Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-06-10 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų: 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 10.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė nukentėjusiajai L. B. vieną kartą kumščiu į veidą padarydamas kraujosruvas veido kairėje pusėje, taip savo veiksmais nukentėjusiajai L. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, t. y. 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 10.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajai L. B. sėdint lovoje, stumtelėjo nukentėjusiąją ranka krūtinės srityje, ko pasėkoje L. B. galva trenkėsi į lovos kraštą, padarydamas galvos sumušimą, galvos smegenų sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų edemą, taip nukentėjusiajai L. B. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis, padarė teisingą sprendimą, pagrįstai pripažindamas T. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., tačiau, kolegijos nuomone, nepagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., todėl apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl T. B. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. naikintinas ir baudžiamojo byla šioje dalyje jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 dalis, Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., padarymo, ir kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų.

Nuteistasis T. B. savo apeliaciniu skundu neigia sužalojęs savo žmoną ir prašo jį išteisinti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, apelianto T. B. skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, vertina kaip siekį palengvinti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, kadangi minėtus apelianto teiginius, paneigia pirminiai nukentėjusiosios L. B. parodymai, kuriuose ji parodė, jog vyras sudavė jai kumščiu į veidą, po to pastūmė, ir nuo smūgio ji trenkėsi į lovos kraštą (1 t., b. l. 27, 29). Be to, minėtus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos V. B. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė, kad išgirdusi triukšmą atidarė kambario duris ir iš kambario išvarė T. B., ant nukentėjusiosios veido matė mėlynes, sumušimus (1 t., b. l. 20-21). V. B. kitos apklausos metu papildė savo parodymus ir parodė, kad tuo metu, kai ji įėjo į kambarį paklausė T. B., ar jis sumušė nukentėjusiąją, T. B. atsakė – „prisikalbėjo vieną kartą“ (1 t., b. l. 22). Minėtus parodymus liudytoja patvirtino ir apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 25). Ir nors vėlesnėse apklausose ir pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji L. B. pakeitė parodymus (1 t., b. l. 151, 2 t., b. l. 24-25), nurodydama, kad ji pati galėjo iškristi iš lovos, nes T. B. tuo metu nebuvo, tačiau tokius jos parodymus paneigia ne tik kad pirminiai pačios L. B. parodymai (1 t., b. l. 27, 29), kuriuos ji davė praėjus trims savaitėms po įvykio, bet ir liudytojos V. B. iš esmės nuoseklūs parodymai duoti viso proceso eigoje (1 t., b. l. 20-22, 2 t., b. l. 25). Taigi, nukentėjusiosios L. B. pirminiai parodymai bei liudytojos V. B. parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme abejonių nekelia, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jie siejasi ir su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent - su specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje galėjo gautis atsitrenkus galvos dešiniąja puse į medinės lovos kraštą (1 t., b. l,. 87), kas paneigia vėlesnius nukentėjusiosios (1 t., b. l. 151, 2 t., b. l. 24-25) ir nuteistojo parodymus (1 t., b. l. 143, 148, 155, 2 t., b. l. 23-24), jog apie žmonos sužalojimą jis nieko nežinojo. Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas vėlesnius nukentėjusios L. B. parodymus vertina kaip jos bandymą suklaidinti teismą, nurodant nebūtas aplinkybes, siekiu sušvelninti savo vyro T. B. teisinę padėtį, dėl ko juos atmeta. Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl T. B. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo T. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., nes jis asmeninio konflikto metu, nukentėjusiajai L. B. sėdint lovoje, stumtelėjo ją ranka, ko pasekoje nukentėjusioji galva trenkėsi į lovos kraštą, ir taip nukentėjusiajai L. B. dėl neatsargumo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kitas nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog teismo posėdžio metu, teisėjas ir prokurorė privertė sakyti, kad jis sužalojo savo žmoną, deklaratyvus teiginys, kuris prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, kadangi, kaip matyti iš apylinkės teismo teisiamojo posėdžių protokolų (2 t., b. l. 23-28, 33-34), nei teisėjas, nei prokurorė nevertė nė vieno proceso dalyvio kažką sakyti.

Dėl paskirtos bausmės nuteistajam.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Paskirdamas nuteistajam T. B. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – neatsargus nusikaltimas, apelianto asmenybę, į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant T. B. asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra mažamečio vaiko tėvas, paleistas iš pataisos namų praėjus daugiai nei metams vėl nusikalto, o tai rodo, kad po ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo savo elgesio nepakeitė, darė naujas nusikalstamas veikas.

Iš šių aplinkybių galima daryti išvadą, jog nuteistasis nelinkęs persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta T. B. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pastebėtina tai, kad apelianto asmenybės bruožuose jau susiformavęs polinkis nepaisyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, teisės ir moralės normų, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta pagrįstai. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, teismas visiškai teisingai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę mažesnę, nei nusikalstamos veikos sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tačiau artimą jam, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo dydžiu ir rūšimi bausmę.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 3 d., Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 1 d. taikymo.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, negali sutikti su apylinkės teismo išvada - pripažinti T. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Procesas dėl nusikalstamų veikų, išvardytų Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje, pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje išvardytos veikos viršija privačių interesų ribas ir įgyja visuomeninę reikšmę, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Tai taikytina ir Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies nuostatai, pagal kurią už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Gi šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, byloje nėra nei nukentėjusiosios L. B. skundo, nei jos teisėto atstovo pareiškimo dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Ir nors byloje yra procesinis dokumentas - prokuroro nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 7-8), tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroro sprendimas turi būti motyvuotas, t. y., kodėl prokuroras reikalauja pradėti procesą. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalį prokuroras gali pateikti reikalavimą tik esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, t. y. kai Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų pobūdžio pats nukentėjusysis turi spręsti, ar verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji L. B. apklausos metu nepageidavo dėl T. B. veikos pradėti procesą ir parodė, jog –„savo vyrui T. B. dėl jai padaryto sužalojimo jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 27, 29). Nors nukentėjusiosios pozicija, esant Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, ir nesvarbi, tačiau norint pradėti procesą pagal prokuroro reikalavimą šios aplinkybės būtinos. Taigi, nors šioje byloje prokuroro nutarime ir pateiktas reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodyti tokio reikalavimo pagrindai ir motyvai.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių prokuroras turi teisę pradėti procesą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl T. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį naikintina ir baudžiamoji byla Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu T. B. šioje dalyje nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria T. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., taip pat nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrintos bausmės iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.