Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-543-371/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2-543-371/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00613-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Brazauskienė
Ieškovas
D. G., N. G.
Atsakovas
O. S.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-543-371/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00613-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Janina Brazauskienė,sekretoriaujant J. K.,dalyvaujant ieškovams D. G., N. G., jų atstovei advokatei D. B.,atsakovės O. S. atstovei advokatei D. C.,vertėjoms O. I., V. R., M. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. G. ir N. G. ieškinį, pareikštą atsakovei O. S. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės O. S. priešieškinį (patikslintą priešieškinį) dėl žemės sklypo, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai D. G. ir N. G. pateiktu ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką pagal individualios S. B. įmonės „Matininkas“ 2018 m. sausio 4 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 1, naudojasi ieškovai, o žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr. 2, naudojasi atsakovė, įpareigojant pastarajai naudotis atskiru įvažiavimu, priteisti iš atsakovės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas: 150 Eur už žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti rengimą, 0,97 Eur pašto išlaidų, 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti, iš viso 725,97 Eur.

Atsakovė O. S. pateikė teismui priešieškinį (patikslintą priešieškinį) dėl žemės sklypo, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje, naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriame prašo sutinkamai su 2018 m. liepos 11 d. parengtu žemės sklypo planu naudojimosi tvarkai nustatyti (M 1:1000), nustatyti 0,6180 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkais yra O. S. bei D. G. ir N. G. sekančią naudojimosi tvarką: į jos, O. S. asmeninį naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 2, (3035 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 1, 2, 16, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 8, 9; į D. G. ir N. G. naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 1, (3035 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17; 1.3 p. į jos, O. S. ir D. G. bei N. G. bendrą naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu Nr.3 (110 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 2, 3, 17, 16; vadovaujantis LR CPK 79 str., 93 str. tuo atveju, jei nebus pasirašyta bendrasavininkų taikos sutartis, priteisti iš ieškovų jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas 100,55 Eur sumoje, 169,40 Eur sumoje, kurias ji patyrė bei kitas papildomai pateiktas teismo proceso metu, prašo ieškovų ieškinio netenkinti.

Atsiliepimas

Ieškovai D. G. ir N. G. per teismo nustatytą terminą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka (e. b. l. 74-76).

Šalies argumentai

A. O. S. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

A. O. S. į 2019 m. vasario 25 d. 13.30 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, dalyvavo prieš tai vykusiuose teismo posėdžiuose, davė paaiškinimus, apie 2019 m. vasario 25 d. 13.30 val. vyksiantį posėdį buvo informuota pasirašytinai, teismo posėdyje dalyvauja atsakovės atstovė advokatė D. C., prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei O. S. nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas D. G. ieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad 2007 m. iš J. S. įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitoje namo dalyje gyveno atsakovė O. S. su šeima. Tuo metu žemės sklypas priklausė valstybei, išpirktas nebuvo. Perkant dalį namo sutarė dėl bendro žemės sklypo ribų. Jam ir atsakovei buvo skirta po 34 arus. Šiuo metu faktiškai naudojasi 30 arų sklypo plotu. 