Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajai A. A. ir nukentėjusiajam P. T.,

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 01-1-03914-17, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) netekėjusi, nedirbanti, augina vaiką iki trejų metų, neteista (b. l. 76-77),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017 m. sausio 25 d., apie 24.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini)., koridoriuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su buvusiu sugyventiniu P. T. tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam P. T. į dešinės kojos šlaunį ir tokiais veiksmais padarė jam durtines dešinės šlaunies žaizdas, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. T. sveikatą.

A. A. apklausta įtariamąja prisipažino esanti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir parodė, kad P. T. yra buvęs jos sugyventinis, su kuriuo gyveno tris metus, šiuo metu yra išsiskyrę ir kartu nebegyvena. Ji augina bendrą mažametį sūnų. Šiuo metu jis gyvena pas savo motiną, o ji pati gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-01-25 ji susitiko su P, jis užėjo pas ją į butą aplankyti mažamečio sūnaus. Bute su P gėrė alų, išgėrė apie penkis litrus, todėl jautėsi apsvaigusi. Kažkuriuo momentu, bet laiko tikslaus neprisimena, mano, kad jau po vidurnakčio, ji su P dėl kažko susiginčijo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji liepė jam eiti namo, o šis nesutiko. Konfliktas vyko buto koridoriuje. Ji nuo spintelės virtuvėje paėmė peilį ir grįžo į koridorių. Jai dešinėje rankoje laikant peilį, P užbėgo jai iš už nugaros ir apglėbęs ją per krūtinę, ėmė plėšti nuo jos viršutinius marškinėlius. Kodėl jis taip elgėsi, nežino. Tuo metu ji turėtu peiliu nesitaikydama dūrė P į koją, tačiau į kurią, neprisimena, kiek kartų dūrė – dėl girtumo neprisimena, bet mano, kad galėjo durti tris kartus. Jam jokių smūgių nesudavė, jis jai taip pat. P jos atžvilgiu nesmurtavo. Nespėjo pamatyti, ar P bėgo kraujas, nes jis iš karto išėjo iš jos buto. Neprisimena, kur įvykio metu dingo peilis, kuriuo ji sužalojo P, nes smulkiai įvykio detalių neprisimena dėl girtumo. Peilis, kuriuo dūrė P, buvo virtuvinis, ruda rankena, nedidelis, geležtė maždaug 8 centimetrų. Tą peilį galėjo kur nors išmesti, nes bute jo nėra. Dėl kokios priežasties paėmė iš virtuvės peilį – neprisimena ir kodėl dūrė P. T. peiliu į koją – paaiškinti negali. Dėl šio savo poelgio gailisi, P. T. atsiprašė (b. l. 101–103, 114). Įtariamoji sutiko, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme vyktų taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (b. l. 122).

A. A. apklausta kaltinamąja teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017-01-25 bute (duomenys neskelbtini)., kur ji gyvena, ji susižodžiavo ir apsistumdė su P. T., kuris yra jos vaiko tėvas, jos buvęs sugyventinis, su kuriuo ji buvo išsiskyrusi prieš du mėnesius ir kartu nebegyveno. Ji parašiusi žinutę P pasikvietė ateiti pas ją atsigerti alaus. Ji prieš jam ateinant jau buvo viena išgėrusi du litrus alaus. Jis atėjo į vakarą, atsinešė alaus, kurį kartu gėrė. Vaiko bute nebuvo, jis buvo su ,,baba“, kuri toj pačioj laiptinėj gyvena. Ji buvo susinervinusi, nes jos draugą G. A. išsivežė policija. Ji nepamena, dėl ko apsižodžiavo su P ir apsistumdė, taip pat neatsimena, kad jis ją muštų, nepamena, ar prieš, ar po kivirčo ji varė jį iš namų. Jis traukė ją už ,,bliuzkės“ ir ją sudraskė (nuplėšė). Ji liepė jam eiti namo, jis pradžioj neišeidinėjo, norėjo pasilikti. Ji norėjo jį išvaryti, buvo daug išgėrusi. Ji nuėjo į virtuvę, paėmė peilį ir dūrė jam į koją, galėjo durti tris kartus, smūgių nesudavinėjo. Visko tiksliai neatsimena. Kraujo buvo laiptinėje ir koridoriuje. Kai įdūrė, jis išėjo. Jis buvo su treninginėmis kelnėmis, dūrė per kelnes, ar pataikė – neįsidėmėjo, nes jis greitai išėjo. Nežino, kur dingo peilis – gal išmetė ar paslėpė. Peilis buvo smailiu priekiu, geležtė – per sprindį. Paskui ji atėjusiai pas ją mamai ir pamačiusiai kraują pasakė kas vyko. Besėdint su mama, naktį atvažiavo policija, uždėjo antrankius ir išvežė. Pasakė, kad ji sužalojo P. T.. Būdama blaivi, ji taip tikrai nebūtų pasielgusi. Kalbėjo su nukentėjusiuoju dėl įvykio, atsiprašė. Savo poelgį ji vertina labai blogai, gailisi, galvoja nevartoti alkoholio.

