- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-02
- Bylos Nr.
- ATP-188-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-01957-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutarties, kuria buvo netenkintas R. R. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės AVPK 2011-11-04 nutarimas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. Tauragės AVPK 2011-11-04 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 131 str. 4 d. 170 Lt bauda už tai, kad jis 2011-09-12, 0.35 val., pažeisdamas KET 77.1 p., greta kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Tauragės rajono sav., paliko gyvulius be priežiūros, dėl to buliui išėjus į kelio važiuojamąją dalį ir į jį atsitrenkus V. L. vairuojamam automobiliui „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas automobilis ir mirtinai sužalotas bulius.
Šį nutarimą R. R. apskundus Tauragės rajono apylinkės teismui, Tauragės rajono apylinkės teismas 2012-01-20 nutartimi netenkino R. R. skundo ir paliko Tauragės AVPK 2011-11-04 nutarimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Administracine tvarka nubaustas R. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė įstatymą, todėl neteisėtai ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ATPK 131 str. 4 d. Apelianto teigimu, ATPK 131 str. 4 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė asmenims, kurie netinkamai, pažeisdami KET reikalavimus, naudojasi keliais. Jis 2011-09-12, apie 0.35 val., nesinaudojo keliu Vilnius – Kaunas – Klaipėda, t. y. nebuvo pėstysis, vairuotojas ar vadeliotojas, todėl jis apskritai nėra administracinės atsakomybės subjektas. Be to, jis nepadarė jokio KET pažeidimo, sukėlusio transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą). Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad jis pažeidė KET 77.1 p., kuriame numatytas draudimas palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros. Jis nepaliko savo gyvulių greta kelio be priežiūros. Jam priklausantys jaučiai ganėsi ganykloje, esančioje netoli kelio. Ganykla buvo tinkamai aptverta dvigubos spygliuotos vielos tvora ir veikiančiu elektriniu piemeniu, buvo įstatyti ąžuoliniai kuolai. Tai teismo posėdyje patvirtino liudytojas A. G., tačiau teismas visiškai nevertino šio liudytojo parodymų. Ganyklos aptvaro kokybę galėjo patvirtinti ir kiti liudytojai, jo kaimynai, tačiau teismas atsisakė apklausti šiuos asmenis. R. R. taip pat nurodo, kad teismas jo veiksmuose nepagrįstai nustatė neatsargią kaltės formą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis, kaip gyvulių savininkas, elgėsi neatsargiai, žinodamas, kad gyvuliai yra pasibaidę, paliko juos be priežiūros šalia kelio esančioje ganykloje, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad gyvuliai neišeis iš aptvertos ganyklos. Viso proceso metu jis tiek policijos pareigūnams, tiek teismui nuosekliai aiškino, kad 2011-09-11, apie 22 val., buvo nuvykęs apžiūrėti savo gyvulių į minėtą ganyklą. Pastebėjęs, kad kažkas vaikšto po ganyklą, šviečia prožektoriais, išgirdęs šūvius, suprato, kad ganykloje vaikšto brakonieriai ar gyvulių vagys. Norėdamas juos sudrausminti, jis priėjau arčiau jų. Kažkas jam pašvietė prožektoriumi į veidą ir apakino, staiga jis pajuto labai stiprų smūgį į galvą ir, netekęs sąmonės, nugriuvo ant žemės. Po kurio laiko atgavęs sąmonę jis norėjo gelbėtis ir kuo greičiau bėgti iš ganyklos, nes buvo labai išsigandęs, jam labai skaudėjo galvą, jis buvo kruvinas, todėl nedelsdamas grįžo namo, kur žmona jam suteikė pagalbą. Išgėręs vaistų nuo skausmo, jis turėjo ramiai gulėti. Apie išardytą ganyklos aptvarą, pasileidusius gyvulius, jis neįtarė ir tuo metu negalėjo žinoti. Naktį, apie 02.30 val., jam paskambino kaimynas P. G. ir pasakė, kad įvykus eismo įvykiui, buvo užmuštas jam priklausantis jautis. Tik tuomet jis sužinojo, kad gyvuliai pasibaidė ir išėjo iš ganyklos. Jie su žmona nedelsdami nuvyko į ganyklą ir suvarė išsilaksčiusius gyvulius į tvartą. Tuomet pastebėjo, kad buvo sugadintas ganyklos aptvaras – išlaužti ąžuoliniai kuolai, vienoje vietoje nutraukta dviguba spygliuota viela ir elektrinio piemens laidas. Apelianto teigimu, tai padarė tie patys asmenys, kurie neteisėtai vaikščiojo po ganyklą ir jį sumušė. Apie sužalojimą ir kitus nenustatytų asmenų neteisėtus veiksmus jis policijos pareigūnams paaiškino 2011-09-12, apie 12 val. jiems atvykus pas jį į namus. Teismas neteisingai įvertino V. R. parodymus, nurodydamas, kad liudytoja V. R. patvirtino, jog jis grįžęs iš ganyklos pasakė jai apie pasibaidžiusius gyvulius, kad jis ir V. R. parodė, jog visi ganykloje buvę gyvuliai išėjo iš ganyklos nutraukdami spygliuotą vielą ir elektrinį piemenį. Iš tikrųjų liudytoja teigė priešingai, kad grįžęs namo, jis jai apie gyvulius nieko nesakė. Jis grįžęs iš ganyklos nieko nesakė žmonai apie pasibaidžiusius gyvulius ir nieko negalėjo pasakyti, nes tuo metu dar nežinojo, kad gyvuliai buvo pasibaidę. Taip pat nei jis, nei jo žmona teismui neaiškino, kad gyvuliai, išeidami iš ganyklos, nutraukė spygliuotą vielą ir elektrinį piemenį. Jis teismui paaiškino, kad spygliuota viela ir piemuo buvo nukirpti. Policija tai turėjo užfiksuoti, tačiau to nepadarė. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad per 20 ūkininkavimo metų jo gyvuliai nei karto nebuvo išėję iš ganyklos. Būtent todėl atgavęs sąmonę jis net nenumanė, kad gyvuliai gali išeiti iš ganyklos aptvaro. Apelianto nuomone, jo sužalojimo faktas, kurį patvirtina specialisto išvada, medicininiai dokumentai, liudytojų P. G., A. G. parodymai, atleidžia jį nuo atsakomybės, nes tai patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie 2011-09-11 vakaro įvykius. Apelianto įsitikinimu, gyvuliai išėjo į kelią ir sukėlė eismo įvykį dėl asmenų, neteisėtai vaikščiojusių po ganyklą, veiksmų. Dėl jo sužalojimo Tauragės AVPK atlieka ikiteisminį tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas R. R., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai ištyrė šios bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad R. R. kaltė pagal ATPK 131 str. 4 d. yra įrodyta ir jis pagrįstai nubaustas už šio pažeidimo padarymą. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. R. R. pateikta įvykio aplinkybių versija, kuria jis neigia minėto pažeidimo sudėties požymių buvimą savo veikoje, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.
Pagal ATPK 131 str. 4 d. administracinė atsakomybė atsiranda pėstiesiems, mopedų, lengvųjų keturračių motociklų ir dviračių vairuotojams, vadeliotojams ir kitiems asmenims, kurie naudojasi keliais, padariusiems KET pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 77.1 p. draudžia vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, jei asmuo pažeidžia KET 77.1 p. nustatytą draudimą ir palieka gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros ir dėl to sugadinama (apgadinama) transporto priemonė, krovinys, kelias ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, jam kyla administracinė atsakomybė pagal ATPK 131 str. 4 d. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis paliko gyvulius greta kelio be priežiūros, teigia, kad jie buvo tinkamai aptverti, iš aptvaro išėjo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad, kaip nurodo R. R., ganykloje brakonieriai ar gyvulių vagys šaudė, taip pabaidė gyvulius, sugadino ganyklos aptvarą, dėl to gyvuliai išėjo iš ganyklos. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, tokius apelianto teiginius vertina kritiškai, sprendžia, jog tai yra jo gynybinė taktika, pasirinkta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kaip liudytojai apklausti R. R. kaimynai nenurodė girdėję šūvius, jie tik parodė matę, kad R. R. buvo sužalotas, perpasakojo paties R. R. jiems nurodytas sužalojimo aplinkybes. Be to, jei, kaip tvirtina apeliantas, jis suprato, kad po ganyklą šaudydami vaikšto brakonieriai ar gyvulių vagys, tada visiškai nesuprantamas ir nelogiškas apelianto aiškinamas, kad jis tuo metu, kai grįžo namo, apie išardytą ganyklos aptvarą, iš ganyklos pasileidusius gyvulius neįtarė ir negalėjo žinoti, jis net nenumanė, kad gyvuliai gali išeiti iš ganyklos aptvaro, nei jam, nei jo žmonai (kuriai, jo teigimu, jis grįžęs papasakojo apie įvykį) net nekilo mintis patikrinti, ar gyvuliai nėra išėję iš ganyklos, žmona jam suteikė medicininę pagalbą, ir jie nuėjo miegoti. Pagal apelianto pateiktą versiją išeitų taip, kad jis ir jo žmona, žinodami, kad po jų ganyklą vaikšto ir šaudo brakonieriai ar gyvulių vagys, keldami grėsmę ten besiganantiems jų gyvuliams, niekur pagalbos nesikreipė, niekam nepranešė apie neteisėtus minėtų asmenų veiksmus, o nuėjo miegoti. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neužtikrino tinkamos gyvulių priežiūros greta kelio esančioje ganykloje, kad gyvuliai negalėtų išeiti į kelią ir nesukeltų pavojaus eismo saugumui, nors privalėjo tai užtikrinti. Nesant R. R. teiginius patvirtinančių įrodymų, bet esant neginčijamai nustatytam faktui, kad ganykloje buvę buliai išėjo į kelią, darytina išvada, kad jie R. R. nebuvo prižiūrimi taip, kad negalėtų išeiti į kelią. KET 77.1 p. suponuoja už gyvulius atsakingų asmenų pareigą atsižvelgti į visus galimus poveikio faktorius bei kitas aplinkybes ir juos prižiūrėti taip, kad jie negalėtų išeiti į kelią. Atsižvelgiant į tai, tiek nutarimą šioje byloje priėmusiam pareigūnui, tiek skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad R. R. pažeidė KET 77.1 p., o tuo pačiu padarė ATPK 131 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Todėl tiek Tauragės AVPK 2011-11-04 nutarimas, tiek Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartis, palikusi minėtą nutarimą nepakeistą, yra teisėti ir pagrįsti, nėra jokio pagrindo jų naikinti R. R. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-01-20 nutartį ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.