2014 m. kartu su atsakove iš valstybės nusipirko žemės sklypą, esantį šalia namų. Jam ir atsakovei atiteko po ½ dalį žemės sklypo, bendro 0,6180 ha ploto. Įvažiavimas į sklypą tuo metu kaip ir dabar buvo iš Gėlių gatvės, kuris yra jo naudojamoje žemės sklypo dalyje. Pirkimo metu buvo gyvas atsakovės sutuoktinis R. S.. Su pastaruoju susitarė, kad dabartinis įvažiavimas atiteks jų (G.) šeimai, o O. S. įsirengs įvažiavimą iš savo žemės sklypo pusės, kol bus įrengtas naujas įvažiavimas S. šeima gali naudoti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Kartu su atsakove taip pat dalijosi ūkiniu pastatu, vėliau atsakovei pastatė jos žemės sklype ūkinį pastatą. Tačiau mirus atsakovės sutuoktiniui pastaroji ir toliau naudojasi jų žemės sklypo pusėje esančiu įvažiavimu. Atsakovės šeima didėja, o įvažiavimas yra šalia jo namo langų, nutolęs apie 20 metrų, todėl jam trukdo pravažiuojantys automobiliai, kurių šviesos šviečia į namų langus. Susitarti su atsakove geruoju nepavyksta. Nori įsirengti aukštą tvorą, veisti bites, tačiau atsakovė ir toliau atsisako įsirengti įvažiavimą iš savo žemės sklypo pusės. 2017 m. rudenį buvo atvažiavęs matininkas V. S., kurį iškvietė atsakovė O. S., buvo sudarytas žemės sklypo naudojimosi planas. Šiame plane įvažiavimas buvo pažymėtas kaip bendras. Matininkas įsmeigė kuoliukus pažymėdamas bendrą įvažiavimą. Kadangi su planu nesutiko, kuoliukus perstatė. Po O. S. jis taip pat kreipėsi pas matininką. Tuomet matininkas įvažiavimą pažymėjo kaip nurodyta jo pateiktame plane. Siūlo nustatyti, kad jo šeima naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu taškais 2, 3, 4, 5, 6, 1, 9, 10, 12, 14, 2 (e. b. l. 7). Įvažiavimą į sklypą prašo priskirti jo naudojamai žemės sklypo daliai. Nesutinka su atsakovės siūlomu žemės sklypo padalijimo būdu, kurio pagrindu jų žemės sklypai dalijami linija 1-8, atsakovės plane ši linija pažymėta taškais 8-9. Atsakovei siūlo žemės sklypo dalį, pažymėtą taškais 2, 1, 8, 1, 9, 10, 12, 14, 2. Jų (ieškovų) ir atsakovės parengti planai skiriasi vidine linija, kuri dalija žemės sklypus. Kadangi atsakovė siūlo keliu naudotis bendrai, jos plane jų šeimai suteikiama šiek tiek didesnė sklypo dalis, t. y. linija, dalijanti bendrą žemės sklypą pastumta į atsakovės pusę. Šiuo metu žemės sklypu naudojai pagal savo plane pažymėtą liniją, yra įkalti kuoliukai. Nesutinka, kad būtų suteikta didesnė žemės sklypo dalis, kadangi ji suteikta dėl bendro įvažiavimo. Žemės sklypo atkarpa, kuri yra nuo įvažiavimo iki jo namo rūpinasi jis vienas, valo sniegą, šienauja žolę. Dalį žemės sklypo aptvėrė tvora atlikus žemės sklypo geodeziją. Šiuo metu tvora yra maždaug nuo pusės atkarpos, plane pažymėtos taškais 3-4, kadangi neužteko medžiagų tvorai, toliau aptverta išorinė sklypo dalis, pažymėta taškais 4-5, 5-6, 6-1. Dalyje 5-6, 6-1 yra vielinė tvora. Antras įvažiavimas į jų žemės sklypo yra iš kitos pusės, kurioje yra valstybinė žemė, ji yra išnuomota. Bendravo su šios žemės valdytoju, pastarasis norėjo užarti kelią, kuris plane pažymėtas kaip pravažiavimas, tačiau paprašė to nedaryti, kadangi jis (D. G.) naudojasi juo važiuodamas traktoriumi. Taip pat šiuo pravažiavimu naudojasi ir atsakovė O. S.. Tuomet žemės sklypo valdytojas sutiko ir pravažiavimas užartas nebuvo. Prašo įvažiavimą į sklypą priskirti jų žemės sklypo daliai, įpareigojant atsakovę įvažiavimą įsirengti iš savo žemės sklypo pusės, o atsakovės priešieškinį atmesti.

