Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1291-471/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-05
Bylos Nr.
1-1291-471/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08597-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Nukentėjusysis
I. J.
Kaltinamasis
A. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1291-471/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08597-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.6.1; 2.1.3.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.3; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 05 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant Redai Mišeikytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiosios I. J. atstovui teisininkui Osvaldui Špokauskui,kaltinamajam A. K.,jo gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, pagrindinio ( 10 klasių ) išsilavinimo, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vieta nedeklaruota, vykdantis individualią veiklą, teistas :

1. 2008 m. vasario 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 149 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 m. 2011 m. kovo 09 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas neatlikęs bausmės, 2012 m. gegužės 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 2 m. 11 mėn. 15 d. bausmę, 2015m. gegužės 22d. paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs bausmę,

2. 2016 m. kovo 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 284 str. 1 d., 64-1 str. laisvės atėmimu 8 mėn., pritaikius Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 m., iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2018-04-19, inkriminuojamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d. tuo, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2018-02-18 apie 02.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), J. J. namuose, tyčia sugriebęs už plaukų parvertė ant grindų I. J., gulinčią ant grindų tampė už plaukų, tuo nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą ( 2 t. 66 l. ).

Kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad iki tol nukentėjusiosios nepažinojo, o T. ir M. J. šiek tiek pažinojo. 2018-02-18 vėlai vakare jis su sugyventinei K. V. priklausančiu automobiliu „BMW“ važiuodamas pamatė, kad J. namuose dega šviesa, todėl užvažiavo į svečius. Įvažiavus į kiemą, laukan išėjo T. J. ir 3-4 moterys, iš kurių viena – I. J. – buvo itin arši. Tomui paprašius šį vežė į (duomenys neskelbtini) kavinę nusipirkti butelio degtinės, tačiau nuvažiavus kavinė nebedirbo, nes buvo po 24 val. Tada jis pasiūlė Tomui duoti butelį iš savo namų. Jie nuvažiavo į jo namus, jis paėmė butelį degtinės, padavė Tomui ir abu grįžo į J. sodybą, jo namuose su Tomu alkoholio negėrė. Automobilį vairavo jis, buvo blaivus, jokie nurodomi vaikinas ir mergina su jais nevažiavo. Nuvažiavus kartu įėjo į namą. Vos įėjus I. J. pradėjo jį pulti žodžiais. Jis iš pradžių kalbėjo gražiai, po to uždėjo jai ranką ant peties ir paklausė „ko, zuiki, puoli“. Tada ji jam du kartus ranka sudavė į veidą, todėl jis gindamasis nuo jos atbula ranka stipriai atsistūmė, o ji jam subraižė ranką ir už ausies. Tomas tuo metu buvo šalia ir viską matė. Butelį degtinės iš Tomo atėmė jo mama. Taip pat buvo dvi moterys – Tomo draugė ir dar viena, kurios sėdėjo prie stalo. Marius iš kambario išėjo iš karto tik prasidėjus konfliktui. Išėjus J. užsikabino duris, todėl lauke jis dar pabeldė į langą ir pasakė „atsiskaitykite už butelį, aš ne labdaros fondas“.

Šalies argumentai

Jis nei iki šio įvykio, nei po to sužalotas nebuvo, jį sužalojo I. J.. Nuvykęs pas ekspertus atliko apžiūrą, bet su pareiškimu kreipėsi tik po to, kai sužinojo, kad I. J. parašė pareiškimą, nes taip elgtis jam nebūdinga ( nevyriška ). Ar nuo jo atsistūmimo I. J. buvo nugriuvusi, nematė, nes tuo metu jį stūmė J. J.. Be to, I. J. galėjo nugriūti ne tik nuo jo atsistūmimo, bet ir dėl girtumo. Tačiau I. J. už plaukų tikrai nebuvo suėmęs ir gulinčios netempė. Ši jį apkalba, nes nori gauti pinigų; be to, yra aršaus charakterio ir viskas turi būti pagal ją. Su ja susitikęs bandė susitarti, dalyvaujant jos teisininkui, bet ji pareikalavo labai daug pinigų, todėl jis atsisakė toliau bendrauti. Bandė susitaikyti, nors yra nekaltas, nes supranta, kad ankstesni teistumai jam trukdo ( gali būti vėl pripažintas kaltu ). Tai žinojo ir I. J. ( pati jam sakė ), todėl ir reikalauja daug pinigų.

Gyvena sus sugyventine, kuri turi du 9 m. ir 13 m. amžiaus vaikus, dirba statybininku pagal verslo liudijimą. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, nes yra nekaltas. Prašo išteisinti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad naktį iš 02-17 į 02-18, tikslaus laiko nežino, būdamas blaivus vienas draugei priklausančiu automobiliu „BMW X5" važiavo (duomenys neskelbtini), į draugės K. V. tėvų namus jos parsivežti. Bevažiuodamas užsuko pas pažįstamą T. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Ten į kiemą išėjo T. J., o paskui šį dar penki ar septyni asmenys, jų tarpe buvo ir T. J. brolio Mariaus žmona I. J.. Išlipus iš automobilio priėjo I. J., kuri žodžiais pradėjo „pulti" sakydama, „ko čia atvažiavai, važiuok iš kiemo, tave suėsiu" ir t. t., pradėjo jį stumdyti. Tuo metu T. J. įsėdo į automobilį ir paprašė pavežti nusipirkti alkoholio, jis sutiko. Iš pradžių dviese nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį alaus barą, tačiau baras nebedirbo, todėl parvažiavo pas jį į namus ir jis T. J. davė namuose turėtą degtinės butelį. T. J. buvo stipriai neblaivus, vos pastovėjo ant kojų. Padavęs degtinės butelį T. J. parvežė atgal į namus, važiavo dviese. T. J. jam pasiūlė trumpam užeiti, jis sutiko. T. J. įėjus į namą, ant jo tarpduryje, nespėjus įeiti į vidų, žodžiais puolė I. J., priėjusi prie jo du kartus delnu sudavė į dešinę veido pusę. Gindamasis bandė ranka ją nuo savęs atstumti, o ši nagais griebė jam už sprando ir subraižė. Tuo metu jis ją vienu rankos judesiu nuo savęs atstūmė. Atstūmė lėtu judesiu, tai nebuvo smūgis, todėl I. J. tikrai negalėjo skaudėti, ji nenugriuvo. Tuo metu ant jo puolė kiti viduje buvę asmenys, tačiau niekas smūgių nesudavė, nes jis pasišalino į automobilį ir išvažiavo. I. J. sugriebęs už plaukų ir ant žemės parvertęs nebuvo, gulinčios ant grindų už plaukų netampė ar kitokiu būdu jai fizinio skausmo nesukėlė. Įvykio metu jis buvo vienas, kitų asmenų su juo nebuvo. Jis I. J. fizinio skausmo nesukėlė, tai ši jam sukėlė fizinį skausmą, subraižydama nagais ir suduodama smūgius į veidą. Dėl patirtų sužalojimų 02-21 nuvyko pas teismo medicinos ekspertus, kurie jį apžiūrėję surašė išvadą ( 1 t. 182-184 l. ).

