Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

K. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-05-22, apie 22:00 val., užėjęs į UAB „A“ priklausantį lombardą, esantį Sausio 15-osios g. 3, Klaipėdoje, pateikė asmens tapatybės kortelę ir už 300 Lt užstatė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530“. Sudaręs sutartį ir iš lombardo darbuotojo M. J. gavęs 300 Lt, K. Ž. paprašė pastarojo duoti jam paskambinti telefoną, kurį gavęs, iš patalpų pabėgo. Tokiu būdu K. Ž. atvirai pagrobė UAB „A“ priklausančio turto už 300 litus.

Be to, K. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-07-20, apie 16:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, prie namo, esančio H. Manto g. 6A, Klaipėdoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., UAB „MT“ vairuotojui A. Š. pareikalavus sumokėti už suteiktas taksi paslaugas, K. Ž. trenkė pastarajam į veidą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, taip sukeldamas fizinį skausmą. Tokiu būdu rodydamas nepagarbą aplinkiniams, K. Ž. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis K. Ž. dėl telefono pagrobimo kaltu prisipažino ir parodė, kad dažnai lankydavosi kazino, todėl užstatydavo daiktus. Atvykęs į lombardą, jis užstatė telefoną „Nokia“, gavo 300 Lt, pateikė savo dokumentą ir sudarė sutartį. Po to jis darbuotojo paprašė duoti telefoną, norėdamas išjungti telefono garsą. Paėmęs telefoną, jis išjungė garsą, tada iš įpratimo įsidėjo telefoną į kišenę ir iš lombardo išėjo. Sėdo į taksi ir nuvažiavo susitikti su draugais. Bešvenčiant su draugais, jis pastebėjo, kad kišenėje turi telefoną, tačiau telefono į lombardą nenunešė, vis atidėdavo vėlesniam laikui. Pripažįsta, kad iš lombardo paėmė telefoną, padarytą žalą lombardui atlygino.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo K. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. vasaros metu, tikslaus laiko neprisimena, su draugais susitiko Taikos pr., prie „Žvejų kultūros rūmų“, kartu su jais vartojo alkoholinius gėrimus, po to draugai iškvietė taksi. Atvažiavo taksi, kurio vairuotoją jis buvo įsidėmėjęs, nes kartu su tuo pačiu vairuotoju važiavo taksi prieš mėnesį laiko iki įvykio. Jis atsisėdo priekinėje automobilio sėdynėje, pasisveikino su taksi vairuotoju. Neatsimena, ar turėjo pinigų atsiskaityti su taksistu. Išlipęs iš taksi automobilio, jis paklausė draugų, kas atsiskaitys su taksistu, tačiau niekas į jį nekreipė dėmesio ir kalbėjosi tarpusavyje. Prie jo priėjo taksistas ir paklausė, kas atsiskaitys. Jis norėjo paklausti savo draugų, tačiau draugai jo negirdėjo. Taksistas atsistojo šalia jo ir kad jis nenueitų, pradėjo jį tampyti. Jis pasakė taksistui: „ko čia kabinėjiesi“ ir tuomet taksistas „prisėdo į pelkę“. Jis priėjo prie draugų, o taksistas liko prie taksi automobilio. Tada jie visi nuėjo, su taksistu neatsiskaitė, nes neturėjo pinigų. Taksistui jis nesudavė, tiesiog jį atstūmė nuo savęs ir nuėjo prie draugų.