Ieškovė N. G. paaiškino, kad atsakovės šeima naudodamasi įvažiavimu į žemės sklypą, kuris yra jų žemės sklypo dalyje pažeidžia jų šeimos teises, juos apkalba kaimo gyventojams. Nesutinka, kad atsakovė naudotųsi šiuo įvažiavimu į sklypą. Dalį gyvenamojo namo ir pastatų nusipirko iš J. S.. 2014 m. kartu su atsakove O. S. nusipirko žemės sklypą. Bendras įvažiavimas yra asfaltuotas iki sklypo, asfaltavo valstybė 2017 m., nuo nuovažos iki namų durų yra žemės keliukas. Tuo metu neprašė, kad O. S. būtų išasfaltuotas įvažiavimas iš kitos pusės. Iš atsakovės pusės yra nuvažiavimas į sklypą, nuo kurio galima padaryti įvažiavimą. Toje vietoje asfalto nėra. Įvažiavimas yra toje žemės sklypo dalyje, kuris priskirtas jų nuosavybėn. Nesutinka įsirengti kito įvažiavimo, o šį atiduoti atsakovei. Prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.

A. O. S. priešieškinyje nurodė, teisme paaiškino, kad 2001 m. kartu su sutuoktiniu R. S., kuris 2013 m. spalio 5 d. mirė, iš J. S. nusipirko ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu kita namo dalis priklausė J. S., tačiau pastaroji šiame name negyveno, o po kurio laiko šią namo dalį pardavė G. šeimai. Iki tol šis pastatas buvo valgykla. Perkant dalį namo siūlė J. S. atlikti geodeziją, tačiau pastaroji nesutiko. Nuo dalies namo įsigijimo momento iki šiol naudojosi bendru įvažiavimu į žemės sklypą, dėl kurio šiuo metu su ieškovais vyksta ginčai. Bendras kelias prie namų ir įvažiavimas anksčiau buvo žvyrkelis. 2014 m. kovo mėnesį vyko pagrindinio kelio asfaltavimo darbai, tuo metu buvo išasfaltuotas ir įvažiavimas, išasfaltuota maždaug 5 metrai. Jokių pretenzijų ieškovai dėl šio įvažiavimo jų šeimai nereiškė. Nesutarimai prasidėjo po jos sutuoktinio mirties. 2015 m. balandžio 29 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš valstybės nusipirko ½ dalį žemės sklypo, bendro 0,6180 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), likusi sklypo dalis priklauso ieškovams. Tuo metu jokių pretenzijų dėl įvažiavimo ieškovai taip pat nereiškė. Abu sutiko dėl bendro įvažiavimo. Tuo metu kalbos apie žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą nebuvo. Sutuoktinis, būdamas gyvas, nekalbėjo su G. dėl geodezijos atlikimo. 2017 m. norėjo nustatyti žemės sklypo naudojimosi ribas. Atvykus matininkui dalyvavo ji ir D. G.. Tuo metu D. G. sutiko su bendru įvažiavimu, buvo įkalti keturi kuoliukai, plane pažymėta taškais 16, 17, 3, 2, taip pat kuoliukai buvo įsmeigti aplink visą sklypą. Vėliau D. G. išėmė kuoliuką, pažymėtą plane 17, kiti kuoliukai yra iki šiol. Kodėl D. G. išėmė būtent šį kuoliuką nepaaiškino. Sudarant žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą buvo pastumta vidinė sklypo dalis, pažymėta taškais 8-10, kad žemės sklypas būtų padalytas į dvi lygias dalis. Tuomet D. G. nesutiko. Planas patvirtintas nebuvo, kadangi D. G. nesutiko jo pasirašyti. Vėliau D. G. atvažiavęs prašė pasirašyti jo planą, kuriame įvažiavimo į jos žemės sklypą nėra. Ieškovo pateiktame plane iš kitos žemės sklypo pusės yra pažymėtas pravažiavimas, ši vieta yra apaugusi žole. Toliau yra valstybinė žemė, kuri šiuo metu išnuomota. Šioje vietoje įsirengti pravažiavimo negali, kadangi ten auga medžiai. Bendras kelias buvo visą laiką, visuomet naudojosi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu įvažiavimu. Jos naudojama žemės sklypo dalis prie namo nėra aptverta. G. apsitvėrė tvora iš išorinės sklypo pusės, tuo metu geodezija nebuvo atlikta. Prašo priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti.

Liudytoja J. S. parodė, kad jos motina J. J. 1991 m. iš tarybinio ūkio „Butrimonys“ įsigijo dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame anksčiau buvo valgykla. Jos motina tuo metu buvo silpnos sveikatos, todėl surašė įgaliojimą, remiantis kuriuo ji veikė motinos vardu. Tokiu būdu ji faktiškai rūpinosi dalies namo pirkimu. Kitoje namo dalyje tuo metu gyveno J. S.. Po jos namo dalimi buvo rūsys. Jai paaiškino, kad kas yra po jos namo dalimi priklauso jai. Iš O. S. pusės buvo įėjimas į valgyklą, o iš jos pusės automobiliai atveždavo produktus. Dėl to kelias, vedantis prie namo, buvo stipriai išvažinėtas. Vėliau užpylė duobes žvyru. Šiame name ji (J. S.) negyveno, kadangi gyveno netoli esančiame trijų kambarių bute, augino tris vaikus, tačiau naudojosi žemės sklypu, sodino daržą, mokėjo žemės mokestį. Už šalia namo esantį 32 arų žemės sklypą sumokėjo vienkartinėmis išmokomis, manė, kad žemė priklauso jai. Tvarkant žemės klausimus žemėtvarkos specialistas paaiškino, kad kas yra iš jos pusės priklauso jai, o kas yra iš kitos pusės priklauso kitiems. Šalia žemės sklypo iš jos pusės yra įvažiavimas į sklypą, kaimynai įvažiuodavo iš kitos kiemo pusės. Parduodant namo dalį G. kitoje namo dalyje gyveno S. Girdėjo kaip D. G. su S. susitarė, kad S. laikinai naudosis jų įvažiavimu kol įsirengs savo įvažiavimą. Tuo metu buvo bendras įvažiavimas, kuris yra iki šiol. O. S. vaikščiojo šiuo bendru keliu. J. S., gyvendama šiame name važinėjo iš dviejų sklypo pusių. Šiuo metu O. S. taip pat kai veža šieną važiuoja aplinkui, o kasdien važiuoja įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Apklaustas liudytoju J. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), apie 100 m atstumu nuo G. ir S. namo. Įvažiavimas į sklypą visuomet buvo bendras. Anksčiau šiame name gyveno (duomenys neskelbtini). Vėliau vieną namo dalį atpirko S., kitą – S. Įvažiavimas į sklypą iš centrinės gatvės buvo vienas, anksčiau buvo žvyrkelis, 2014 m. darant pagrindinį kelią įvažiavimą užasfaltavo. Iš kitos kiemo pusės yra nuvažiavimas į laukus, toje vietoje įvažiavimo į sklypą nėra. Matė prie žemės sklypo esančius kuoliukus.

Liudytoja J. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Visuomet įvažiavimas į šį namų sklypą buvo vienas iš pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš O. S. pusės įvažiavimo nuo pagrindinės gatvės nėra. Yra nuvažiavimas nuo pagrindinio kelio prie valstybinės žemės. Anksčiau įvažiavimas buvo žvyrkelis, asfaltuojant pagrindinį kelią užasfaltavo ir šį įvažiavimą. Matė prie šio sklypo esančius kuoliukus, kurie atsirado maždaug prieš metus.