Kaltinamasis A. K. išteisintinas nepadarius nusikalstamos veikos.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Įvykio vakarą (duomenys neskelbtini), uošvienės J. J. namuose su giminaičiais šventė šios gimtadienį. Vėlai vakare su „BMW“ atvažiavo vienas A. K. ir ėmė kviesti jos vyro brolį Tomą važiuoti kartu. Ji A. K. gražiai prašė nekviesti, tačiau vyrai nepaklausė ir A. K. su Tomu apie 24 val. kažkur išvažiavo. Naktį, svečiams baigiant išsiskirstyti, jie grįžo ir atėjo į namą. Tomas buvo visiškai girtas ir nuėjo miegoti, o A. K. šūkavo, svetainėje atsisėdo šalia jos ir pradėjo lįsti – bandė liesti, apsikabinti ir pan. Neapsikentusi tokio elgesio ji nuėjo į virtuvę, bet A. K. atėjo iš paskos ir toliau prie jos lindo. Anyta jam taip pat sakė nelįsti, bet jis neklausė. Vienu metu jis pradėjo kažką šaukti, prikišęs savo veidą prie pat jos veido, todėl ji ranka jį atstūmė tolyn. Tada jis griebė ją, pargriovė ant grindų ir laikydamas už plaukų pradėjo tempti link prieangio. Ji su anyta pradėjo šaukti. Tuo metu iš kito kambario atėjo jos vyras Marius. Jį pamatęs A. K. pasakė „ir tu čia esi“, ją paleido, o kartu su juo atvažiavęs vaikinas jį ištempė iš namo. Tada anyta užkabino lauko duris, o ji paskambino į BPC. Pokalbio metu anyta padėjo paaiškinti, kaip atvažiuoti iki jos sodybos. Iš pradžių atvažiavo Kuršėnų policininkai, bet išsiaiškinę, kad įvykis Kelmės rajone, iškvietė Kelmės policininkus. Šiems atvažiavus ji sakė apie A. K. pavartotą smurtą, bet policininkė ( moteris ) patarė pareiškimą parašyti kitą dieną, kai bus blaivi. Todėl ji taip ir padarė.

Konflikto metu virtuvėje buvo ji, A. K. ir anyta. Prie slenksčio dar buvo blaivūs vaikinas ir mergina, kurie atvažiavo su A. K., bet jie nesikišo, tik vėliau vaikinas padėjo A. K. išstumti pro duris laukan. Kas jie, iki šiol nežino. Taip pat kambaryje buvo Tomas su drauge Jolanta, bet abu visiškai girti ir dėl to nieko nematė.

Kai ji A. K. ranka atsistūmė, šis supykęs ją griebė už plaukų ties pakaušiu, trenkė į žemę, po to nugriuvusią ant grindų tempė link prieangio ir paleido tik pamatęs įėjusį Marių. Kiek laiko tai truko, nežino. Kokį atstumą ją tempė žeme, nežino. Dėl to jai atsirado mėlynė ant dešinės rankos dilbio ( krentant ) bei skaudėjo pakaušį, kur buvo išdraskyti plaukai. Tos vietos ir išrautų plaukų policininkams nerodė, nes nepagalvojo, kad reikėtų. Dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir jie niekaip nebuvo užfiksuoti. Pas med. ekspertus taip pat nenuvyko, nes susirgo pati ir vaikai. Dėl užpuolimo jai sutriko nervų sistema, iki šiol gydosi ir vartoja vaistus.

5000 EUR ieškinį reiškia už vizitus pas gydytojus, už vaistus, patirtą stresą ir visus išgyvenimus. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Vėliau su A. K. jokių kontaktų neturėjo, jis jos neatsiprašė ir žalos neatlygino. Ji jam nesudavė, byloje ( 1 t. 24 l. ) užrašyta neteisingai. Patikslina, kad atsistumdama gal ir sudavė, bet nestipriai, todėl abejoja, kad galėjo jam padaryti sužalojimą. Policininkės tarnybiniame pranešime ( 1 t. 8 l. ) aplinkybės nurodytos neteisingai, nes ji skundėsi dėl smurto ir pati policininkė pasiūlė pareiškimą parašyti pirmadienį. M. Š. Lietuvos kolegijoje buhalterės specialybę. Šiais metais mokslus nukėlė, kol baigs vartoti vaistus dėl šio įvykio. Kodėl ir anyta policijoje sakė, kad ji A. K. sudavė, paaiškinti negali. Prašo A. K. nuteisti dėl jos užpuolimo ir tenkinti civilinį ieškinį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. J. įvykio aplinkybes nurodė panašiai. Tik 02-20 d. apklausoje ji nurodė, kad apie 2-2.30 val., kai prie stalo buvo likusi tik ji, uošvienė ir Jolanta, į kiemą atvažiavus tam pačiam juodam visureigiui po keleto minučių į virtuvę, įėjo tas pats nepažįstamas vyriškis ( jo apklausoje neįvardino ), jo anksčiau išsivežtas Tomas, dar vienas vyriškis ir mergina. Visiškai girtas Tomas iškart nuėjo miegoti. Priėjusi prie vyriškio, stovėjusio virtuvėje, ji pasakė išeiti iš šių namų, nes yra nepageidaujamas, tačiau šis į jos prašymus nereagavo ir pradėjo prie jos priekabiauti, jai sakant liautis neklausė ir toliau bandė ją apsikabinti, tada ji labai supyko ir ranka šiam sudavė per veidą, manydama, kad taip nuo jo apsigins. Tada vyriškis pradėjo koneveikti ją įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, sugriebęs už plaukų parvertė ant žemės ir pradėjo tempti link išėjimo iš namų. Ji pradėjo garsiai šaukti savo sutuoktinio vardą, prašydama pagalbos ir po kelių akimirkų į virtuvę atbėgo Marius. Pamatęs Marių vyriškis iškart ją paleido, su juo buvęs kitas asmuo jį sugriebė ir išsivedė lauk. Kai jie išėjo, anyta iškart užkabino duris, tada vyriškis, kuris ją tempė už plaukų, daužė į kambario langą ir šūkavo. Ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir paprašė policijos pagalbos, tačiau iki atvykstant pareigūnams nepageidaujami asmenys iš kiemo pasišalino. Dėl tampymo už plaukų ji pajuto stiprų fizinį skausmą bei pažeminimą ( 1 t. 23-24 l. ).

