Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjui V. K., jo ir suinteresuoto asmens J. K. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. ir V. K. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, J. K., O. K., L. K. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, iš pateikto atsiliepimo matyti, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi J. K. turto perėmimo procedūrų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. K. pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš byloje esančių gimimo, santuokos liudijimų matyti, kad suinteresuotais asmenimis nurodyti O. K. ir J. K. bei miręs P. K. yra J. K. vaikai. 2001 m. gruodžio 17 d. notariškai patvirtintu testamentu J. K. visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui P. K.. (duomenys neskelbtini) J. K. mirė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad mirties dieną J. K. nuosavybės teisėmis priklausė 0,0613 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinės paskirties pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentinis įpėdinis P. K., nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos J. K. turto paveldėjimo nesikreipė. Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), iki šiol registruoti J. K. vardu. P. K. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis J. K. ir jo sūnaus P. K. gyvenamoji vieta iki jų mirties buvo deklaruota tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. K. – mirusio P. K. sūnus.

Teisme apklausti liudytojai V. D. ir D. D., gyvenantys (duomenys neskelbtini), liudytoja L. B., gyvenanti Kelmėje, P. Cvirkos g. 6, parodė, kad P. K. gyveno kartu su savo mama, kuriai mirus, liko gyventi mirusios mamos name, esančiame (duomenys neskelbtini), iki savo mirties šiame name gyveno, tvarkėsi ir prižiūrėjo namą, žemės sklypą pagal savo išgales ir sugebėjimus, jautėsi šiuose namuose šeimininku. Liudytojai V. D. ir L. B. patvirtino girdėję P. K. kalbas apie tai, kad namas atiteks jo sūnui V., kad jis čia gyvens.

Pareiškėjas V. K., suinteresuotas asmuo O. K., nors ir nesutiko su pareiškėjos R. K. prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad P. K. priėmė savo motinos palikimą, faktiškai jį valdydamas, tačiau tos aplinkybėms, kad jis visą savo gyvenimą gyveno J. K. priklausiusiame name, po jos mirties faktiškai naudojosi visu J. K. užgyventu ir paliktu turtu – neginčijo. Suinteresuotas asmuo O. K. šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino duodama paaiškinimus.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal J. K. palikimo atsiradimo metu galiojusias 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad testamentinis įpėdinis P. K. po palikėjos, savo motinos J. K. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, priklausančiame jo motinai, šį būstą prižiūrėdamas, tvarkydamas, naudodamasis namų valdos žemės sklypu, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Testamentinio įpėdinio aktyviais veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminiai įpėdiniai – kiti palikėjos vaikai – dėl motinos turto paveldėjimo nesikreipė, testamentinio įpėdinio veiksmų neginčijo. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. K. mirties jos palikimą priėmė testamentinis įpėdinis P. K..

Šioje byloje pažymėtina ir tai, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.49 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.12 straipsnio nuostatomis palikėję pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Duomenų, kad santuoka tarp R. K. ir P. K. iki pastarojo mirties būtų nutraukta, nėra, gyventojų registro informacijoje nurodyta, kad P. K. mirė būdamas susituokęs. Įrodymų, kad R. K. įstatymo nustatyta tvarka neteko teisės paveldėti mirusio sutuoktinio palikimo, nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, suinteresuotų asmenų O. K., J. K. tvirtinimas, kad R. K. neturi teisės paveldėti P. K. turto, nes jų santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę, prieštarauja įstatymo nuostatoms. Niekuo nepagrįstas jų prašymas atmesti R. K. pareiškimą, taip siekiant sukliudyti pareiškėjai paveldėti mirusio sutuoktinio palikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. K. prašomo juridinio fakto nustatymas būtų naudingas ir P. K. vaikams, pirmos eilės įstatyminiams įpėdiniams, jiems kreipiantis dėl tėvo turto paveldėjimo.

Pareiškėjo V. K. pareiškimas nepagrįstas ir atmestinas.

Testamentas – dokumentas, kuriuo asmuo (testatorius) nurodo kitų asmenų teises į jo turtą po jo mirties CK 5.2 straipsnyje numatyta, kad pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio nuostatomis tik įpėdinis gali palikimą priimti. Atsisakyti palikimo įstatymo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta vienintelė šios taisyklės išlyga - įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui; tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 straipsnio 2 dalis).

J. K. visą savo turtą testamentu paliko savo sūnui P. K., o ne anūkui V. K.. Byloje nustatyta, kad testamentinis įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti iš karto po testatorės mirties, t. y. įstatyme nustatytu terminu. Savo esme atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes, o sandoriui sudaryti nepakanka vien asmens vidinės valios, būtina, kad asmens valia būtų išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys, tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. P. K. įstatymo nustatyta tvarka palikimo neatsisakė – pradėjęs turtą valdyti pareiškimo notarui dėl palikimo atsisakymo nepadavė. V. K., kuris prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė J. K. palikimą, palikėjos mirties dieną nebuvo nei testamentinis, nei pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Testamentiniam įpėdiniui P. K. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais atsisakius palikimo, savo motinos turtą turėtų teisę paveldėti pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – kiti palikėjos vaikai. Remiantis aptartų aplinkybių visuma darytina išvada, kad V. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neparemtas įstatymu, nepatvirtintas jokiais įrodymais, todėl negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas V. K. – mirusio P. K. sūnus, pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Siekdamas įgyti tėvo palikimą, jis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, todėl valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 12,88 Eur, priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų pareiškėjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjo V. K. pareiškimą atmesti.

Priteisti iš R. K. 6,44 Eur (šešis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. K. 6,44 Eur (šešis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.