inicijavo ir atliko 13 finansinių operacijų:

1) 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. atliko balanso peržiūrą;

2) 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. pasikėsino išgryninti 1000 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes viršytas limitas;

3) 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. išgrynino 400 Eur;

4) 2019 m. balandžio 21 d. 18.42 val. val. pasikėsino išgryninti 400 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes viršytas limitas;

5) 2019 m. balandžio 21 d. 18.43 val. išgrynino 100 Eur;

6) 2019 m. balandžio 21 d. 22.12 val. atliko balanso peržiūrą;

7) 2019 m. balandžio 21 d. 22.12 val. val. pasikėsino išgryninti 50 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes viršytas limitas;

8) 2019 m. balandžio 22 d. 01.12 val. išgrynino 1000 Eur;

9) 2019 m. balandžio 22 d. 01.12 val. atliko balanso peržiūrą;

10) 2019 m. balandžio 22 d. 01.13 val. išgrynino 700 Eur;

11) 2019 m. balandžio 22 d. 01.16 val. atliko balanso peržiūrą;

12) 2019 m. balandžio 22 d. 01.17 val. pasikėsino išgryninti 100 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes trūko lėšų.

A. S., taip neteisėtai pasinaudodamas S. R. vardu išduota AB Swedbank banko kortele Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išduota AB Swedbanko banko kortele Verslo debeto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, inicijavo ir atliko finansines operacijas.

Be to, A. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą: jis, 2019 m. balandžio 21 d. laikotarpiu nuo 18.24 val. iki 18.25 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą neteisėtai panaudojo svetimą, MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išduotą AB Swedbanko banko kortelę Verslo debeto Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į Swedbank banko bankomatą, esantį Vydūno g. 27, Vilniuje, ir suvesdamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, įgijo MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) turtą:

1) 2019 m. balandžio 21 d. 18.25 val. išgrynino 1000 Eur;

2) 2019 m. balandžio 21 d. 18.25 val. išgrynino 1000 Eur;

tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. iki 2019 m. balandžio 22 d. 1.17 val., turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojo svetimą, MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu išduotą AB Swedbanko banko kortelę Verslo debeto Nr. (duomenys neskelbtini), įdėdamas ją į Swedbank banko bankomatą, esantį L. Asanavičiūtės g. 29, Vilniuje, ir suvesdamas neteisėtai įgytus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodą, ir taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, pasikėsino įgyti ir įgijo MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) turtą:

1) 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. pasikėsino išgryninti 1000 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes viršytas limitas;

2) 2019 m. balandžio 21 d. 18.41 val. išgrynino 400 Eur;

3) 2019 m. balandžio 21 d. 18.42 val. išgrynino 400 Eur;

4) 2019 m. balandžio 21 d. 18.42 val. pasikėsino išgryninti 400 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes viršytas limitas;

5) 2019 m. balandžio 21 d. 18.43 val. išgrynino 100 Eur;

6) 2019 m. balandžio 21 d. 22.12 val. val. pasikėsino išgryninti 50 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes viršytas limitas;

7) 2019 m. balandžio 22 d. 01.12 val. išgrynino 1000 Eur;

8) 2019 m. balandžio 22 d. 01.13 val. išgrynino 700 Eur;

9) 2019 m. balandžio 22 d. 01.17 val. val. pasikėsino išgryninti 100 Eur, tačiau operacija buvo atmesta, nes trūko lėšų.

A. S. taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – MB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) priklausančius 4600 Eur.

Be to, A. S. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: jis, 2019 m. balandžio 27 d. apie 11.05 val., iš G. K. priklausančio, neužrakinto automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Dukstynos kapinėse, adresu Ukmergės r., Vidiškių sen., Dukstynos k., pagrobė svetimą, nedidelės vertės turtą, t. y. J. K. priklausančią piniginę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 120 Eur, 2 vnt. loterijos bilietų, po 1 Eur, bendrai 2 Eur vertės, taip pat pagrobė G. K. priklausančią rankinę, 15 Eur vertės, kurioje buvo piniginė, 20 Eur vertės, bei 2,40 Eurų grynųjų pinigų.