Apklausta 05-03 d. ji nurodė, kad A. K. pradėjo priekabiauti ne virtuvėje, o kambaryje atsisėdęs šalia jos prie stalo, dėl ko ji nuėjo į virtuvę. Ten jis atsistojo priešais ją, savo veidą prikišo labai arti prie jos, dėl ko jį spontaniškai nuo savęs stūmė ir stumdama netyčia vieną kartą atbula ranka ( ne delnu, o kita plaštakos dalimi ) sudavė per skruostą. Daugiau A. K. smūgių nei rankomis, nei kokiais nors daiktais nesudavė, nespyrė, rankomis ir nagais niekur sugriebusi nebuvo. Po to A. K. jos atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius staiga jai griebė už plaukų, parvertė ant virtuvės grindų, po ko, tebelaikydamas už plaukų, tempė link išėjimo iš namo. Visa tai matė vyro motina ir du su A. K. buvę asmenys - vyras ir moteris, kurie stovėjo tarpduryje. Tempiant per grindis ji pradėjo vardu šaukti savo vyrą, šaukė ir vyro motina. Išgirdęs jų šauksmus į virtuvę atbėgo jos vyras, po ko A. K. ją paleido ir daugiau jai nieko nebedarė, jį tada nepažįstamas vyras išvedė į lauką, kartu su jais išėjo ir nepažįstama moteris. Tie nepažįstami vyras ir moteris matė, kas vyko virtuvėje, tačiau nesikišo. Kai A. K. ... išėjo į lauką, J. J. iš vidaus kabliu užkabino duris, po ko A. K. bandė per duris brautis į namo vidų, o nepavykus tai padaryti garsiai šūkaudamas daužė duris ir langus, dėl ko vyro motina iškvietė policijos pareigūnus. Iš pradžių buvo atvykę policijos pareigūnai iš Kuršėnų, o po to atvyko ekipažas iš Kelmės. Tiek policijos pareigūnams, atvykusiems iš Kuršėnų, tiek policijos pareigūnams, atvykusiems iš Kelmės, abi su vyro motina paaiškino, kas įvyko, nurodydamos, kad buvo į namus atvykę nepažįstami, nepageidaujami asmenys, kad vienas iš jų buvo ją sugriebęs už plaukų ir parvertęs ant grindų ir pargriuvusią tebelaikydamas už plaukų tempė link išėjimo iš namo. Daugiausiai bendravo su iš Kelmės atvykusiais policijos pareigūnais. Kai jiems viską išsamiai paaiškino, nurodydama ir apie patirtą fizinį smurtą, ir pareiškė, kad dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto nori parašyti pareiškimą, policijos pareigūnai jai nurodė, kad pirmadienį pagal savo gyvenamąją vietą kreiptųsi į Šiaulių policijos komisariatą; tuo viskas ir užsibaigė ( 1 t. 29-30 l. ).

Liudytojas M. J. parodė, kad I. J. yra jo žmona, o A. K. iki įvykio pažinojo nedaug, su juo jokių konfliktų nėra buvę. Tą vakarą, tikslaus laiko neprisimena, su žmona atvažiavo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), į svečius. Naktį blaivus miegodamas su sūnumi kambaryje išgirdo žmoną šaukiant. Atsikėlęs nuėjo į virtuvę, kur pamatė klūpančią ant kelių Indrę, o ją A. K. laikė už plaukų. Taip pat virtuvėje buvo jo mama ir su A. K. atvažiavę nepažįstami vaikinas bei mergina. Jis A. K. pasakė „ką čia dirbi“, tada šis Indrę paleido ir išėjo į lauką; kartu su juo išėjo ir mergina bei vaikinas. Mama užkabino lauko duris, A. K. lauke dar sudavė ranka į langą ir tuo viskas baigėsi.

Visas konfliktas vyko virtuvėje, o ne kambaryje; jo parodymuose ( 1 t. 75 l. ) užrašyta neteisingai. Jam įėjus žmona klūpėjo veidu į prieangį, o A. K. stovėjo priešais ją. Tuo metu kitame kambaryje, į kurį durų iš virtuvės nėra, buvo jo brolis Tomas su drauge Jolanta, bet jie buvo „per daug prisišventę“ ( cituojama ), todėl nieko nematė. Kaip A. K. atsirado mamos namuose, nežino. Tik vėliau brolis sakė, kad prieš tai jie kartu girtavo. Matė, kad A. K. tikrai yra neblaivus.

Žmona įvykio metu buvo išgėrusi šampano. Dėl konflikto jai jokių neigiamų pasekmių neliko. A. K. vėliau vieną kartą buvo atvažiavęs tartis, kad ji atsiimtų pareiškimą. Patikslina, kad žmona dabar yra nervingesnė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. įvykio aplinkybes nurodė panašiai, tačiau nurodė, kad pas mamą J. J. švenčiant mamos gimtadienį apie 23.30 val. kažkas automobiliu atvyko į namo kiemą. Brolis Tomas nuėjo pažiūrėti ir namo tambūre su kažkuo kalbėjosi. Iš balsų suprato, kad buvo atėję du asmenys, su kuriais brolis pakalbėjęs išvažiavo. Apie 01 val. su sūnumi Kipru nuėjo į kitą kambarį miegoti. Jį pažadino garsas, sklindantis iš kambario, kuriame buvo švenčiamas mamos gimtadienis, išgirdo žmoną Indrę garsiai šaukiant jį vardu. Greit atsikėlė ir nubėgęs į kambarį pamatė asmenį, kurį pažino kaip Aistį. Šis stovėjo prie durų į tambūrą. Šalia jo, parkritusi ant žemės, buvo jo žmona Indrė. Aistis ją laikė paėmęs už plaukų. Žmona šaukė ant Aisčio, prašė paleisti. Kambaryje dar buvo jo mama, brolis Tomas, J. G.. Taip pat buvo nepažįstama moteris ir vyriškis. Jį pamatęs Aistis paleido Indrės plaukus ir iš kambario pasišalino. Jis paskui nebėgo, pasiliko kambaryje, o mama užkabino duris, kad Aistis negalėtų patekti į namus. Mamai užkabinus duris, kažkas pradėjo spardyti duris, belsti į langą. Po kiek laiko visi buvę asmenys susėdo į automobilį ir iš namo kiemo išvyko ( 1 t. 74-75 l. ).