Apklaustas liudytoju D. P. parodė, kad dirba S. B. individualioje įmonėje „Matininkas“. Bendras žemės sklypo geodezijos planas buvo daromas 2012 m. Tuo metu įmonėje dar nedirbo. 2017 m. į įmonę kreipėsi D. G. ir O. S. su prašymu nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tuo metu bendras geodezinis planas jau buvo padarytas. Iš pradžių nubraižė planą kompiuteryje, paskaičiavo plotus. Vėliau nuvyko į vietą, nustatant faktines ribas dalyvavo jis, D. G. ir O. S., kuoliukais pažymėjo kaip faktiškai atrodys ribos. Tuo metu ginčo dėl bendro įvažiavimo nebuvo. Link vakaro atėjo D. G. ir pasakė, kad su planu nesutinka. Toje vietoje yra vienas įvažiavimas. Norint padaryti naują įvažiavimą būtina derinti su kelininkais, kadangi iš kelininkų pusės yra padaryta geodezija. Pagal projektus yra bendras sklypas, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), iš šiaurinės pusės įvažiavimo nėra, nes yra suprojektuotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) gatvėje pravažiavimas galėtų būti.

Liudytojas V. S. parodė, kad dirba S. B. IĮ „Matininkas“. Į šią įmonę vienu metu kreipėsi D. G. ir O. S. dėl geodezinio plano parengimo. Tame plane buvo numatytas vienas įvažiavimas nuo bendro naudojamo kelio. Geodezinis planas buvo atliktas po žemės sklypo pirkimo. D. G. už žemės sklypą sumokėjo investiciniais čekiais. Žemės sklypo pirkimo metu agrarinė tarnyba parengė sklypo schemą. Kiek prisimena įvaža nebuvo nurodyta. Pagal pirminį brėžinį įvažiavimas buvo įskaičiuotas į G. sklypą. Buvo parengtas bendras geodezinis planas. Tuo metu už O. S. sklypo buvo kelias (pravažiavimas), šalia jo žemės ūkio paskirties sklypas. Vėliau kreipėsi D. G. prašydamas parengti bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Šie planai rengiami pagal užsakovo pageidavimus. D. G. pageidavo pavaizduoti šalia esančią nuovažą. Po kurio laiko tą patį planą užsakė ir O. S.. Jos plane kelias buvo bendras. Viskas tas pats tik skyrėsi traktavimas sklypo viduje. Darant žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti buvo padaryta techninė klaida, nes plane 4-3 atkarpa turi būti 5,52 m mažesnė (e. b. l. 52). 2018 m. liepos 11 d. plane pravažiavimo kelio nėra, nes prie O. S. sklypo suprojektuotas žemės ūkio paskirties sklypas. Kada šis pravažiavimas buvo panaikintas atsakyti negali, šiuos duomenis galėtų pateikti Nacionalinė žemės tarnyba. Iš pagrindinio kelio šalia sklypo yra šlaitas. 2018 m. sausio 4 d. D. G. užsakymu padarytame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti šalia O. S. sklypo yra nurodytas pravažiavimas, tačiau tai nurodyta D. G. pageidavimu. Faktiškai to pravažiavimo nėra. Geodeziniame plane nurodo ką privalo nurodyti, o naudojimosi tvarkai nustatyti plane nurodo tai, ką pageidauja užsakovas. Įsmeigti kuoliukai žemės sklype juridinės galios neturi, kas juos pastatė nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinis ir patikslintas priešieškinis tenkintini visiškai.

Iš ieškovų D. G., N. G. paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal 1992 m. birželio 30 d. sutartį J. J. iš bendrovės „Butrimonys“ nusipirko gyvenamąjį namą, 98,23 kv. m. ploto ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 104-105). 1992 m. liepos 28 d. prie šios namų valdos apylinkės agrarinės tarnybos specialistas S. T. parengė J. J. valdos žemės sklypo brėžinį, 32.00 arų bendro ploto, patvirtintą apylinkės viršininko pavaduotojo D. Ž. (e.b.l.106). Pagal 2007 m. birželio 16 d. pastatų dalies pirkimo – pardavimo sutartį Nr. ZB-614 D. G. iš J. S., kuri paveldėjo šiuos pastatus po motinos J. J. mirties, pagal 1995 m. kovo 17 d. paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 494, nusipirko 52/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1/p, 278,70 kv. m. bendro ploto bei ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2I1/p, esančius (duomenys neskelbtini). Šioje sutartyje nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimu, kartu su įgyjama pastatų dalimi pirkėjas įgyja teisę nuomoti arba pirkti žemės sklypą po parduodamais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. 5-423 (1.1. p). Pagal šią sutartį pardavėja J. S. perleido pirkėjui D. G. įmokas už žemę 19.85 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, paveldėtas J. S. už 0.32 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (pagrindas: Vilniaus apskrities viršininko Žemės tvarkymo departamento Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 22 d. pažyma dėl J. S. žemės sklypo Nr.5-424 (e. b. l. 99-103). Pagal 20007 m. birželio 16 d. pastatų priėmimo-perdavimo aktą pardavėja J. S. perdavė pirkėjui D. G. 52/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1/p, 278,70 kv. m. bendro ploto bei ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2I1/p, esančius (duomenys neskelbtini), nuo pastatų perdavimo momento D. G. perėjo nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą (e. b.l. 103).

