Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2017-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-502-224/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-12-18
Bylos Nr.
1-502-224/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53339-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-502-224/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53339-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 18 d.AlytusAlytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2017 m. spalio 14 d. apie 12 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną G. Č., tai yra jis, suėmęs už kaklo, smaugė, po to, sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, suėmęs už rankos, stipriai patraukė, dėl to G. Č. nukrito nuo lovos ant grindų, o jai gulint ant grindų, jis trypė kojomis jai krūtinės srityje ir taip smurtaudamas, nukentėjusiajai G. Č. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje bei kraujosruvas odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas įtariamuoju, A. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai bei paaiškino, jog jis gyvena su savo motina G. Č., vieno kambario bendrabutyje. Su motina jis sutaria labai gerai. 2017 m. sausio 9 d. jo motiną ištiko insultas, po kurio jai suparalyžavo kairę kūno pusę, iš pradžių jai buvo dingusi ir kalba, bet po truputį kalba atsistatė. Jo motina negali savimi pasirūpinti, todėl jis ją slaugė. 2017 m. spalio 14 d. apie 10.00 val. pas jį buvo atėjęs kaimynas, su kuriuo jie išgėrė alkoholio. Išgėrus alkoholį, kaimynas išėjo namo. Jis liko namuose vienas su motina. Kadangi jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio, todėl visų aplinkybių neprisimena, tačiau prisimena, jog į namus buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija. Dėl ko buvo atvykę šios tarnybos, jis nežino, tačiau sutinka su pranešimu apie įtarimą, kad būdamas neblaivus, savo motinos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė jai du smūgius kumščiu į galvos sritį, suėmęs už rankos, stipriai patraukė, dėl to motina nukrito nuo lovos ant grindų, tuomet jai, gulinčiai, jis trypė kojomis krūtinės srityje. Jis taip pasielgė, nes buvo stipriai neblaivus. Dėl ko supyko ant motinos ir jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jis neprisimena. Jis labai gailisi, kad savo motinos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Tai buvo pirmas kartas, kai jis motinos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kadangi įprastai jie pykstasi tik žodine forma (bylos lapai (toliau – b. l.) 84, 87 – 88).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje surinkti bei žemiau aptariami įrodymai.

Nukentėjusioji G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena kartu su savo sūnumi A. K. vieno kambario bute. 2017 m. sausio 9 d. ją ištiko insultas, po kurio jai sunku kalbėti, ji nevaikšto. Sūnus ja rūpinasi, tačiau, kai būna pavartojęs alkoholio, jis pyksta. 2017 m. spalio 14 d. jos sūnus A. K. su kaimynu R. nuo pat ryto jų namuose vartojo alkoholį, o kai kaimynas išėjo, A. K. pradėjo rėkti, kad reikia pakeisti jai sauskelnes. Tuomet A. K. paėmė ją už kaklo, smaugė, sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, po to, rankos delnu sudavė apie 10 kartų į pilvo ir krūtinės sritį. Ji šaukė, kad jai skauda, tuomet atėjo jų kaimynė O. ir iškvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Papildomos apklausos metu ji parodė, kad sūnus jai pešė plaukus, tačiau, ar jis sudavė smūgius į galvą, ji neprisimena. Ji prisimena, kad sūnus paėmė jai už kairės rankos ir patraukė, dėl to ji nukrito nuo lovos ant grindų. Tuomet A. K. atsisėdo ant lovos, uždėjo kojas jai ant krūtinės ir trepsėjo. Dėl A. K. panaudoto smurto ji jautė fizinį skausmą (b. l. 32 – 34, 35 – 37).