Liudytoja K. V. parodė, kad A. K. maždaug 1 metus yra jos sugyventinis, kartu gyvena jai priklausančioje sodyboje Kalniškių kaime. Nukentėjusioji yra jos pusbrolio žmona. Galimai vasario 18 d. vakare grįžęs į namus Aistas pasakojo, kad jam nuvažiavus Juodžių namuose kilo kivirčas su I. J., jis ją pastūmė, nes ji jį puolė. Matė, kad jam yra perbrėžtas kaklas dešinėje pusėje ir skruostas. Aistas buvo blaivus, nes vėliau dar parvežė ją iš jos mamos namų, kur ji išgėrė truputį alkoholio. Jis sakė, kad pas J. važiavo vienas. Po kelių dienų paskambinusi I. J. jos paklausė „kiek kainuotų Aisto laisvė“, taip suprato, kad ši nori pinigų. Ji pati pas J. nuvažiavusi nebuvo ir su jais nieko nesitarė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. V. įvykio aplinkybes nurodė analogiškai bei patvirtino, kad grįžęs namo A. K. jai pasakojo, jog užsukus pas T. J., ten buvusi I. J. jį žodžiais užsipuolė, du kartus ranka sudavė per veidą, nagais subraižė sprandą, dėl ko jis vėliau kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. A. K. pasakojo, kad I. J. fizinio skausmo nesukėlė, jos sugriebęs už plaukų ir parvertęs ant žemės nebuvo, gulinčios ant grindų už plaukų šios netampė, ji kaltina A. K. nebūtais dalykais ( 1 t. 81-82 l. ).

Liudytojas T. J. parodė, kad I. J. yra jo brolio Mariaus žmona, o A. K. iki tol pažinojo neseniai. Tą vakarą A. K. pas jį atvažiavo vėlai, kai jis jau buvo stipriai girtas. A. K. taip pat buvo neblaivus, atvažiavo vienas su „BMW X5“. Mama jam dar sakė „važiuok iš kiemo“. Jis išvažiavo kartu su A. K., abu vartojo alkoholį A. K. namuose. Kas, kada ir kaip jį parvežė atgal į mamos namus, neprisimena dėl girtumo. Namie iš karto nuėjo miegoti ir jokio konflikto nematė. Rytą mama pasakė, kad A. K. tampė Indrę už plaukų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai bei patvirtino, kad atvažiavus pusseserės K. V. sugyventiniui A. K. dviese šio vairuojamu automobiliu "BMW X5" nuvažiavo į A. K. namus, kur dviese išgėrė apie puslitrį degtinės. Kas vyko toliau ir kaip atsidūrė savo namuose, neprisimena. Tik ryte iš artimųjų sužinojo, kad jį į namus parvežė A. K. ir tada tarp šio ir I. J. kilo kažkoks konfliktas, kurio metu A. K. prie jos žodžiais kabinėjosi, lygtai tampė už plaukų. Artimieji pasakojo, kad A. K. jį į namus parvežė ne su K. V. darbininkų dukra ir jos draugu. Jis A. K. neprašė, jog šis jį nuvežtų nusipirkti alkoholio ( 1 t. 88-89 l. ).

Liudytoja J. G. parodė, kad yra T. J. draugė. Anksčiau I. J. pažinojo, o A. K. nepažinojo. Tą vakarą J. J. namuose vyko pobūvis, vėliau ji nuėjo miegoti, A. K. nesutiko, jokio konflikto nematė ir negirdėjo. Tik sekantį rytą J. J. ir I. J. sakė, kad A. K. Indrę tąsė už plaukų, ji rodė mėlynes ant kažkurios rankos. Taip pat sakė, kad su A. K. dar buvo vyras ir moteris.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. G. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės analogiškai. Taip pat ji patvirtino, kad kol su visais šventė J. J. gimtadienį jokie pašaliniai asmenys atvažiavę nebuvo ir niekas su niekuo nekonfliktavo. Tuo metu, kai ji nuėjo miegoti, visi šventės dalyviai tebesėdėjo prie šventinio stalo, tame tarpe buvo ir T. J., kuris iki jai nueinant miegoti niekur išėjęs ar išvažiavęs nebuvo. Atsikėlusi ryte iš I. J. sužinojo, kad jai jau miegant buvo atvažiavęs kažkoks vyriškis, kuris sukėlęs konfliktą šią tampė už plaukų.

Kad būtų mačiusi sužalojimus I. J. rankoje, liudytoja nenurodė ( 1 t. 122-123 l. ).

Liudytoja J. J. parodė, kad 2018-02-19 namuose (duomenys neskelbtini) su giminaičiais šventė savo 75 metų jubiliejų. Vakare nekviestas atvažiavo A. K., todėl ji jam pasakė „dink iš mano kiemo“. Tačiau A. K. pasiėmė jos sūnų Tomą ir abu kažkur išvažiavo. Po kurio laiko A. K. grįžo, įvažiavo į kiemą, tačiau net nesustojęs vėl išvažiavo. Atvažiavęs trečią kartą A. K. įsiveržė į kambarį, pradėjo kabinėtis prie marčios I. J., kuri to neapsikentusi išėjo į virtuvę. Nuėjęs iš paskos A. K. vėl prie jos kabinėjosi, todėl ši traukdama jo rankas gal jam ir sudavė. Tada A. K. čiupo Indrę už plaukų, pargriovė ant žemės ir parvirtusią ėmė tempti iš virtuvės laukan. Jos su Indre abi pradėjo šaukti. Išgirdęs triukšmą iš miegamojo atėjo sūnus Marius, kuris pasakė „paleisk“. Tada A. K. Indrę paleido ir išėjo iš namo, o ji jį varė ir greitai užkabino lauko duris. Po to A. K. lauke dar daužė kambario langą ir netrukus išvažiavo.