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad dirbdamas įmonėje „MT” vairuotoju, 2011-07-20, apie 13:30 val. gavo iškvietimą nuvykti prie Taikos pr. 71 namo, Klaipėdoje. Nuvykus minėtu adresu, atėjo K. Ž. ir dar keturi vyriškiai, kurie pasakė, kad jiems reikia nuvykti iki Vytauto g. 22, Klaipėdoje. K. Ž. buvo išgėręs. Po to jie paprašė nuvežti iki H.Manto g. Vyriškiams nutarus toliau nebevažiuoti, jie išlipo iš automobilio. Tada jis taip pat išlipo iš automobilio ir paėjęs apie 5 metrus, paprašė susimokėti už važiavimą 13 ar 14 litų. Tada prie jo priėjo K. Ž. ir pasakė: „ko tu čia nori“. Jis K. Ž. nelietė, o tik žodžiu pasakė susimokėti. K. Ž. draugai stovėjo toliau, apie 10 m atstumu. Tada jis parado sąmonę, o atsipeikėjęs pamatė, kad visa kompanija pasišalina. Šalia įvykio vietos buvo du gyvenamieji namai, jis matė, kad viename namo balkonų vaikštantį vyrą. Galėjo būti, kad smūgį K. Ž. jam sudavė galva į galvą, tačiau jis to nematė. Ranka trenkti K. Ž. negalėjo, nes arti buvo. Paties smūgio jis neatsimena, nes viskas įvyko labai greitai. Nežino, kiek laiko jis buvo be sąmonės, o pabudęs pajuto, kad guli ant nugaros, buvo nubrozdintos alkūnės. Kraujas bėgo ne iš lūpos, bet iš galvos. Kaktoje guzo nebuvo. Jam nebuvo sužalota nei lūpa, nei žandikaulis, jam skaudėjo tik galvą. Galvą jis galėjo susižaloti griūdamas ant žemės. Atsikėlęs nuo žemės, jis sėdo į taksi ir toliau dirbo, policijai neskambino. Jo, kaip taksisto veikla, nebuvo sutrikdyta. Didelės reikšmės šiam įvykiui jis nesuteikė, į medikus nesikreipė, tačiau vėliau, praėjus valandai po įvykio, jis nusprendė nuvažiuoti į policiją ir parašyti pareiškimą, nes su K. Ž. yra ir anksčiau konfliktavęs. Prieš mėnesį iki šio įvykio kaltinamasis važiavo jo vairuojamu taksi automobiliu kartu su savo draugu ir jie abu automobilyje elgėsi labai agresyviai. Jis nemanė, kad dėl šio įvykio K. Ž. bus teisiamas, manė, kad jis bus tik sudrausmintas administracine tvarka. Įvykio metu jokių necenzūrinių žodžių ar grasinimų iš kaltinamojo nebuvo. Dėl galvos sužalojimo jis į gydytojus nesikreipė, ekspertizės dėl sužalojimų nedarė, nes tuo metu, kai jis buvo nuvažiavęs pas ekspertus, jie nedirbo, o po savaitgalio kreiptis į gydytojus jis nematė tikslo, nes sužalojimai jau buvo sugiję. Pretenzijų K. Ž. jis neturi.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2010 m. vasarą laikinai dirbo UAB „A“ lombarde kasininku – priėmėju. Kaltinamasis į lombardą atnešė užstatyti telefoną „Nokia 5530“. Vaikinui už telefoną sumokėjo 300 Lt, jis užpildė kvitą. Po to vaikinas paprašė duoti jam užstatytą mobilaus ryšio telefoną, nes nori nusirašyti vieną numerį. Jis nieko neįtardamas, padavė jam jo prašomą telefoną. Ir tuo metu, kai jis buvo trumpam nusisukęs, vaikinas, paėmęs telefoną į rankas, iš karto išbėgo iš lombardo patalpos. Apie įvykį jis pranešė savo vadovui. Kaltinamąjį jis žinojo iš matymo, kelis kartus kaltinamasis buvo užėjęs pažiūrėti telefonų. Vijosi jį iki durų, bet nepavijo.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis 2011 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, kartu su K. Ž., su kuriuo susipažino per draugę, ir dar trimis asmenimis, buvo Taikos prospekte. Kažkuris iš jų iškvietė taksi. Kur jie norėjo važiuoti, jis neprisimena. Jis buvo neblaivus. Kas sumokės už taksi paslaugas, jie nesitarė. Taksi automobiliui sustojus, jis iš automobilio išlipo, nuėjo prie parduotuvės, o atsisukęs pamatė, kad taksistas pradėjo kabinėtis prie K. Ž., suėmė pastarajam už rūbų. Tuomet K. Ž. taksistą nuo savęs atstūmė ir jis nukrito ant nugaros. Jis to nematė, tačiau gali būti, kad taksistas galva atsitrenkė į automobilį ar grindinį, bet nukritęs taksistas tuoj pat atsisėdo ant užpakalio ir buvo sąmoningas. Jis negirdėjo, ar K. Ž., ar taksistas ką nors sakė, nes buvo apie 20 m atstumu. Jis nežino, ar K. Ž. sumokėjo taksistui pinigus. Po įvykio jie visi kartu toliau nuėjo gerti prie jūros. Apie įvykį su K. Ž. nesikalbėjo.