Iš atsakovės O. S. paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šiuo metu pagal VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovei O. S. priklauso butas Nr.1 ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), kurį ji paveldėjo po savo vyro R. S. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 6361 pagrindu. Šį butą bei ūkinį pastatą jos vyras R. S. įsigijo 2001 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2988 pagrindu (e. b. l. 46, 50-51).

Pagal 2017 m. sausio 25 d. susitarimą O. S. ir D. G. susitarė, kad jiems gyvenamąjį namą (dviejų butų pastatą) plane, pažymėtą 1A1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 270.66 kv.m. bendro ploto, nuosavybės teises registruoti taip: O. S. nuosavybės teise priklauso 12639/27066 dalis gyvenamojo namo, tai yra butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), D. G. nuosavybės teise priklauso 14427/27066 dalis šio gyvenamojo namo, t.y. butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12).

Ieškovams D. G. ir N. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat priklauso ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. gegužės 9 d. mainų sutartį Nr. 2293, D. G. vardu įregistruoti du ūkiniai pastatai ir lauko virtuvė pagal 2017 m. sausio 25 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (e. b. l. 10-11, 26-31).

Pagal 2014 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį D. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine N. G. iš Lietuvos Respublikos nusipirko ½ dalį žemės sklypo, bendras plotas 0,6180 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dalies kaina 38.08 Lt, už 6100 kv.m. ploto 19993-04-02 sumokėta 38.08 Lt valstybės vienkartinių išmokų suma, nuosavybės teise į žemės sklypo dalį perėjo nuo šios sutarties pasirašymo momento. Prie sutarties pridėtas bendras žemės sklypo planas, kuriame nustatytas naudojimosi plotas 3090 kv. m. (e. b. l. 13-18).

Iš 2015 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad O. S. iš Lietuvos Respublikos nusipirko ½ dalį žemės sklypo, bendras plotas 0,6180 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kaina 20.45 Eur, už 3010 kv. m. sumokėta 1992-04-02 -5.44 Eur valstybės vienkartinių išmokų suma, notarinio registro Nr.1833, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį perėjo nuo šios sutarties pasirašymo momento. Prie sutarties pridėtas bendras žemės sklypo planas, kuriame nustatytas naudojimosi plotas 3090 kv. m. (e. b. l. 43-45).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas D. G. kreipėsi į S. B. IĮ „Matininkas“, kur 2018 m. sausio 4 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti. Pagal šį planą žemės sklypas yra padalytas į dvi lygias (po 0,3090 ha) dalis, plane pažymėta indeksu Nr. 1 atitenka naudotis ieškovams, o dalis, pažymėta indeksu Nr. 2 – atsakovei (e. b. l. 7-8). 2018 m. kovo 8 d. ieškovas D. G. kreipėsi į atsakovę raštu pateikdamas šį planą bei siūlydamas padalyti žemės sklypą, suformuojant du atskirus žemės sklypus, tačiau jokio atsakymo negavo. 2018 m. gegužės 30 d. ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovę siūlydamas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurią nustačius atsakovė nesinaudotų ieškovų įvažiavimu, o įrengtų sau naują, tačiau atsakymų į siūlymus gauta nebuvo (e. b. l. 19-21).

A. O. S. taip pat kreipėsi į S. B. IĮ „Matininkas“, kur 2018 m. liepos 11 d. buvo sudarytas žemės sklypo planas naudojimosi tvarkai nustatyti. Pagal šį planą sklypo dalis, pažymėta Nr. 1 priskiriama ieškovų naudojimui, žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 2 – jos naudojimui. Dalis Nr. 3 – įvažiavimas į bendrą sklypą turi būti bendrame šalių naudojime (e. b. l. 52).

Pagal LR CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu (žemės sklypu) naudojamasi visų bendraturčių bendru sutarimu. Pagal LR CK 4.81 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Susitarimas, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau bendraturčiai taip pat turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (LR CK 4.81 str. 2 d.). Tuo atveju, kai bendraturčiai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nesusitaria, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

Byloje nustatyta, kad ieškovams D. G., N. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, atsakovei O. S. priklauso butas Nr. 1, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams ir atsakovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalį (3090 kv.m.) žemės sklypo, 0,6180 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Tokiu būdu kiekvienai šaliai (ieškovams ir atsakovei) priklauso po 0,3090 ha žemės sklypo. Žemės sklype yra gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir lauko virtuvė bei kiti pastatai. Šiuo metu ieškovai ir atsakovė faktiškai yra padaliję žemės sklypą ir kiekvienas naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra šalims priklausantys gyvenamojo namo dalis ir kiti pastatai. Ginčo dėl naudojamos žemės sklypo dalies išsidėstymo tarp šalių nėra. Šalys nesutaria dėl įvažiavimo į kiemą, kuriuo šiuo metu naudojasi tiek ieškovai, tiek atsakovė.