Kaltinamajai teisiamajame posėdyje prisipažinus visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms nekeliant abejonių, kaltinamajai ir prokurorei sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiojo P. T. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, A. A. yra buvusi jo sugyventinė, su kuria jis turi bendrą mažametį sūnų ir su kuria gyveno kartu apie tris metus, tačiau maždaug prieš tris mėnesius išsiskyrė ir gyvena atskirai. Ji gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), su ja gyvena ir jų mažametis sūnus, o jis pats gyvena kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Išsiskyręs su A bendro ūkio nebeveda, tik padeda išlaikyti sūnų. 2017-01-25 vakare, galbūt apie 18.00 valandą, tikslaus laiko neprisimena, būdamas blaivus atėjo pas A į namus aplankyti vaiko. A taip pat buvo blaivi. Namuose buvo tik jis ir A, jie gėrė alų. Jautėsi girtas, o A taip pat atrodė apsvaigusi nuo alkoholio. Apie 24.00 val., tikslaus laiko neprisimena, tarp jo ir A kilo žodinis konfliktas. Tuo metu jų sūnus jau miegojo kambaryje, o išgertuvės vyko virtuvėje. A priekaištavo, jog jis neva neprižiūri sūnaus. Jis A nenusileido, todėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Įvykio aplinkybių smulkiai neprisimena dėl girtumo, visą įvykį prisimena nuotrupomis. Prisimena, kad kažkuriuo momentu, jiems būnant koridoriuje, A nubėgo į virtuvę, tačiau dėl ko ji ten nubėgo, nežino ir jos neklausė. Prisimena tik tiek, kaip ji peiliu dūrė jam tris kartus į dešinę koją ties šlaunimi. Jis nematė, kad ji būtų turėjusi peilį, peiliu dūrė netikėtai, ir viskas vyko labai staiga. Kaip atrodė peilis, neprisimena. Pamena, kad jis suplėšė A marškinėlius, galbūt ją stumdamas. Jis iš karto iš jos buto išėjo į savo namus ir eidamas pamatė, kad jo dešinė koja kraujuoja. Grįžęs į namus nenorėjo kviesti medikų, nes manė, kad sužalojimai nesunkūs ir patys užgis, be to, buvo neblaivus. Tačiau bute buvo brolis Ž. T. ir G. B., kuris ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai jį pristatė į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Tą pačią naktį ligoninėje medikai susiuvo žaizdas ir paleido jį namo. Civilinio ieškinio nereiškia, kadangi sužalojimai nėra rimti, A. A. pretenzijų neturi (b. l. 29). Asmens blaivumo testu 2017-01-26 4.13 val. P. T. nustatytas 1,87 promilių girtumas (b. l. 34).