Iš 2010-05-26 pareiškimo matyti, kad UAB „A“ direktorius pranešė apie tai, kad 2010-05-22 į lombardą, esantį Sausio 15-osios g. 3, Klaipėdoje, apie 22.00 val., užėjo vaikinas, pateikė savo asmens tapatybės kortelę K. Ž. vardu ir už 300 Lt užstatė mobilų telefoną „Nokia 5530“. Sudarius sutartį Nr. 5796, vaikinas paprašė pardavėjo, kad jam duotų telefoną paskambinti, lombardo darbuotojui padavus telefoną, vaikinas išbėgo iš patalpos ir išsinešė telefoną. UAB „A“ padaryta 315 Lt žala (t. 1, b.l. 1).

Iš 2010-07-28 UAB „A“ pranešimo matyti, kad K. Ž. mama L. Ž. atlygino UAB „A“ 315 Lt žalą ir UAB „A“ pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 1, b.l. 18).

Iš 2010-05-22 UAB „A“ sutarties Nr. 5796 matyti, kad K. Ž. užstatė telefoną „Nokia 5530“ už 300 Lt (t. 1, b.l. 22).

Iš 2011-07-20 protokolo – pareiškimo matyti, kad A. Š. pranešė, kad 2011-07-20, apie 16.30 val., jis taksi automobiliu atvežė klientus į H.Manto g. 6A, Klaipėdoje, jiems išlipus, jis paprašė susimokėti už paslaugas. Tada vienas iš vaikinų sudavė smūgį jam į veidą ir jis prarado sąmonę (t. 1, b.l. 50).

Iš 2011-07-20 apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Mercedes“, valstybinis Nr. TO8977 (t. 1, b.l. 53-56).

2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, 2010-09-28 patvirtintu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 dėl 2010-05-22 telefono vagystės iš UAB „ A“ buvo nutrauktas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., K. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu ( t.1, b.l. 4-5). 2011-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, patvirtintu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 dėl 2010-05-22 telefono vagystės iš UAB „ A“ buvo atnaujintas tuo pagrindu, kad K. Ž. per vienerius metus, t.y. 2011-07-20 padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1d. ( t.1, b.l. 8).