Liudytoja O. L. ikiteisminio tyrimo parodė, kad G., kurios pavardės ji nežino, gyvena jų bendrabučio ketvirtame aukšte, buto numerio ji neprisimena. Ji pažįsta G. apie 4 metus. Ji pati gyvena trečiame bendrabučio aukšte. Ji žino, jog G. dažnai lankydavo jos sūnus A. Po to, kai G. susirgo insultu, pas ją apsigyveno minėtas jos sūnus. Ji su G., kuomet ši dar vaikščiojo, susitikę laiptinėje, pasisveikindavo, tačiau jos daug nebendraudavo. Kai G. susirgo, jos nematė apie metus laiko. Ji tikrai negali pasakyti, kaip A. rūpinosi savo motina G., nes to ji nematė. Ji pati niekur nevaikšto, turi problemų su sveikata, todėl tikrai nesidomi kitų gyvenimu. Ji nei A., nei G. nėra mačiusi maždaug metus laiko, todėl tikrai nežino kaip jie gyvena. Kiek ji yra mačiusi A. ir kiek yra su juo bendravusi, tai jis jai nepasirodė pikto būdo, apie tai, kad jis turi ar neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, ji negali pasakyti. Neblaivų A. ji yra mačiusi tik vieną kartą – 2017 metų vasarą, kuomet šis išlipinėjo iš taksi automobilio su sauskelnių pakuote. Iš to ji suprato, kad A. motina G. nevaikšto. Sergančios G. aplankyti ji nebuvo, pas A. ji neklausė, kaip jo motinos sveikata. 2017 m. spalio 14 d. apie 12.00 val. ji išnešė šiukšles iš savo buto ir grįždama iš kiemo, laiptinėje išgirdo moters šauksmą, dejavimą. Pagal garsą – dejavimą, ji nuėjo prie G. buto. Buto durys buvo neužrakintos, todėl ji jas pravėrė ir pamatė, kad A. sėdi kambaryje ant lovos, o ant grindų tarp stalo ir lovos guli G., o A., sėdėdamas ant lovos, uždėjęs G. ant pilvo kojas, kuriomis spaudo jai pilvo ir krūtinės sritį. A. su abejomis kojomis G. spaudė – mindė keturis kartus, o G., gulėdama ant grindų, dejavo. Tuomet ji A. sušuko, ką jis čia daro, kodėl jis muša motiną ir pasakė, kad iškvies policiją. Tai pasakiusi, ji uždarė G. buto duris, nuėjo į savo butą ir iškvietė policijos pareigūnus. Ji matė, kad A. minėtą dieną buvo stipriai neblaivus, tai matėsi iš sutrikusios jo koordinacijos. Atvykus policijos pareigūnams, ji su pareigūnais nuėjo į G. butą. Jiems atėjus, A. jau buvo paguldęs G. į lovą ir tvarkingai užklojęs, o pats atsigulęs į kitą lovą. G. ištiesė jai dešinę ranką ir prašė nepalikti. Policijos pareigūnams paklausus, ar ją mušė sūnus, G. patvirtino, jog ją mušė. Kiek ji matė G., jokių sužalojimų ant jos kūno nesimatė. Patikslino, kad, kaip jai pasirodė, A. nestipriai mindė G. pilvą, galbūt jis taip elgėsi, nes pyko, kad jos nepakėlė paguldyti ant lovos. Ar ji pati nukrito nuo lovos ar kokia ten buvo situacija, ji nežino. Dar patikslino, jog tikrai nematė, kad A. kojomis suduotų smūgius G. į galvos sritį (b. l. 48 – 49, 50 – 51).