Ieškovai prašo nustatyti 2018 m. sausio 4 d. S. B. IĮ „Matininkas“ sudarytame žemės sklypo plane naudojimosi tvarkai nustatyti nurodytą žemės sklypo padalijimo būdą. Pagal šį planą sklypas padalijamas į dvi lygias dalis (po 0,3090 ha), iš kurių dalis Nr. 1 atitenka naudotis ieškovams, o dalis Nr. 2 atsakovei. Remiantis šiuo planu įvažiavimas į sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. patenka į ieškovų naudojamą sklypo dalį, atsakovė turi įrengti sau įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) g. į savo sklypo dalį iš jos naudojamos žemės sklypo dalies (e. b. l. 7). Ieškovai ieškinyje nurodė bei teisme paaiškino, kad iš atsakovės žemės sklypo dalies yra kitas pravažiavimas, kuriuo atsakovė nesinaudoja, jis užžėlęs žole (kaip matyti iš pridėtų nuotraukų), o naudojasi ieškovų įvažiavimu, kurį ieškovai išasfaltavo ir prižiūri savo lėšomis, dėl to sudaro ieškovams nepatogumus.

Atsakovė nesutinka, kad įvažiavimas į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės būtų naudojamas išimtinai ieškovų, o jai tektų įsirengti naują įvažiavimą. Pagal atsakovės sudarytą žemės sklypo planą naudojimosi tvarkai nustatyti ieškovams turi atitekti žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu 1, (3035) kv. m. ploto, jai - pažymėtas indeksu 2, (3035 kv. m. ploto), būtent šioje dalyje yra jai nuosavybės teise priklausantys pastatai – dalis gyvenamojo namo su ūkio pastatais. Žemės sklypo plotas, pažymėtas indeksu 3, (110 kv. m. ploto), t. y. bendras įvažiavimas į žemės sklypą turi būti priskirtas jos ir ieškovų bendram naudojimui (e. b. l. 52). Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad įsigyjant dalį gyvenamojo namo žemė prie namo buvo valstybinė. Kitoje namo dalyje gyveno kiti žmonės. Nuo 2001 m. (gyvenamojo namo dalies įsigijimo momento) jų šeima naudojosi šiuo įvažiavimu iš Gėlių gatvės. Kito įvažiavimo į žemės sklypą nėra. Anksčiau ginčų dėl šio įvažiavimo nebuvo. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai J. S., J. A., J. A. patvirtino, kad atsakovės šeima nuolat naudojasi iš (duomenys neskelbtini) gatvės esančiu įvažiavimu į sklypą.

Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo būtina įvertinti tai, kad kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad jau 1992 metais buvo pradėtas procesas dėl žemės sklypo dalies, šiuo metu priklausančios ieškovams, išpirkimo iš valstybės. Iš 1992 m. liepos 28 d. prie šios namų valdos apylinkės agrarinės tarnybos specialisto S. T. parengto J. J. valdos žemės sklypo brėžinio matyti, kad bendras plotas sklypo dalies, kuri priklausytų (po žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) J. J. (šiuo metu -ieškovams) būtų 32.00 arai. Tačiau iki 2007 m. birželio 16 d. namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nei pirminė namo dalies savininkė J. J., nei jos paveldėtoja J. S. žemės sklypo iš valstybės neišpirko, todėl ieškovams šia sutartimi buvo suteikta galimybė išnuomoti arba išpirkti iš valstybės žemės sklypą po parduotais pastatais ir perleista 19.85 Lt valstybės vienkartinių išmokų, kuriomis ieškovai galėjo sumokėti už žemę (e. b. l.106).

Iš atsakovės O. S. paaiškinimo matyti, kad jos vyras R. S. taip pat kaip ir ieškovai įsigijo nuosavybėn gyvenamojo namo dalį, bet žemės sklypas tuo metu buvo neišpirktas iš valstybės. Tokiu būdu ieškovai išpirko iš valstybės žemės sklypo dalį pagal 2014 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sumokėdami už žemės sklypo dalies kainą perleistomis valstybės vienkartinėmis išmokomis, o atsakovė -pagal 2015 m. balandžio 29 d. pirkimo – pardavimo sutarties, dalį kainos taip pat sumokėdama valstybės vienkartinėmis išmokomis.

Šioje situacijoje būtina pažymėti, kad 1992 m. liepos 28 d. sudarytas ieškovų (J. J.) žemės sklypo dalies brėžinys buvo tik preliminarus, nes prieš sudarant žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartis, 2014 m. sausio 4 d. buvo atlikti S. B. individualios įmonės „Matininkas“, specialisto V. S. šio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir sudarytas naujas žemės sklypo planas, kuris yra pridėtas prie sutarčių. Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad jo bendras plotas 6180 kv. m., kiekvienos dalies 3090 kv. m., yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į sklypą (1-2), 2-3-4 – pažymėta namų valda (kaimynų), 4-5-valstybės žemė, 5-6 pravažiavimas (iš (duomenys neskelbtini) gatvės), 1-6 pažymėta kaip pravažiavimas (e. b. l. 18). Ieškovai ieškinyje ir teisme nurodė būtent šį pravažiavimą, pažymėtą 1-6, kuriuo atsakovė gali naudotis įvažiojant iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo sklypo dalį, pateiktoje nuotraukoje Nr.2 jis yra užžėlęs žole (e. b. l. 32).