Liudytojo G. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017-01-26 apie 1.20 val., grįžęs autobusu iš darbo ėjo namo ir netoli (duomenys neskelbtini) namo sutiko savo pažįstamą Ž. T., su kurio pasisveikino, kalbėjosi. Po to Ž. pakalbėjęs telefonu paaiškino, kad jo brolis P. T. yra ,,pribadytas“. Nežinojo, kas konkrečiai atsitiko P. T., tiesiog suprato, kad jam kažkas atsitiko. Su Ž. T. nubėgo iki P. T. buto, adresu (duomenys neskelbtini). Laiptinėje, lipant laiptais į penktąjį aukštą, matė ant laiptų daug kraujo lašų. Tik įėjus į neužrakintą P. T. butą pamatė, kad P. T. yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis paklausė P, kas jam atsitiko, tačiau jis nieko nepaaiškino. P sakė, kad jam viskas gerai, kad jam nieko nėra, tačiau jis (G. B.) nusprendė kviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi laiptinėje matė daug kraujo ir suprato, kad tas kraujas gali būti P.. Iškvietė medikus ir palaukė kol jie atvažiuos. Suprato, kad P galbūt sužalojo A. A., buvusi jo sugyventinė, kadangi atvykusiems medikams apie tai pasakė pats P. T. (b. l. 51–52).

2017-01-26 tyrėjo J. M. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2017-01-26, apie 02.20 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra sužalotas P. T., su trimis durtinėmis žaizdomis kojos srityje. (duomenys neskelbtini) namo trečioje laiptinėje nuo pirmo iki penkto aukšto buvo raudonos spalvos, panašios į kraują, dėmės, kuriomis sekant buvo nueita iki buto, esančio (duomenys neskelbtini).. Buto duris atidariusi akivaizdžiai apsvaigusi A. A. pareigūnams nurodė, kad konflikto metu ji peiliu sužalojo P. T., nes neva gynėsi nuo jo (b. l. 1–2).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2017-01-26 apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo pirmos laiptinės ant grindinio matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Tokios pačios dėmės yra ant visų laiptų iki penktame aukšte esančio 502-ojo buto durų. Įėjus į šį butą, koridoriuje ant kilimo matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Raudonos spalvos dėmės yra ant medinių grindjuosčių ir ant įėjimo durų vidinės pusės. Išėjus iš buto ir laiptinės, už ant namo esančio tako matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, kurios baigiasi (duomenys neskelbtini). Po apžiūros iš įvykio vietos paimta viena raudonos dėmės nuoplova nuo grindų penkto aukšto koridoriuje ir trys raudonos spalvos dėmių nuoplovos iš (duomenys neskelbtini) buto prieškambario (b. l. 3–15).

Asmens blaivumo testas patvirtina 2017-01-26 3.30 val. A. A. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G356/2017(02) patvirtina, kad P. T. konstatuotos durtinės dešinės šlaunies žaizdos, padarytos aštriu duriančiu įrankiu, trijų trauminių poveikių pasekoje. Durtiniai sužalojimai griuvimui ir atsitrenkimui į kietus daiktus nebūdingi. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 47).

Bylos duomenys rodo, kaltinamoji ir nukentėjusysis porą mėnesių iki įvykio išsiskyrė kaip pora ir nutraukė bendrą ūkį. Vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, šeimos nariais yra laikomi tik kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravę santuokos (partnerystė), taip pat ir sutuoktinio tėvai. Taigi ši samprata apima tik nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena kartu neįregistravęs santuokos, tačiau ji neapima nusikaltimą padariusio asmens buvusio sutuoktinio ar partnerio, kuris po bendro ūkio nutraukimo gyvena atskirai, kas nagrinėjamu atveju ir yra nustatyta. Šiuo atveju nukentėjusysis yra buvęs kaltinamosios partneris, kuris nei įvykio metu, nei šiuo metu nėra siejama su ja partnerystės ryšiais. Dėl to ikiteisminio tyrimo metu, teismo nuomone, buvo pagrįstai nuspręsta jos veiką nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Tačiau pažymėtina, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 dalis nustato platesnę artimosios aplinkos sąvoką, nei baudžiamasis kodeksas, nes artimą aplinką sudaro asmenys, partnerystės ryšiais siejami ne tik nusikalstamos veikos padarymo metu, bet ir iki jos padarymo, t. y. į artimos aplinkos sferą patenka ir praeityje buvę partneriai, nesvarbu, ar jie šiuo metu kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį ar ne. Ši Įstatymo samprata leidžia konstatuoti, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sužalojimas buvo padarytas artimoje aplinkoje, o kaltinamajai inkriminuota BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių. Tai reiškia, kad šiuo atveju, vadovaujantis BPK 409 straipsnio 3 dalimi, numatančia pareigą pradėti procesą dėl BK 140 straipsnio 1 dalies nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, kai veika turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Vertintina, kad ši BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta norma yra specialioji prieš BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą bendrą normą, imperatyviai numatančią baudžiamojo proceso nepradėti, o jį pradėjus nutraukti, nesant tokio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Įvertinus normų konkurencijos įveikimo taisyklę lex specialis derogat generalis (specialioji norma nurungia bendrąją), šiuo atveju taikoma specialioji BPK 409 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinė norma dėl baudžiamojo proceso eigos.

