- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-898-280/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Kodus“
- Atsakovas
- AB SEB bankas, AB SEB bankas priešieškinį ieškovui UAB „Kodus“
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-898-280/2014
2014 m. gruodžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kodus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-826-837/2014 pagal ieškovo UAB „Kodus“ ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl nuomos sutarties modifikavimo, baudos ir turtinės žalos atlyginimo, atsakovo AB SEB bankas priešieškinį ieškovui UAB „Kodus“ dėl iškeldinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kodus“ pateikė prašymą atleisti jį nuo 644 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Ieškovas nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali disponuoti jam priklausančiomis lėšomis ir sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio dalies (644 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi atidėjo ieškovo UAB „Kodus“ žyminio mokesčio dalies 644 Lt sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas dėl savo padėties šiuo metu nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį, todėl yra pagrindas atidėti ieškovui dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Kodus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį ir klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo išspręsti iš esmės – atleisti apeliantą UAB „Kodus“ nuo 644 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, kuris turi būti sumokėtas už apeliacinio skundo padavimą. Apeliantas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Ieškovo turtas ir lėšos buvo areštuoti, todėl apeliantas negali disponuoti jam priklausančiomis lėšomis ir sumokėti žyminio mokesčio dalies. Priešingai nei nurodė teismas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad apelianto problemos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, yra tik laikino pobūdžio, ir kad apeliantas žyminį mokestį galės sumokėti maždaug tuomet, kai apeliacinės instancijos teismas priims byloje galutinį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu prašo palikti galioti nepakeistą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį ir ieškovo UAB „Kodus“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, areštuodamas ieškovo turtą, leido mokėti mokesčius valstybei. Žyminis mokestis yra vienas iš valstybei mokamų mokesčių, taigi ieškovui niekas netrukdo sumokėti žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovo turtinė padėtis iš tiesų yra sunki ir artimiausiu metu nepagerės. Vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fakto nepakanka konstatuoti, kad ieškovas finansiškai nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį. Už apeliacinį skundą mokėtina 644 Lt žyminio mokesčio suma nėra didelė ieškovui kaip privačiam juridiniam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi būti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Ieškovas savo sudėtingai finansinei padėčiai pagrįsti pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir antstolio patvarkymus vykdomąjį dokumentą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir lėtų išmokėjimo sustabdymo (T. 2, b. l. 155-159). Jokių kitų dokumentų, galinčių patvirtinti sunkią UAB „Kodus“ finansinę būklę, banko sąskaitose turimas lėšas, nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pateikta nebuvo, nors pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami prašymai ar atsikirtimai, tenka pačiai šaliai (CPK 178 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartimi areštuotas ieškovo turtas ar lėšos 59 961,24 Lt sumai, tačiau ieškovas neįrodė, kad neturi daugiau turto ar lėšų nei areštuota suma. Pažymėtina, kad minėtoje nutartyje areštuojant turtą ieškovui leista atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose esančiomis lėšomis, atsiskaitant su ieškovu, išmokant įmonės darbuotojams su darbo santykiais susijusias išmokas ir mokant mokesčius valstybei. Antstolis I. G., 2014-03-12 Patvarkymu sustabdyti lėšų išmokėjimą (T. 2, b. l. 158-159) sustabdydamas 59 961,24 Lt lėšų išmokėjimą ieškovui, taip pat nurodė, kad iš areštuotų lėšų galima atsiskaityti su ieškovu, mokėti įmonės darbuotojams bei mokesčius valstybei. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 str. 10 p. žyminis mokestis taip pat yra mokestis valstybei, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad šio mokesčio sumokėti valstybei negali dėl lėšoms taikyto arešto. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, jog dėl prastos šalies turtinės padėties atleisti teismas gali tik nuo žyminio mokesčio dalies (CPK 83 str. 3 d.), o ne nuo viso mokesčio mokėjimo, tačiau ieškovas nesumokėjo net ir žyminio mokesčio dalies ir reiškė prašymą atleisti nuo viso mokėtino 644 Lt mokesčio, nepagrįstai teigdamas, kad tai yra žyminio mokesčio dalis. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo atleisti UAB „Kodus“ nuo 644 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo nėra. Tačiau CPK 84 str. numato galimybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, jei yra duomenų, kad šalies turtinė padėtis galėtų ateityje pagerėti. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra laikinos, todėl bylą išnagrinėjus, jos gali būti panaikintos.
Be to, ieškovas UAB „Kodus“ vykdo ūkinę veiklą, todėl per laikotarpį nuo apeliacinio skundo pateikimo iki jo išnagrinėjimo iš ūkinės veiklos gali sukaupti pakankamą lėšų kiekį, reikalingą žyminiam mokesčiui sumokėti. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto problemos, susijusios su žyminio mokesčio sumokėjimu, yra tik laikino pobūdžio. Jeigu yra kitaip, tai turi būti nurodytos papildomos aplinkybės apie turtinę padėtį.
Turto ir lėšų arešto laikinumas bei galimybė gauti lėšų iš ūkinės veiklos patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis iki sprendimo priėmimo gali pagerėti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą žyminio mokesčio mokėjimą atidėti iki sprendimo priėmimo ir taip suteikti ieškovui teisę pasinaudoti teismine pažeistų teisių gynyba apeliacine tvarka. Jei reikalavimai bus tenkinti, žyminis mokestis bus išieškomas iš atsakovo, todėl ir šia prasme tikslinga atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį ne atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bet šio mokesčio mokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal teikiamą apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.