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad faktiškai į šį žemės sklypą yra vienas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ieškovo D. G. prašymu plane pažymėjo iš atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies pravažiavimą, tačiau jo ten faktiškai nėra, nes šiuo metu šalia atsakovės naudojamos sklypo dalies yra suformuotas žemės sklypas, valstybinė žemė, kuri išnuomota. Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad įvažiavimas į šį žemės sklypą yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Pagal 2019 m. sausio 29 d. teisme gautus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus duomenis įvertinus žemės sklypo Nr. 420-1 (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo riba (pagal žemės sklypo planą - gretimybė Nr. 1-2) sutapatinta su keliu. Įvertinus žemės sklypo Nr. 419-1 (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo riba (pagal žemės sklypo planą - gretimybė Nr. 4-1) sutapatinta su keliu. Įvertinus žemės sklypo Nr.423-1 (duomenys neskelbtini) privatizavimo dokumentus nustatyta, kad žemės sklypo riba (pagal žemės sklypo planą — gretimybė Nr. 4-1) sutapatinta su keliu. Iš Pabarės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3109-85, planinės dalies matyti, kad minėtų žemės sklypų ribos sutapatintos su pravažiavimu (keliu).

Nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklintos 2014 m. sausio 2 d. Pagal žemės sklypo planą žemės sklypas iš šiaurės ir rytų pusių ribojasi su pravažiavimu. Privažiavimas prie žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini).

Įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį Pabarės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Šalčininkų skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 43VĮ-937-(14.43.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono Pabarės seniūnijos Pabarės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), rytų pusėje (pagal žemės sklypo planą - gretimybė Nr. 6-1) ribojasi su žemės sklypu Nr. 420-1 (duomenys neskelbtini). Įvertinus žemės sklypo Nr. 420-1 (duomenys neskelbtini) planą, parengtą kadastrinių matavimų metu, matyti, kad žemės sklypas Nr. 420-1 (duomenys neskelbtini), vakarų pusėje ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypo Nr. 420-1 (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančių dokumentų nustatyta, kad bendro naudojimo kelias, tai yra numatantis teisę šiuo keliu naudotis ir kitiems asmenims, ar kelio servitutas, įpareigojantis leisti kaimyninių sklypų savininkams ar patikėtiniams naudotis žemės sklype esančiu keliu, šiam žemės sklypui nėra nustatyti. Taigi, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ribojasi tarpusavyje. Taip pat iš žemėlapio, Projekto planinės dalies matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) šiaurės pusėje (pagal žemės sklypo planą - gretimybė Nr. 5-6) ribojasi su bendro naudojimo keliu.

Tokiu būdu šiuo metu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklausantis sklypas ribojasi pagal liniją 2-3-4 su kitų savininkų namų valda (nesuformuotas žemės sklypas), 4-5 -valstybės žeme, 5-6 pravažiavimas iš Sodų gatvės, 1-6 ribojasi su suformuotu valstybės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 53) ir numatyto 2014 m. sausį žemės sklypo plane pravažiavimo palei atsakovės žemės sklypo dalį (linija 1-6) bei įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šį pravažiavimą nėra, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą yra tik vienas.

Be to, iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenis matyti, kad kelias (duomenys neskelbtini) yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3906, nuo 2013-11-14 iki 2014-10-14 vyko šio kelio 12.34-17.9 km ruožo rekonstrukcija pagal Kelių direkcijos užsakymą ir lėšomis, kurios metu buvo išasfaltuotas įvažiavimas (nuovaža) ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-2935-8816, nuovažos asfalto dangos ilgis nuo kelio dangos krašto yra 7 m, plotis 3 m. Šiais įrodymais paneigiami ieškovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovė turi kitą įvažiavimą į savo žemės sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) ir juo nesinaudoja, o įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) ieškovai įrengė ir užasfaltavo savo lėšomis. Ieškovų atstovė baigiamosiose kalbose pasiūlė kitą naudojimosi tvarkos variantą, t.y. nusileidus nuovaža į sklypą, įvažiuoti į ieškovams priskirtą sklypo dalį ne daugiau kaip 3 m palei ribą, ieškovų plane pažymėtą 2-14, po to iš karto darant posūkį į atsakovės priskirtą sklypo dalį, tačiau ieškinio reikalavimai dėl šių pasiūlymų nebuvo tikslinami, be to, patys ieškovai baigiamosiose kalbose apie tai nekalbėjo ir prašė patenkinti ieškinio reikalavimus, o ieškovas D. G. nurodė, kad atsakovė turi galimybę iš (duomenys neskelbtini) įrengti kitą įvažiavimą į savo žemės sklypo dalį (per kelio šlaitą). Tačiau būtina pažymėti, kad (duomenys neskelbtini) einantis kelias yra valstybinės reikšmės rajoninis kelias, kuriam atlikti geodeziniai matavimai (iš matininko D. P. parodymų), nuovažos (įvažiavimo) užasfaltavimas pagal projektinę dokumentaciją atliktas Kelių direkcijos užsakymu, tai yra į šalių bendrą sklypą (jis suprojektuotas kaip vienas sklypas) numatytas vienas įvažiavimas. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovų teiginius, kad tarp atsakovės vyro ir jų buvo susitarimas, pagal kurį atsakovės šeima galėjo laikinai naudotis jų įvažiavimu, kol neįsirengs kitą įvažiavimą. Tokiu būdu įvertinus visus įrodymus darytina išvada, kad ieškovų pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka visų bendrasavininkų, šiuo atveju, atsakovės interesų, nes ji neturėdama įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į savo žemės sklypo dalį, susisiekimo su viešuoju keliu, negalėtų tinkamai naudotis savo žemės sklypo dalimi. Todėl ieškovų ieškinio reikalavimai atmestini.

