- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-190-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00071-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimo, kuriuo R. P. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 500 (penkių šimtų) Eur dydžio bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2019 m. kovo 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. P. už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, t. y. atsakingu asmeniu, 2019 m. vasario 19 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), leido dirbti D. K. (D. K.), gim. (duomenys neskelbtini), tinkuotoju, nesudariusi su juo darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą nepranešusi teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu R. P. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu pripažino R. P. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrė jai 500 (penkių šimtų) Eur dydžio baudą.
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas (toliau – Institucijos) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo paskirti R. P. administracinę nuobaudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Todėl, Institucijos nuomone, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu R. P. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 500 Eur bauda yra neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirdamas R. P. nuobaudą, mažesnę už straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą, atsižvelgė į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, kad pažeidėja pirmą kartą baudžiama administracine tvarka, savo kaltę ir atsakomybę suprato. Tačiau Institucijos nuomone, minėtos aplinkybės yra reikšmingos tik individualizuojant administracinę nuobaudą, t. y. parenkant jos dydį sankcijos ribose, o ne laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą skirti mažesnę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Institucijos manymu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimas yra nepagrįstas, kadangi R. P. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. nurodo, kad su apeliaciniu skundu visiškai nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą, kadangi jis pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Iš Institucijos apeliacinio skundo matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. kaltės nėra, pati R. P. taip pat neneigia padariusi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savo kaltę pripažįsta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl R. P. kaltės nepasisako. Institucija apeliaciniame skunde kelia R. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti jai mažesnę baudą už ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
7. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 (vieno tūkstančio) iki 5000 (penkių) tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, R. P. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą skyrė 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Apylinkės teismas, paskirdamas R. P. baudą, įvertino bylos duomenis ir taikė ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
9. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
10. Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. P. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, su darbuotoju D. K. darbo sutartis buvo sudaryta 2019 m. vasario 18 d. (b. l. 13-14), D. K. užpildė visus reikalingus dokumentus bei buvo pasirašytinai supažindintas su darbo saugos ir kitais privalomaisiais dokumentais, tik apie tai nebuvo informuotas VSDFV atitinkamas teritorinis skyrius, taigi pažeidimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki. Taip pat nustatyta, kad R. P. nuo pat pradžių neneigė administracinio nusižengimo padarymo, savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi, tai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. tiek nelegalaus darbo tyrimą atlikusiems darbo inspektoriams, tiek teismui nuosekliai aiškino, jog apie darbuotojo D. K. įdarbinimą pavėlavo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui dėl didelio darbo krūvio, kadangi vyksta intensyvus pasiruošimas sezonui (b. l. 3-4, 11, 21-23). Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog R. P. anksčiau būtų padariusi pažeidimų, susijusių su darbo tvarka (b. l. 16-17). Pažymėtina ir tai, kad iškart po šio pažeidimo užfiksavimo, t. y. 2019 m. vasario 19 d., 11. 51 val., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per elektroninę draudėjų informavimo sistemą buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) pranešimas apie D. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019 m. vasario 19 d. (b. l. 9, 10), todėl pažeidimas buvo pašalintas, o D. K. iki šiol dirba jį įdarbinusioje įmonėje. Aptartos aplinkybės ir tai, kad R. P. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, ją charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, R. P. asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje R. P. už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 500 (penkių šimtų) eurų dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas sutinka su Institucija, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.
11. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs padaryto nusižengimo trukmę, nepranešimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui priežastis, R. P. asmenybę, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog minimalios sankcijoje paskirtos nuobaudos paskyrimas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad yra pagrindas tikėti, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir daugiau nedarys teisės pažeidimų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti pažeidėjai paskyrus mažesnę baudą, negu ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.
12. Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir Institucijos apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl veiksmų juridinio kvalifikavimo bei galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.