Įvykio metu ji buvo blaivi, o A. K. akivaizdžiai stipriai girtas. Trečią kartą, kai įvyko konfliktas su Indre, A. K. atvažiavo su kažkokia moterimi, kuri vairavo a/m, tačiau jos įėjusios į virtuvę nematė, ji buvo įėjusi tik į koridorių. K. V. pažįsta, ta moteris buvo ne ji. A. K. Indrę už palukų tempė parvirtusią ant grindų, o ji šaukė „skauda“. Taip pat trečią kartą atvažiavęs A. K. jos sūnui Tomui padavė butelį degtinės, kurį ji atėmė ir sudaužė. Tada A. K. pasakė, kad jis butelį pirko ir ji turės už jį sumokėti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. įvykio aplinkybes nurodė panašiai. 02-19 d. apklausoje ji nurodė, kad jos namuose švenčiant jos gimtadienį su giminaičiais apie 0.30 val. į kiemą atvažiavo juodos spalvos visureigis, neblaivus sūnus Tomas išėjo į lauką ir išvažiavo tuo automobiliu. Praėjus maždaug 1,5 - 2 val., tas pats visureigis sugrįžo, Tomas įėjo į kambarį. Paskui Tomą į kambarį ėjo ir nepažįstami vyriškiai su moterimi. Jai pasakius, kad yra nepageidaujami, jie nereagavo ir nuėję į kambarį atsisėdo prie stalo, nes dar tebebuvo švenčiamas jos gimtadienis. Tuo metu prie stalo buvo marti Indrė ir sūnaus draugė J. G., sūnus Marius buvo nuėjęs miegoti. Ji kelis kartu reikalavo, kad šie išeitų, tačiau jie į jos prašymus nereagavo. Akivaizdžiai matėsi, kad abu vyriškiai yra girti. Būnant kambaryje atpažino vieną iš tų vyriškių - netoliese gyvenančios ūkininkės K. V. sugyventinį, kurio vardo ar pavardės nežino. Sėdėdamas prie stalo jis pradėjo priekabiauti prie I. J.. Indrė jam pasakė liautis, tačiau jis nereagavo ir bandė ją apsikabinti. Tada Indrė neapsikentusi priekabiavimo ranka sudavė šiam per veidą. Tada jis atsistojęs paėmė Indrę už plaukų ir pradėjo tempti link išėjimo. Indrė ir ji pradėjo garsiai šaukti. Tačiau vyriškis nereagavo ir toliau tempė Indrę už plaukų į koridorių. Tuo metu pabudęs atbėgo Indrės sutuoktinis Marius. Tik pamatęs ateinantį Marių vyriškis iškart paleido Indrę ir išėjo į koridorių, ji išėjo paskui ir jėga išstūmė vyriškį į lauką, kitas vyriškis ir nepažįstama moteris iš jos namų išėjo patys. Kiek matė, automobilį, kuriuo buvo atvykę nepažįstami asmenys, vairavo moteris ( 1 t. 59-61 l. ).

Apklausta 05-04 d. J. J. nurodė, kad naktį sūnus Tomas grįžo į namus su trimis jai nepažįstamais asmenimis - dviem vyrais ir viena moterimi. Paskui sūnų į namus atėjo ir vienas iš tų vyrų, kuris buvo stipriai neblaivus. Tomas buvo stipriai neblaivus, todėl nuėjo miegoti, o tas vyras atėjo į kambarį, kur šventė jos gimtadienį. Tuo metu kambaryje stovėjo marti I. J., prie kurios priėjęs vyras pradėjo glėbesčiuoti, sakydamas "zuikeli". Tada marti išėjo į virtuvę, paskui ją į virtuvę nuėjo vyras, tada ten nuėjo ir ji. Virtuvėje vyras marčią apsikabino. Tuo metu marti, norėdama iš jo glėbio išsilaisvinti ir jį atstumti, šiam netyčia vieną kartą ranka ( tiksliai nežino, kuria rankos dalimi ) sudavė per veidą. Ar po to marti vyrui sudavė dar kokius smūgius, ar jam spyrė, ar buvo jį rankomis ar nagais už kur nors sugriebusi, ji nepastebėjo, nes viskas įvyko labai staiga. Po to vyras, marčios atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius, sugriebė ją už plaukų, parvertė ant grindų ir laikydamas už plaukų tempė link išėjimo į lauką. Tada ir ji marti pradėjo šaukti M. J.. Išgirdęs šauksmus M. J. atbėgo į virtuvę. Tada vyras marčią paleido, ji vyrą išstūmė per duris į lauką ir duris iš vidaus užsikabino kabliu. Kur visą tą laiką buvo kitas nepažįstamas vyras ir nepažįstama moteris, neprisimena. Po to, kai vyrą ji išstūmė per duris, šis pradėjo brautis į namus, daužė duris ir langus, šūkavo, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Pirmieji į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai iš Kuršėnų, o po atvyko policijos pareigūnai iš Kelmės. Atvykusiems policijos pareigūnams ji su marčia papasakojo, kad nepažįstamas vyras nekviestas atėjo į namus, kabinėjosi prie marčios, buvo sugriebęs ją už plaukų ir pargriovęs ant grindų už plaukų tampė ( 1 t. 67-68 l. ).

Liudytoja T. Z. – Kelmės rajono PK tyrėja - parodė, kad nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisimena ir jo dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiosios – neatpažįsta. Patikslina, kad buvo nuvykusi į kažkokį iškvietimą, kur rado 2-3 žmones. Jie skundėsi, kad bijojo, jog kažkas galėjo išdaužyti langus ir patekti į namo vidų. Sakė, kad tas asmuo išvažiavo su „BMW“. Kad būtų skundų dėl smurto, neatsimena. Be to, jei būtų buvęs skundas dėl smurto, būtų pati iš karto pradėjusi ikiteisminį tyrimą.