Ieškovai nesutinka su atsakovės pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, o būtent: dėl bendro naudojimo ploto nustatymo (bendro įvažiavimo), bei dėl to, kad pagal atsakovės pateiktą planą, sklypo riba 8-10 neatitinka faktinės padėties, nes būtų sumažinta atsakovės naudojama sklypo dalis, o dalis atsakovės ūkinių pastatų patektų į ieškovams paskirtos naudotis žemės sklypo dalį. Tačiau atsakovė paaiškino, kad sutinka su faktiškai mažesne žemės sklypo dalimi ir pastumta į jos (skirtumas tarp ieškovo plano ir atsakovės: 10.03m-8.98 m=1,05 m pločio) pusę linija 8-10 (ieškovo plane 9-1), nes dėl bendro naudojimo ploto sumažėjo naudojimosi dalys. Todėl pagal atsakovės pasiūlytą žemės sklypo naudojimosi tvarką lieka bendras įvažiavimas iš Gėlių gatvės į žemės sklypą, kuriuo gali naudotis šalys ir pagal šią tvarką kiekvienas turi priėjimą prie savo pastatų, bendrasavininkų naudojamo ploto dalys faktiškai nesumažės, nes kiekvienam atitenka po 3035 kv.m. +(110 kv.m./2)=3090 kv.m. Be to, būtina pažymėti, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas neperskirsto nuosavybės, todėl šalių nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys (po ½ d.) nesikeičia. Dėl to darytina išvada, kad atsakovės pasiūlytas variantas yra priimtinesnis. Tokiu būdu yra pagrindas priešieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai ir nustatyti 0, 6180 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkais yra atsakovė O. S. ( ½ d.) bei ieškovai D. G. ir N. G. (1/2d.) sekančią naudojimosi tvarką sutinkamai su 2018 m. liepos 11 d. parengtu žemės sklypo planu: į atsakovės O. S. asmeninį naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 2, (3035 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 1, 2, 16, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 8, 9; į ieškovų D. G. ir N. G. naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 1, (3035 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17; į atsakovės O. S. ir ieškovų D. G. bei N. G. bendrą naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu Nr.3 (110 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 2, 3, 17, 16.

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal LR CPK 80 str. 1 d. 6 p. žyminis mokestis kituose ginčuose sudaro 100 Eur, el. bylose-75 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai, paduodami ieškinį teisme sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro: 150 Eur už žemės sklypo plano naudojimosi tvarkai nustatyti rengimą, 0,97 Eur pašto išlaidų, 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti, iš viso 725,97 Eur. Ieškinys atmestas, todėl ieškovų patirtos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Iš atsakovė pateiktų kvitų matyti, kad žyminis mokestis už priešieškinį sudaro 75 Eur (e. b.l. 41), už žemės sklypo naudojimosi tvarkos parengimą–169.40 Eur (e.b.l.48-49), už atstovavimą-500 Eur, iš viso 744.40 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu įvyko keturi teismo posėdžiai, atsakovės atstovė parengė priešieškinį (patikslintą priešieškinį). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, numatytų 8.2, 8.19 p., priešieškinio (patikslinto priešieškinio) reikalavimai patenkinti visiškai, ieškinys atmestas, todėl iš kiekvieno ieškovo atsakovės naudai priteistina po 372.70 Eur (744.40/2) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 str.1-2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.75 str., Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1-2 d., 98 str. 1 d., 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį ir patikslintą priešieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti 0, 6180 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkais yra atsakovė O. S. ( ½ d.) bei ieškovai D. G. ir N. G. (1/2 d.) sekančią naudojimosi tvarką sutinkamai su 2018 m. liepos 11 d. parengtu žemės sklypo planu: į atsakovės, O. S. asmeninį naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 2, (3035 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 1, 2, 16, 15, 14, 13, 12, 11, 10, 8, 9; į ieškovų D. G. ir N. G. naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 1, (3035 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17; į atsakovės O. S. ir ieškovų D. G. bei N. G. bendrą naudojimą paskirti šio žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu Nr.3 (110 kv. m. ploto), pažymėtą taškais 2, 3, 17, 16.

Priteisti iš kiekvieno ieškovo: D. G., N. G. atsakovės O. S. naudai po 372.70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja pasirašyta elektroniniu parašu Janina Brazauskienė