A. S. taip pagrobė J. K. priklausančio turto už 152 Eur ir G. K. priklausančio turto už 37,40 eurus, iš viso 189,40 Eur.

Be to, A. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą: jis, 2019 m. balandžio 28 d. apie 14.25 val. Iš R. K. priklausančio neužrakinto automobilio FORD Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Rokantiškių kapinėse, esančiose Vilniuje, Rokantiškių g. 53, atvirai – matant nukentėjusiajai M. K., pagrobė svetimą turtą, t. y. J. K. priklausančią piniginę, 50 Eur vertės, kurioje buvo 6 Eur, vestuvinis žiedas, 200 Eur vertės, taip pat M. K. priklausančią piniginę, 40 Eur vertės, kurioje buvo 5 Eur.

A. S. taip pagrobė J. K. priklausančio turto už 256 Eur ir M. K. priklausančio turto už 45 Eur, iš viso 301 Eur.

Be to, A. S. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone: jis, 2019 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 14.20 val. iki 15.21 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, iš M. V. priklausančio automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio Saltoniškių kapinėse Ąžuolyno g. 24, Vilniuje, pagrobė M. V. vardu išduotą AB Swedbank banko kortelę bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), kurią neteisėtai laikė iki 2019 m. balandžio 28 d. 15.21 val., kol ją išmetė.

A. S. taip neteisėtai įgijo ir laikė svetimą nukentėjusiajai M. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai atlikti.

Be to, A. S. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę: jis, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 28 d. 15.21 val. neteisėtai panaudodamas svetimą, t. y. M. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB Swedbank banko mokėjimo kortelę bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą išgryninti pinigus, įdėjo ją į Luminor Bank AS (buvęs Nordea) banko bankomatą, esantį Viršuliškių g. 40, Vilniuje, ir suvedė PIN kodą, kuris buvo neteisingas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, minėtą banko mokėjimo kortelę dar kartą įdėjo į tą patį bankomatą ir suvedė PIN kodą, kuris buvo vėl neteisingas.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą išgryninti pinigus, minėtą banko mokėjimo kortelę dar kartą įdėjo į tą patį bankomatą ir suvedė PIN kodą, kuris buvo vėl neteisingas ir kortelė buvo užblokuota.

A. S. taip panaudojo svetimą M. V. vardu išduotą AB Swedbank banko mokėjimo kortelę bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Audrius Pėstininkas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir priimti naują nuosprendį: pripažinti A. S. padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi atitinkančią kelis BK straipsnius ir už šią veiką paskirti galutinę subendrintą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar laisvės atėmimo bausmę, ne didesnio dydžio nei A. S. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma veika, susidedanti iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, atskirai paėmus, paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti, kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K- 232/2010, 2K- 474/2010).

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos epizodai buvo padaryti per sąlyginai trumpą laikotarpį, objektyviai visiškai tapačiais, pasikartojančiais, analogiškais veiksmais, akivaizdžiai vieninga A. S. tyčia, todėl visos A. S. inkriminuotos veikos yra viena tęstinė nusikalstama veika, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi atitinkanti kelis BK straipsnius.

2.3. Pažymima, kad teismo cituojamose kasacinėse nutartyse bylose Nr. 2K-372/2013 ir 2K-252-693/2019 nenagrinėjamos tęstinės veikos situacijos. Byloje Nr. 2K-168-788/2016 nagrinėjama situacija, kai veikos padarytos gerokai nutolusiais laiko intervalais, be to, kai kurios nusikalstamos veikos padarytos vieno asmens, kitos - veikiant bendrininkų grupe, todėl neatitinka konkrečios bylos aplinkybių.

