Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos G. I. Z. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, jog G. I. Z. buvo pareiškėjo motina, ji mirė 2016 m. Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, baldai. Mirus motinai, jos palikimą priėmė pareiškėjas, faktiškai pradėjęs jį valdyti: bute gyvena nuo pat gimimo, po motinos mirties ir toliau gyvena minėtame bute, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, naudojasi baldais, namų apyvokos daiktais, prižiūri ir rūpinasi turtu. 2006 m. liepos 20 d. Šiaulių miesto 1-ame notarų biure pareiškėjo motina G. I. Z. testamentu butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui – pareiškėjui, todėl jis nemanė, jog dar dėl palikimo priėmimo reikia kreiptis į notarą. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Nurodo, kad po motinos mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, kiti asmenys dėl paveldėjimo taip pat nesikreipė.

Pareiškėjas R. V. ir jo atstovė advokato padėjėja prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui (22-23 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš pateiktos gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas R. V. yra A. V. ir G. I. Z. sūnus (7 b. l.). Su pareiškėjo tėvu jo motina santuokos nebuvo įregistravusi. Iš mirties liudijimo kopijos (8-9 b. l.) matyti, kad G. I. Z. mirė 2016 m. Iš testamento kopijos (10 b. l.) matyti, kad 2006 m. liepos 20 d. Šiaulių miesto 1-ame notarų biure pareiškėjo motina G. I. Z. testamentu butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), paliko sūnui – pareiškėjui R. V.. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad R. V. nuo 1993-07-13 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini) (12 b. l.). Pareiškėjo teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties jis rūpinosi paliktu turtu kaip savo, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, naudojo bendrus daiktus, namų apyvokos reikmenis, patvirtina pažymos apie atsiskaitymus su komunalines paslaugas teikiančiomis įmonėmis, mokėjimo sąskaitos (15-19 b. l.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. G. I. Z. 2006 m. liepos 20 d. testamentu butą su rūsiu, esantį ( duomenys neskelbtini) paliko sūnui – pareiškėjui R. V., pareiškėjas iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, prižiūrėjo, naudojosi namų apyvokos bei kitais bendrais daiktais, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. G. I. Z. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. V. mirusios motinos G. I. Z. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos G. I. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.