Liudytojas S. S. – Kelmės rajono PK vyr. patrulis - parodė, kad įvykio aplinkybių beveik neprisimena. Tik prisimena, kad važiuojant pagal iškvietimą į įvykio vietą ją buvo sunku rasti, todėl jiems kelią su švyturėliais parodė anksčiau atvykę Šiaulių policininkai. Nuvažiavę rado lygtai dvi moteris. Ką jos aiškino ir dėl ko skundėsi, neatsimena. Visais atvejais nuvykus juos kvietusiems asmenims, jei šie skundžiasi dėl pavartoto smurto, niekada nesiūlo pareiškimą rašyti išsiblaivius, o iš karto paima pareiškimus ir iš neblaivių asmenų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. T. parodė, kad pažįsta K. V. ir jos sugyventinį A. K., nes anksčiau kažkurį laiką jos motina J. T. dirbo K. V. ūkyje iki 2018-03-17. 2018-02-17 ryte ji su draugu A. K. atvažiavo pas motiną, kuri tuo metu dar dirbo pas K. V. ir gyveno šios ūkyje. Pas motiną pabuvo iki 2018-02-18, tą dieną apie 17.00 - 18.00 val. abu išvažiavo į Šiaulius. Naktį iš 02-17 į 02-18 nei ji, nei draugas A. K. su A. K. susitikę nebuvo ir kartu niekur nevažiavo ( 1 t. 128-129 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. T. parodė, kad pažįsta K. V. ir šios sugyventinį A. K., nes nuo 2017-11-01 iki 2018-03-19 ji dirbo ir gyveno K. V. ūkyje. 2018-02-17 ryte ( galimai šeštadienį ) pas ją su draugu A. K. atvažiavo duktė K. T.. Jie pas ją pabuvo iki 02-18, o tos dienos vakare išvažiavo į Šiaulius. Naktį iš 02-17 į 202-18 nei ji, nei duktė, nei šios draugas su A. K. susitikę nebuvo ir kartu su A. K. nei vienas iš jų niekur nevažiavo. Ar tą naktį A. K. vienas ar su kuo nors iš namų buvo išvažiavęs, nežino. Ar tą naktį pas A. K. į namus buvo kas nors atvykę, ar šis su kuo nors gėrė alkoholį, taip pat nežino ( 1 t. 134-135 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad 2018 m. vasario mėn. tris kartus kartu su tuometine drauge K. T. buvo nuvykęs pas Kornelijos mamą T. (duomenys neskelbtini) 02-17 galėjo pas ją važiuoti, nors tikslių datų neprisimena. Du kartus pas Kornelijos mamą jis su Kornelija nakvojo, o vieną kartą buvo nuvykę trumpam. Vasario mėn., galimai 17 d., jis su K. T. pas šios mamą atvyko apie 17:00 val. Nuvykę (duomenys neskelbtini) bendraudavo su K. T. mama. Jis A. K. žino, nes šis gyvena tame pačiame name kaip ir K. T. mama, su juo nepalaiko jokio ryšio. Su A. K. niekada nėra važiavęs adresu (duomenys neskelbtini). Kai Aistą ryte vežė į Kelmę, Aistas nepasakojo apie jokius konfliktus. Su A. K., kartu yra važiavęs tik vieną kartą, kai jo draugė, A. K. paprašyta, šio automobiliu jį vežė į Kelmę ( 1 t. 144-145 l. ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų I. J. ( 1 t. 95-96 l. ), A. J. ( 1 t. 102-103 l. ), K. J. ( 1 t. 109-110 l. ) ir E. J. ( 1 t. 116-117 l. ) vertinami kaip neturintys įrodomosios reikšmės.

Motyvuojamoji dalis

Akistatos metu kaltinamasis A. K. ir nukentėjusioji I. J. patvirtino kiekvienas savo konflikto versiją. Tačiau I. J. taip pat nurodė, kad pirmą kartą atvykęs A. K. prieangyje su Tomu gėrė alkoholinius gėrimus bei kad ji gindamasi, nes jis ją lietė rankomis, du kartus delnu sudavė per veidą ( 1 t. 150-152 l. ).

Akistatos metu kaltinamasis A. K. ir liudytoja J. J. patvirtino kiekvienas savo konflikto versiją. Taip pat I. J. parodė, kad A. K. bandant Indrę apsikabinti virtuvėje ši neapsikentusi jam sudavė ranka per veidą ( 1 t. 155-156 l. ).

Akistatos metu kaltinamasis A. K. ir liudytojas M. J. patvirtino kiekvienas savo konflikto versiją. Taip pat M. J. parodė, kad konfliktas įvyko virtuvėje prie įėjimo į prieangį ( 1 t. 159-160 l. ).

Akistatos metu kaltinamasis A. K. ir liudytojas T. J. patvirtino kiekvienas savo versiją dėl alkoholio (ne)vartojimo A. K. namuose ( 1 t. 168-170 l. ).

Pranešimas apie įvykį J. J. vardu ( tačiau neginčijama, kad pirmoji skambino ir aplinkybes nurodė pati I. J., tik vėliau J. J. patikslino vietos adresą ) policijai pateiktas 2018-02-18 03.35 val. nurodant, kad į pranešėjos namus buvo atėję nepažįstami asmenys, kurie daužė langus, daiktus, konfliktavo su pranešėjos sūnumi; situacija neaiški, GMP atsisakė; pokalbio metu girdėjosi agresyvaus vyro šauksmai ( 2 t. 129 l. ).

Į įvykio vietą 04.11 val. atvykusios policijos pareigūnės T. Z. ( buv. K. ) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus pareigūnus pasitiko konflikto dalyvė I. J., kuri paaiškino, kad konfliktas jau nurimęs, nepageidaujami asmenys pasišalinę; ji nepaaiškino rišliai įvykio aplinkybių, dėl ko sukonfliktavo, nesugebėjo, policijos pagalbą kvietė dėl nepageidaujamų asmenų. Teigė, kad dėl skundo pagalvos, šiuo metu teikti skundą atsisakė; jai nustatytas 1,36 prom. girtumas. Kitų asmenų skundų dėl įvykio negauta ( taip tekste - 1 t. 8 l. ).

Nukentėjusioji I. J. 2018-02-19 10.12 val. kreipėsi į policiją su pranešimu ( jis pateiktas per sistemą „ePolicija“ – 1 t. 9 l. ) nurodydama, kad A. K. įsiveržė į anytos namus (duomenys neskelbtini), kur ... puolė stumdytis, išprašomas lauk nereagavo, pagriebė pareiškėjai už palukų, parvertė ant žemės, taip sukeldamas fizinį skausmą ( 1 t. 4 l. ). Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas E. A. ( 1 t. 4 l. ) tarnybiniame pranešime nurodė, jog susisiekus telefonu I. J. nurodė atvykti į policiją negalinti ir pareiškimą pateiksianti kitą dieną ( 1 t. 9 l. ).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ( 1 t. 1-2 l. ) gavus nukentėjusiosios I. J. 2018-02-20 pareiškimą, kuriame ji prašė nubausti A. K., kuris 02-18 d. apie 2.30 val. uošvienės namuose prie jos priekabiavo, paėmęs už plaukų pagriovė ant žemės, gulinčią toliau tempė už plaukų, sukeldamas fizinį skausmą; dėl griuvimo jai atsirado kraujosruva ant dešinės rankos ( 1 t. 11 l. ).