2.4. Pasak apelianto, A. S. vykdytos veiklos mechanizmas rodo, kad jo tyčia buvo nukreipta tik į mokėjimo priemonių grobimą, iš anksto turint tikslą su jomis atlikti finansines operacijas. Nepaisant to, kad mokėjimo priemonės buvo paimamos su kitu turtu (dažniausiai rankinėse), A. S. pasilikdavo tik mokėjimo priemones, kitus daiktus palikdamas matomose vietose. Pasikartojančių tapačių veiksmų mechanizmas rodo, kad viso veikimo tikslas buvo nukreiptas į mokėjimo priemonių užvaldymą ir jų panaudojimą.

2.6. Pažymima, kad nepaisant skirtingų nukentėjusiųjų buvimo, A. S. atlikti veiksmai buvo vieno nusikalstamo sumanymo tikslingas ir kryptingas realizavimas, todėl A. S. realizuotos vienos nusikalstamos veikos kvalifikavimas kaip nusikaltimų daugeto yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.7. Pažymima, kad teismas neatsižvelgė į gynybos viso proceso metu akcentuotą A. S. sveikatos būklę ir valstybės prisiimto įsipareigojimo užtikrinti suimtųjų gydymą nesilaikymą.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad gynyba A. S. sveikatos problemą akcentuodavo kiekvieno kardomosios priemonės - suėmimo tęsimo svarstymo metu, taip pat ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymima, kad iki šiol A. S. nesulaukė jokio gydymo, nuo sulaikymo momento laikomas įkalintas kankinančiomis sąlygomis, kęsdamas stiprius skausmus, neturėdamas veiksmingo gydymo ar medikamentų. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas privalėjo į šią aplinkybę atsižvelgti, nustatant A. S. bausmės rūšį ir dydį.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė J. Ž. nurodo, kad pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nėra. Pažymima, jog A. S. iš esmės patvirtino, kad jo tyčia buvo ne vieninga visų nusikalstamų veikų atžvilgiu, priešingai - atskira, vis atsinaujinanti, priklausiusi nuo išorinių aplinkybių. Pasak prokurorės, paneigiami gynėjo teiginiai, kad A. S. išankstinė tyčia buvo nukreipta tik į mokėjimo korteles, kadangi A. S. tenkindavo ir rasti pinigai, iš esmės jo tyčia buvo neapibrėžta ir nukreipta į bet kokį turtą, kurį pavykdavo rasti rankinėse. Nurodoma, kad tai buvo tapę pragyvenimo šaltiniu, todėl A. S. veikos negali būti laikomos vienos tęstinės veikos epizodais, nes šie atskiri nusikalstami sumanymai „gimdavę“ kaskart iš naujo. Prokurorė sutinka su teismo motyvais, jog šiuo konkrečiu atveju skirti nuteistajam baudas nebūtų tikslinga, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės skyrimui, vertintina, kad A. S. pagrįstai skirtas realus laisvės atėmimas, todėl šioje dalyje teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Nors nuteistasis skundžiasi neapibrėžtomis sveikatos problemomis, tačiau tai nuteistajam nesutrukdė intensyviai daryti nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistojo gynėjas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvavimu. Apelianto manymu, nuteistojo veiksmai turėtų būti vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas, o ne kaip atskiros nusikalstamos veikos, taip pat nuteistojo A. S. gynėjas nesutinka su paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nuteistojo gynėjas prašo pripažinti A. S. padarius vieną tęstinę nusikalstamą veiką, idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi atitinkančią kelis BK straipsnius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo A. S. padaryti veiksmai neturi būti vertinami kaip tęstinė veika.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-489/2019 pažymėta, kad BK nepateikia tęstinės nusikalstamos veikos apibrėžimo, todėl šios sąvokos turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Vien vienarūšių veikų padarymas per trumpą laiko tarpą pats savaime nereiškia, kad padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes būtina papildoma sąlyga, kad veikos būtų jungiamos vieningos tyčios.