Liudytoja M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra G. Č. sesuo. Su seserimi G. Č. ji sutaria labai gerai. Ji seserį lanko maždaug vieną kartą per pusmetį, kadangi dažniau jos aplankyti negali, nes slaugo savo 95 metų motiną, kuri serga Parkinsono liga. G. Č. gyvena vieno kambario bendrabutyje kartu su savo sūnumi A. K.. G. Č. nelabai gerai sutaria su sūnumi A. K., nes šis turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Jos sesuo taip pat mėgsta vartoti alkoholį. Jie pykstasi tada, kai yra abu neblaivūs. 2017 m. sausio 9 d. G. Č. buvo insultas, po kurio ji nebegali vaikščioti, buvo laikas, kai ji net nekalbėjo, jai suparalyžiavo visą kairę pusę kūno. Kurį laiką G. Č. gyveno slaugos namuose ir į namus ji sugrįžo 2017 m. kovo 1 d. Jai sugrįžus į namus, ja rūpinosi sūnus A. K.. G. Č. sugrįžus į namus, ji ją lankė, matė, kad A. K. tinkamai prižiūri savo motiną. Pamažu G. Č. po insulto atsigavo, tai yra pradėjo vėl kalbėti, valdo dešinę ranką. G. Č. niekada jai nesiskundė, kad A. K. ja rūpinasi netinkamai ar naudoja fizinį smurtą. Ji dažnai skambindavo A. K. į jo mobiliojo ryšio telefoną ir klausdavo, kaip laikosi jos sesuo G. Č.. A. K. jai sakydavo, jog jo motinos sveikata gerėja. Paskutinį kartą G. Č. ji matė 2017 metų rugpjūčio mėnesį. Jai dar yra žinoma, kad G. Č. lankė ir socialinės darbuotojos, kurios taip pat gyrė A. K., kad šis labai gerai rūpinasi motinos sveikata. Šiuo metu jos sesuo yra slaugos namuose. Patikslino, kad susirgus G. Č. nei ji, nei A. K. alkoholio nevartojo, tai žino, nes dažnai skambino (b. l. 53 – 54).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodyta, kad 2017 m. spalio 14 d. apie 12 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) prieš G. Č. smurtavo jos sūnus A. K., kuris sudavė jai nenustatytą skaičių smūgių kojomis į įvairias kūno vietas. Apie smurtą pranešė jų kaimynė O. L.. Pati G. Č. yra neįgali ir įvykio vietoje nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių (b. l. 1).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. N. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog 2017 m. spalio 14 d. apie 12 val. 23 min. gavus pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimai neįgalią moterį muša jos sūnus, nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) A. K. spardė savo motiną G. Č. į pilvo ir galvos sritį. Alkoholio kiekio matuokliu A. K. buvo nustatytas 3,48 promilės neblaivumas. G. Č. patikrinti blaivumą nepavyko dėl jos sveikatos būklės (b. l. 8 – 11).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2017 m. spalio 14 d. nuo 14 val. 8 min. iki 14 val. 42 min. buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu padarytos fotonuotraukos (b. l. 13 – 20).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir atlikti procesinius veiksmus su nukentėjusiąja, 2017 m. spalio 15 d. buvo nuvykta į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus stebėjimo palatą Nr. 1, kur paguldyta nukentėjusioji G. Č.. Prieš atliekant procesinius veiksmus, jis bandė žodžiu pabendrauti su G. Č., tačiau ji tik sugebėjo pasakyti žodžius „mušė“ ir „bijau“. Klausiant į kur mušė, ji parodė į kaklo ir pilvo sritis (b. l. 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1029/2017 (06) nurodyta, jog G. Č. kraujosruva odoje ir poodyje kaklo kairėje pusėje padaryta veikiant kietu buku žalojančiu daiktu prieš 1 – 2 paras iki apžiūros, vienu trauminiu poveikiu bei kraujosruva odoje ir poodyje krūtinės kairėje pusėje padaryta veikiant kietu buku žalojančiu daiktu prieš 6 – 9 paras iki apžiūros, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 44).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog A. K. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis A. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato. Kaltinamasis sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. A. K. sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme (b. l. 92 – 93).

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis A. K. padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

A. K. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų ir nesumokėtų baudų (b. l. 73 – 75, 76, 77). A. K. nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Darbo biržoje (b. l. 59 – 60, 80, 81).

A. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, b. l. 84, 87 – 88). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, b. l. 8 – 11).

Įvertinus kaltinamojo A. K. asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, intensyvumą, kilusias pasekmes bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. K. paskyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą.

Kadangi kaltinamojo A. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 14 d. 12 val. 30 min. iki 2017 m. spalio 16 d. 11 val. 25 min. (b. l. 55, 89). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas A. K. įskaitomas į paskirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. K. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 14 d. iki 2017 m. spalio 16 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 14 (keturiolikos) parų areštą.

Bausmę A. K. paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. K. sulaikymo ir nukreipimo vykdyti šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam A. K., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo jam įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam A. K.

Teisėjas Jonas Malinauskas