Aptartais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad kaltinamoji artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2017-01-25, apie 24.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, buto, esančio (duomenys neskelbtini) koridoriuje, apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su buvusiu sugyventiniu P. T. tyčia tris kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam P. T. į dešinės kojos šlaunį ir tokiais veiksmais padarė jam durtines dešinės šlaunies žaizdas, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. T. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už ką kaltinamajai turi būti paskirta bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajai, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi ir 61 straipsniu, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (t. y. kad padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai – BK 11 str. 3 d.), stadiją (nusikalstama veika yra baigta) bei kaltės formą (veika padaryta tyčia); taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (Asmens blaivumo testu 2017-01-26 3.30 val. nustatytas 1,92 promilių girtumas (b. l. 86)), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); taip pat atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę (bausta administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (paskutinį kartą administracine tvarka bausta 2012-11-22 pagal ATPK 174 str. 100 Lt bauda, apie kurios sumokėjimą duomenų nėra) (b. l. 78–80), neteista, augina mažametį vaiką, Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 75)), nukentėjusiajam jokia žala nepadaryta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, kaltinamoji baustina laisvės apribojimo bausme, mažesne nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 48 str.) bei sumažinta vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64¹ str.), įpareigojant kaltinamąją nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 25,25 eurų turtinę žalą.

Nustatyta, kad A. A., kaip įtariamoji, 2017-01-26 03.00 val. buvo laikinai sulaikyta (b. l. 90), paleista 2017-01-26 16.40 val. (b. l. 92). Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, kaltinamajai į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme. išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

2017-01-26 tyrėjos G. R. nutarimais A. A. buvo paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 104) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108–109). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 25,25 eurų civilinį ieškinį (b. l. 68–69), kuris, kaltinamajai jį visiškai pripažinus, tenkintinas visiškai. Kadangi nukentėjusiajam 2017-01-26 VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteikta skubiosios pagalbos paslauga dėl daugybinių klubo ir šlaunies žaizdų, už kurią ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 25,25 Eur sumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsniu, 6.276 straipsnio 1 ir dalimis, LR sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 31 straipsnio 1 punktu ir 34 straipsnio 1 punktu, iš kaltinamosios priteistina 25 eurų 25 centų PSDF biudžetui padaryta žala, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. y. raudonos spalvos dėmės nuoplova, paimta (duomenys neskelbtini). penkto aukšto koridoriuje, ir trys raudonos spalvos dėmių nuoplovos, paimtos bute, adresu 9duomenys neskelbtini) nuo buto durų, nuo kilimo ir nuo grindjuostės) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Įpareigoti A. A. per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą 25,25 eurų turtinę žalą.

Išaiškinti A. A., kad ji per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, A. A. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017-01-26 03.00 val. iki 2017-01-26 16.40 val. išbūtą laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms(1:2).

Tyrėjos G. R. 2017-01-26 nutarimais paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) raudonos spalvos dėmės nuoplovą, paimtą (duomenys neskelbtini) penkto aukšto koridoriuje, esančią pakuotėje Nr. 1;

2) tris raudonos spalvos dėmių nuoplovas, paimtas bute, adresu (duomenys neskelbtini) nuo buto durų, nuo kilimo ir nuo grindjuostės, esančias pakuotėje Nr. 2.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. A. priteisti 17 eurų 93 centus PSDF biudžetui padarytą žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliaciniu skundu.