- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2156-619/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TG Tech“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ketupa“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Ketupa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TG Tech“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ketupa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „TG Tech“ pateikė teismui ieškinio pareiškimą atsakovui UAB „Ketupa“, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ketupa“ ieškovo UAB „TG Tech“ naudai 37.806,10 Lt skolą, 1.361,02 Lt delspinigių, iš viso 39.167,12 Lt; 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškinio ribose areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi prašymą patenkino, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, bendrai 39.167,12 sumai, uždraudžiant jomis disponuoti , tačiau leidžiant atsakovui mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus bei atsiskaityti su ieškovu pagal byloje pareikštą ieškinį.
Teismas nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu, nes pareikšto ieškinio suma yra ženkli, t.y. 39.167,12 Lt, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo nurodyta apimtimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Ketupa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. priimtą nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti ieškovo UAB „TG Tech“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
ieškinio suma pati savaime nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis turi būti įvertintas ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgiant į konkretaus atsakovo turtinę padėtį, finansines galimybes. Atsakovo įmonė sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, nes pagal UAB „Ketupa“ 2011-06-31 pelno (nuostolių) ataskaitą 1 pusmetį įmonė gavo 49.699 Lt pelno, per praėjusius metus gauta 165.188 Lt grynojo pelno. areštavus atsakovo sąskaitose esančias lėšas tokia apimtimi, kuri numatyta nutartyje, būtų panaikinta galimybė atlikti mėnesinius mokėjimus ir sutrikdyta normali įmonės kasdieninė veikla.
ieškovas nėra pateikęs įrodymų, kad atsakovas slapstytųsi, bandytų sunaikinti, realizuoti, perleisti tretiesiems asmenims savo turtą, siekdamas išvengti skolos apmokėjimo. Pabrėžia, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o aplinkybės, ar yra reali grėsmė, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas.
Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Teismas pažymi, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas, kaip pagrįstai nurodyta atskirajame skunde, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastą ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė jo finansinę atskaitomybę pagrindžiančius įrodymus - 2011 m. birželio 31 d. balansą, 2011 m. birželio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, 2011 m. gruodžio 31 d. balansą, 2010 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Pagal apelianto UAB „Ketupa“ 2011 m. birželio 31 d. balansą įmonės turimą turtą sudaro 1.075.680 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 842.620 Lt. Pagal 2011 m. birželio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė gavo 49.699 Lt pelno. Taigi įvertinus įmonės turimo turto santykį su įsipareigojimų kreditoriams santykį darytina išvada, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais. Todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui yra nedidelė.
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, nors ir teigia, jog neketina slėpti turto, bandytų jį sunaikinti ir pan., tuo pačiu nenurodo, kokiu būdu jis bendrauja ar siekia bendradarbiauti su ieškovu (CPK 178 str.). Dėl to nėra pagrindo manyti, jog skundžiama nutartis nepagrįsta ir priimta nesilaikant ekonomiškumo principo bei laikytina, kad pareikšto ieškinio suma atsakovui (39.167,12 Lt) didelė, o tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 str.).
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nesutinka dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes palikus galioti pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų panaikinta galimybė atlikti mėnesinius mokėjimus ir sutrikdyta normali įmonės veikla. Apeliantas, teigdamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamai paveiks įmonės veiklą, kartu su skundu nepateikia teismui šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str., 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų netaikymas vien dėl to, kad tai sukeltų atsakovui neigiamas pasekmes, būtų nesuderinamas su siekiu užtikrinti proceso šalių interesų balansą. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas turi procesines teises, leidžiančias išvengti jam dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kylančių neigiamų pasekmių tokiais būdais, kurie nepaneigia ieškovo teisėtų interesų. Vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 2 - 3 dalimis, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o pritaikęs jas panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama, įkeičiamas turtas. Atsakovas taip pat turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), o jeigu ieškinį teismas atmeta, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovui padarė ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 straipsnio 2 dalis).
Įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimo dėl didelės reikalavimo sumos. Skundo argumentais nepaneigtas teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, o šiuo atveju ieškovo pareikšta didelė reikalavimo suma sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Išdėstytos aplinkybės neleidžia sutikti su apelianto motyvais, kad nėra pagrindo manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
Apelianto skundo motyvais pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.