Kaltinamasis K. Ž. savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė, parodė teismui, kad išlipęs iš taksi automobilio, jis paklausė draugų, kas atsiskaitys su taksistu, tačiau niekas į jį nekreipė dėmesio ir kalbėjosi tarpusavyje. Prie jo priėjo taksistas ir paklausė, kas atsiskaitys. Jis norėjo paklausti savo draugų, tačiau draugai jo negirdėjo. Taksistas atsistojo šalia jo, ir kad jis nenueitų, pradėjo jį tampyti. Jis pasakė taksistui: „ko čia kabinėjiesi“, atstūmė nuo savęs taksistą ir nuėjo prie draugų. Taksistui jis smūgių nesudavė. Kad K. Ž. taksistui nesudavė smūgio, o tik pastarąjį atstūmė nuo savęs, patvirtino ir liudytojas D. Ž.. Liudytojas D. Ž. parodė, kad jis matė, jog išlipus iš taksi automobilio, taksistas pradėjo kibti prie K. Ž., suėmė jam už rūbų ir tuomet K. Ž. taksistą nuo savęs atstūmė, po ko taksistas nukrito ant nugaros, tačiau netrukus atsisėdo ir buvo sąmoningas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų teismo posėdžio metu, kad paprašius susimokėti už važiavimą, prie jo priėjęs K. Ž. pasakė: „ko tu čia nori“ ir netrukus jis neteko sąmonės, po to, atsigavęs, jis pamatė, kad yra nugriuvęs ant žemės, o visa kompanija pasišalinusi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apklaustas 2011-07-22 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 62-64), nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis nematė su kuo kaltinamasis jam trenkė, bet prabudus jam labai skaudėjo apatinį žandikaulį, buvo praskelta apatinė lūpa, iš pakaušio bėgo kraujas, taip pat buvo nubrozdintos abi alkūnės, todėl jis padarė išvadą, kad jam buvo trenkta į veido sritį. Be to, 2011-09-22 akistatos su K. Ž. metu (t.1, b.l. 113-115) nukentėjusysis taip pat tvirtino, jog jam buvo praskelta galva, lūpa, bėgo kraujas. Tačiau, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jam kraujas bėgo ne iš lūpos, bet iš galvos- pakaušio, kaktoje guzo nebuvo, nebuvo sužalota nei lūpa, nei žandikaulis. Tokius nukentėjusiojo A. Š. nenuoseklius parodymus dėl jam padarytų sužalojimų lokalizacijos teismas vertina kritiškai. Byloje nesurikta duomenų, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu. Kaltinamasis tai neigia, nukentėjusysis negalėjo teismui nurodyti kas ir kuo jam sudavė, į kurią kūno vietą ir kiek kartų sudavė, nukentėjusiajam kūno sužalojimai nenustatyti, asmenys, matę jį sužalotą, nenustatyti, nukentėjusysis teismo medicinos eksperto neapžiūrėtas, į įvykio vietą policijos pareigūnai kviesti nebuvo. Vien ta aplinkybė, kad, pasak nukentėjusiojo, arčiausiai jo stovėjo kaltinamasis, todėl jis galėjo jį sumušti, neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis K. Ž. panaudojo nukentėjusio atžvilgiu fizinį smurtą. Byloje nesurikta įrodymų, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo sužalotas. Neatmetama galimybė, kad dėl ankstesnių nesutarimų ir elgesio šio įvykio metu ( kaltinamasis nesumokėjimo už taksi paslaugas), nukentėjusysis perdėtai pateikia įvykio situaciją. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šio įvykio jis nesureikšmino, todėl į medikus nesikreipė. 2011-07-22 gavęs ikiteisminio tyrimo tyrėjos siuntimą nuvykti apžiūrai pas teismo medicinos ekspertus ( t.1, b.l.68), pas ekspertus nenuvyko. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nenuvyko pas ekspertus, nes užduoties lapas įkrito į pelkę. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ekspertai nedirbo, o po savaitgalio kreiptis į gydytojus jis nematė tikslo, nes sužalojimai jau buvo išnykę. Taip pat parodė, kad policijos į įvykio vietą jis nekvietė, toliau tęsė savo darbą ir tik praėjus valandai laiko po įvykio, t.y. 2011-07-20, 17.14 val., jis nutarė parašyti pareiškimą policijoje, norėdamas sudrausminti kaltinamąjį. Nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytų sužalojimų patvirtinti niekas negali, nes niekas jų nematė. Kaip matyti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų, jie vienas kitą pažinojo iš matymo. Nukentėjusysis parodė, kad mėnesį prieš įvykį jis vežė K. Ž. taksi automobiliu ir jau tuo metu tarp jų buvo kilęs tam tikras incidentas, nes K. Ž. taksi automobilyje elgėsi agresyviai. Esant šioms aplinkybėms teismas turi pagrindo manyti, kad A. Š. jautė ankstesnę nuoskaudą dėl K. Ž. elgesio ir šis konfliktas tarp A. Š. ir K. Ž. buvo nulemtas ankstesnių aplinkybių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. buvo išgėręs, vengė susimokėti už taksi paslaugas, atstūmė reikalaujantį susimokėti A. Š. nuo savęs norėdamas pasišalinti, o ne norėdamas sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį. Neatsiskaitymas už taksi paslaugas neįeina į kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį. K. Ž. veiksmai negali būti vertinami kaip įžūlūs, kurie teismų praktikoje apibrėžiami kaip neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, aplinkinius šokiruojantys, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Be to, byloje nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamasis K. Ž. kam nors grasino ar nepagarbą aplinkiniams demonstravo patyčiomis. Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad kaltinamasis įvykio metu jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, grasinimų iš kaltinamojo taip pat nebuvo. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y., kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad K. Ž. veiksmai nesukėlė aplinkinių sumaišties, nėra duomenų, kad aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, taip pat nebuvo nutrauktas nei darbas, nei kieno nors poilsis. Nukentėjusysis parodė, kad jis po įvykio toliau tęsė darbą ir jo darbinė veikla nebuvo sutrikdyta. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis teigė matęs, jog įvykį pro balkoną galimai matė nepažįstamas vyriškis, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, kad K. Ž. ir A. Š. konfliktas sutrikdė aplinkinių rimtį ar tvarką. Dėl to niekas į policiją nesikreipė. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausiai kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. Ž. veiksmus A. Š. atžvilgiu atliko ne siekdamas pažeisti viešąją tvarką, o, atstumdamas nuo savęs A. Š., kuris jį, K. Ž., laikė sugriebęs už striukės ir buvo užstojęs jam kelią, tokiais veiksmais jis siekė išsilaisvinti iš jį sulaikiusio nukentėjusiojo. Todėl teismas iš visumos įrodymų, surinktų byloje ir išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, daro išvadą, kad K. Ž. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių, nes nėra tyčios, tai yra vieno iš būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., subjektyviosios pusės požymio. Nenustačius tyčios pažeisti viešąją tvarką kaltinamojo veiksmuose, K. Ž. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, 2010-09-28 patvirtintu Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 buvo nutrauktas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., K. Ž. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d. sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti tuomet, kai per vienerius metus asmuo padarė naują tyčinį nusikaltimą. Tokiu atveju sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. 2011-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimu K. Ž. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 buvo atnaujintas, kadangi K. Ž., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybės, nuosprendyje pirmiausiai išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-11-27 nutartis Nr. 2K-P-429/2007), o teismui nustačius, kad K. Ž. veikoje nėra jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., sudėties požymių ir kaltinamąjį išteisinus, nebėra pagrindo konstatuoti, kad vienerių metų laikotarpiu po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jis yra padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nelikus teisinio pagrindo sprendimui dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, kaip tą numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 4 d., nebėra šio pagrindo ir sprendimui dėl atsakomybės už tą nusikalstamą veiką, dėl kurios ją padaręs kaltininkas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui ar juridinio asmens atstovu susitaikius. Todėl K. Ž. kaltės klausimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., dėl kurios ją padaręs kaltininkas yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, nespręstinas ir paliktinas galioti 2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas, 2010-09-28 patvirtintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. ir K. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, K. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir paliktinas galioti 2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimas, patvirtintas 2010-09-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 nutrauktas, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. K. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu.

Kaltinamajam K. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantis vokas su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotos fotonuotraukų skaitmeninės laikmenos (t.1, b.l. 57), byloje esantis vokas su daktiloplokštelėmis (t,1, b.l. 93), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 308 str., 254 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

K. Ž. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Palikti galioti 2010-09-27 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros nutarimą, 2010-09-28 patvirtintą Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, kuriuo ikiteisminis tyrimas Nr. 31-1-00700-10 dėl 2010-05-22 telefono vagystės iš UAB „ A“ nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. ir K. Ž. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su juridinio asmens atstovu.

Kaltinamajam K. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantį voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotos fotonuotraukų skaitmeninės laikmenos, byloje esantį voką su daktiloplokštelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.