7. Nuteistasis A. S. skundžiamu nuosprendžiu yra nuteistas už nusikalstamas veikas, pasireiškusias tuo, kad jis skirtingu laiku pagrobdavo svetimą turtą iš skirtingų nukentėjusiųjų, neteisėtai įgydavo nukentėjusiųjų vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones, jas laikydavo, vėliau elektronines mokėjimo priemones panaudodavo ir atskirais atvejais apgaule įgydavo svetimą turtą. Tokiais nuteistojo veiksmais padaryta žala daugeliui fizinių ir juridiniam asmeniui. Nors nuteistasis veikė iš esmės pagal panašią schemą, tai yra, nusikalstamus veiksmus įgyvendindavo kapinėse, tačiau jo tyčia nusikalsti dėl visų nusikaltimų nebuvo vieninga, o susiformavusi priklausomai nuo besiklostančių aplinkybių. Nėra duomenų, kad darydamas vieną nusikaltimą nuteistasis jau turėjo sumanymą daryti kitą analogišką nusikaltimą. Iš nuteistojo parodymų matyti, kad pradžioje jis nusižiūrėdavo neužrakintus automobilius, tikrindavo, ar juose paliktos rankinės, ir tik tada susiformuodavo tyčia pagrobti rankinę. Nepagrįstas skundo argumentas, jog A. S. vykdytos veiklos mechanizmas rodo, kad jo tyčia buvo nukreipta tik į mokėjimo priemonių grobimą, iš anksto turint tikslą su jomis atlikti finansines operacijas. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad neradus rankinėje banko kortelių, nuteistasis pasiimdavo pinigus. Be to, veika buvo nukreipta ne į vieno asmens turto užvaldymą. Svetimas turtas buvo užvaldytas skirtingu laiku, skirtingoje vietoje (skirtingos kapinės, miestai), panaudojus skirtingų nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės duomenis, prisijungus prie skirtingų sąskaitų. Nedidelis laiko tarpas tarp nusikaltimų šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, dėl kurios šias nusikalstamas veikas reikėtų kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Nurodytos aplinkybės, remiantis aukščiau cituojama kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarytos A. S. neveikiant išankstine vieninga tyčia, o realizuojant savarankiškus sumanymus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo A. S. veiksmų kvalifikavimas kaip vieno tęstinio nusikaltimo nėra galimas, atitinkamai, nėra teisinio pagrindo įžvelgti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą. Tokios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodomas argumentas dėl teisėsaugos institucijų pasirinktos taktikos, tai yra, A. S. inkriminuojamas veikas tirti skirtinguose ikiteisminiuose tyrimuose.

8. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius pagrindo vertinti nusikalstamas veikas kaip vieną tęstinę, iš naujo spręsti skiriamų bausmių bei jų bendrinimo klausimo taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmes tiek už pavienių nusikalstamų veikų padarymą, tiek galutinę subendrintą bausmę, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

9. Skiriant bausmes A. S. buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, atsižvelgta į tai, kad nuteistasis padarė iš viso dvidešimt keturias nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių, apysunkių nusikaltimų kategorijai bei baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant savanaudiškų tikslų (neteisėtai įgyti svetimą turtą). Teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. praeityje teistas, teistumai išnykę, iki suėmimo nedirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, nepilnamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti A. S. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmes, kurių dydžiai mažesni už vidurkius. Nesutikti su šiuo teismo sprendimu ir keisti A. S. paskirtą bausmę, parenkant švelnesnes sankcijose numatytas bausmės rūšis bei skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra teisingas. Be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Švelnesnės bausmės paskyrimas šiuo atveju, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam galėtų sudaryti nebaudžiamumo įspūdį, nesulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino aplinkybes, susijusias su A. S. sveikatos būkle, vis tik sprendė, kad A. S. yra pakankamai pavojingas visuomenės narys, nenustatė galimybės šioje byloje jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sveikatos būklė ir socialiniai ryšiai nesustabdė nuteistojo nuo neteisėtų veiksmų atlikimo, priešingai, nuteistasis per du mėnesius padarė 24 nusikalstamas veikas. Be to, pažymėtina, kad, esant reikalingumui, gydymas nuteistiesiems užtikrinamas pataisos įstaigose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą atmesti.