Įvykio vietos apžiūros ( kažkodėl 2018-06-01 ) metu apžiūrint sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), įvykio tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota ( 1 t. 14-16 l. ).

Nukentėjusioji I. J. pripažįsta, kad pagal Kelmės rajono PK tyrėjos 02-22 d. užduotį atlikti objektų tyrimą ( 1 t. 39-41 l. ) pas specialistus dėl jai galimai padarytų kūno sužalojimų nenuvyko. Tyrėjos 02-23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad I. J. teigimu, po įvykio jai ant dešinės rankos atsirado kraujosruva ir nuo plaukų tampymo skauda galvą, todėl su VTMT Šiaulių skyriaus ekspertais buvo suderintas jos apžiūros laikas 02-23 d. 11.20 val., tačiau 23 d. ryte paskambinusi telefonu I. J. pasakė serganti, dėl ko pas ekspertus nevyksianti, todėl jos kūno tyrimas nebuvo atliktas ( 1 t. 43 l. ).

Kaltinamasis A. K. su pareiškimu dėl I. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už jam sukeltą fizinį skausmą į policiją kreipėsi 2018-04-12 ( 2 t. 28 l. ).

Specialisto 2018-02-21 atlikto tyrimo išvadoje Nr. G 275/2018(04) nurodyta, kad A. K. nubrozdinimai dešiniame užausyje, dešinėje sprando pusėje ir dešinėje plaštakoje padaryti kietais bukais daiktais, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ( t. y. 02-17 22-23 val. moteriai kieme su kumščiu suduodant į galvą bei nagais braižant kaklą ir dešinę ranką ), jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 2 t. 29 l. ). Odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginių, iš viso ne mažiau šešių, trauminių poveikių pasėkoje ( 2 t. 33 l. ).

2018-06-25 tyrėjos nutarimu dėl A. K. sukelto fizinio skausmo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant I. J. veiksmuose Lietuvos BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių ( tyčios ), nes ji gynėsi ( 2 t. 34-36 l. ). Šis nutarimas paliktas galioti Šiaulių apylinkės prokuratūros ( Kelmė ) prokurorės 2018-07-04 nutarimu ( 2 t. 61-62 l. ).

Visi surinkti įrodymai patikimai patvirtina, kad A. K. su T. J. grįžus į J. J. namus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. I. J. teigia, kad A. K. virtuvėje tęsiant priekabiavimą ji ranka vieną kartą atstūmė jį nuo savęs, tada šis griebė ją už plaukų, pargriovęs ant grindų tempė link prieangio ir paleido tik pamatęs į virtuvę įėjusį jos sutuoktinį M. J.; tokiais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą, išpešė kažkiek plaukų pakaušyje bei padarė kraujosruvą dešinėje rankoje. A. K. teigia, kad įėjus į virtuvę pati I. J. jį užsipuolė, uždėjus jai ranką ant peties du kartus ranka sudavė į veidą, todėl jis gindamasis nuo jos atbula ranka stipriai atsistūmė, o ji jam dar subraižė ranką ir už ausies; jis jos už plaukų sugriebęs nebuvo, ant žemės nepargriovė ir nugriuvusios laukan netempė.

Kaltinamojo konflikto versiją patvirtinančių liudytojų nėra. Nukentėjusiosios versiją tiesiogiai patvirtino liudytojai J. J. ir M. J. bei netiesiogiai ( tik pagal kitų asmenų pasakojimus ) – T. J. ir J. G.. Pagal suformuotą teismų praktiką ir bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles vienokią ar kitokią versiją patvirtinančių asmenų skaičius savaime nesudaro pagrindo ją vertinti kaip teisingą ar neteisingą. Būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes – šių asmenų tarpusavio ryšius, galimą suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnį, esminių prieštaravimų tarp jų parodymų (ne)buvimą, šių parodymų atitikimą objektyviems įrodymams ir kt.

Visi šie liudytojai yra itin artimi nukentėjusiajai – jos sutuoktinis, jo motina, brolis ir brolio draugė, kurie kartu dalyvavo J. J. gimtadienyje, o kaltinamasis yra jiems pašalinis asmuo. Todėl liudytojų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi laipsnis yra labai didelis. Visų jų parodymuose yra skirtumų ir net prieštaravimų. Pirminiuose parodymuose J. J. ( 02.19 d. – 1 t. 60 l. ) ir M. J. ( 02.20 d. - 1 t. 74 l. ) nurodė, kad konflikto metu kambaryje prie stalo buvo ir J. G., tačiau ši nurodė, kad miegoti nuėjo dar kai T. J. net nebuvo išvažiavęs ( 04.13 d. – 1 t. 122 l. ). M. J. taip pat nurodė, kad pirmą kartą Tomas kalbėjosi su dviem atvažiavusiais asmenimis, su kuriais išvažiavo, kad konfliktas įvyko kambaryje, kuriame buvo ir brolis Tomas ( 1 t. 74 l. ). J. J. tiek 02.19 d. ( 1 t. 60 l. ), tiek 05.04 d. ( 1 t. 67 l. ) apklausose nurodė, kad Tomas grįžo su trimis nepažįstamais asmenimis – dviem vyrais, kurie abu buvo girti ( 1 t. 60 l. ) ir moterimi. Taip pat ji nurodė, kad kad Ingrida ( taip tekste ) kaltinamajam ranka sudavė per veidą neapsikentusi priekabiavimo kambaryje prie stalo ( 02.19 d. – 1 t. 60 l. ), vėliau – kad neapsikentusi priekabiavimo virtuvėje ( 04.06 d. – 1 t. 155 l. ), dar vėliau - kad netyčia, norėdama iš jo glėbio išsilaisvinti ar jį atstumti virtuvėje ( 05.04 d. – 1 t. 67 l., teisme ). Pati I. J. iš pradžių nurodė, kad kaltinamajam ranka sudavė per veidą labai supykusi ( 02.20 d. – 1 t. 24 l. ), vėliau – kad stumdama nuo savęs netyčia ( 05.03 d. – 1 t. 29 l. ir teisme ), nors akistatoje pripažino sudavusi du kartus delnu per veidą gindamasi, nes jis ją lietė ( 04.06 d. – 1 t. 151 l. ). Taip pat ji nurodė, kad A. K. ir T. J. susitikę pirmą kartą prieangyje gėrė alkoholinius gėrimus ( 1 t. 152 l. ).

Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo M. J. elgesį – jis nurodė, kad atsikėlęs pagal žmonos šauksmą ir pamatęs, jog A. K. ją gulinčią tempia laukan už plaukų, tik paklausė „ ką darai“, tačiau gelbėti nebandė ir toliau su A. K. situacijos nesiaiškino. Tokį elgesį ( blaivus vyras, pamatęs už plaukų iš namų tempiamą gulinčią sutuoktinę, tik apsiriboja paklausimu ) teismas laiko aiškiai neatitinkančiu įprastinių elgesio standartų, sunkiai paaiškinamu ir žymiai labiau tikėtinu pagal kaltinamojo versiją ( t. y. jei vyko barnis su pasistumdymu ).

Todėl teismas laiko, kad šie parodymų skirtumai ( dėl vietos, dalyvavusių asmenų, jų veiksmų ir t. t. ) nors ir nėra tokie dideli ar esminiai, jog savaime sudarytų pagrindą juos vertinti kritiškai, tačiau ir neleidžia juos pripažinti patikimais įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiosios pateiktą versiją ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ).

Jokių nukentėjusiosios ir liudytojų versiją dėl su A. K. atvykusių vyriškio ir moters patvirtinančių įrodymų nėra, jie nenustatyti ir neaišku, kokią įtaką ši aplinkybė galėtų turėti vertinant apklaustų asmenų parodymus ( ar tokie asmenys tikrai buvo, jei taip, tai kiek jų, ką jie matė ir t. t. ). Tačiau neginčijama, kad jie, jei ir buvo, tai konflikte nedalyvavo ir neaišku, kodėl A. K. turėtų suinteresuotumą nuslėpti jų egzistavimą.

Kaip minėta, visi konflikto vietoje buvę asmenys – kaltinamasis, nukentėjusioji ir liudytoja J. J. – faktiškai pripažino, kad pirmoji smūgį ar keletą smūgių ( nukentėjusiosios pripažinimas - 1 t. 151 l., kaltinamojo versija ) į veidą A. K. sudavė I. J. ir teismas šį faktą laiko įrodytu. Proceso eigoje I. J. ir J. J. parodymų keitimas dėl smūgio ( smūgių ) aplinkybių ir tyčios ( kas aptarta aukščiau ) vertinamas kaip kryptingas pozicijos keitimas nukentėjusiosios naudai, kas taip pat sudaro pagrindą šių parodymų nelaikyti patikimu įrodymu. Pagal nustatytas įvykio aplinkybes ( konfliktas vyko nukentėjusiosios uošvienės namuose, esant keletui artimųjų, tarp jų – blaiviam sutuoktiniui, kaltinamojo veiksmai, kurie vertintini kaip įkyrus meilinimasis, nebuvo nei nusikalstami, nei itin pavojingi ir kt. ) vertinti nukentėjusiosios veiksmus – tyčinio smūgio ( ar dviejų smūgių ) į veidą sudavimą – kaip atitinkančius kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą vargu ar galima, tačiau bylą nagrinėjantis teismas šiuo klausimu priimti procesinį sprendimą neturi teisės ( Lietuvos BPK 255 str. ). Atkreiptinas dėmesys, kad tokiai nukentėjusiosios reakcijai ( smūgio ar smūgių į veidą sudavimui ) į kaltinamojo veiksmus ( įkyrų meilinimąsi ) galėjo turėti įtakos jos girtumas ( beveik 1,5 prom. – 1 t. 8 l. ).

Pirminio telefoninio pranešimo turinys patvirtina, kad jį pati I. J. ( kaip minėta, pokalbio metu vėliau J. J. tik patikslino adresą ) pateikė dėl asmenų veiksmų, kurie visiškai nesusiję su ja ( jog nepageidaujami asmenys daužo langus, daiktus, konfliktuoja su pranešėjos sūnumi - 2 t. 129 l. ). Iš policijos pareigūnės T. Z. tarnybinio pranešimo ( 1 t. 8 l. ) ir jos bei liudytojo S. S. parodymų matyti, kad į įvykio vietą netrukus atvykusiems policininkams nukentėjusioji apie jos atžvilgiu pavartotą smurtą nenurodė, net negalėjo tiksliai paaiškinti įvykio aplinkybių ir dėl ko kvietė policiją bei atsisakė rašyti pareiškimą. Nors I. J. teigia policininkams iš karto skundusis dėl pavartoto smurto, netikėti dviejų nesuinteresuotų liudytojų – policijos pareigūnų – parodymais nėra pagrindo. Šiuos parodymus patvirtina aukščiau minėto telefoninio pranešimo turinys ( jame apie smurtą išvis neužsimenama ). Taip pat teismas sutinka su liudytojų argumentu, jog jiems nebuvo jokio pagrindo atvykus pagal iškvietimą nežinia kodėl atsisakyti priimti nors ir neblaivaus ( tačiau girtumas nesiekė 1,5 prom. ) asmens skundą dėl smurto ir kad tokiu atveju ikiteisminis tyrimas pradedamas iš karto. Kitą nukentėjusiosios argumentą ( jog ji pirmą kartą pateko į tokią situaciją ir todėl nežinojo, kaip elgtis ) teismas vertina kaip nepagrįstą dėl sekančių motyvų. Teismo nuomone, kiekvienas asmuo, nepriklausomai nuo jo išsilavinimo ar patirties, panašioje situacijoje natūraliai skųstųsi dėl pagrindinio ir svarbiausio fakto, šiuo atveju – dėl smurto. Todėl nukentėjusiosios, kuri teigia patyrusi itin didelį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus ( dėl ko gydosi iki šiol ir t. t. ) būtent dėl smurto, šio fakto nenurodymas nei pirminiame pranešime policijai, nei atvykusiems policininkams yra visiškai nesuprantama. Iš esmės analogiškoje situacijoje ( kai nukentėjusysis nei pranešime BPC, nei atvykusiems policininkams nenurodė apie pavartotą smurtą ir šie jokių sužalojimų nenustatė ) Šiaulių apygardos teismas yra konstatavęs, kad tokiu atveju vėlesnis parodymų keitimas apkaltinimo kryptimi negali būti laikomas patikimu įrodymu ( 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-138-154/2016 ). Duomenys telefoniniame pranešime apie pokalbio metu girdimus agresyvaus vyro šauksmus ( 2 t. 129 l. ) vertinami kaip neturintys įrodomosios reikšmės, nes yra neaiškūs ( kas šūkavo, koks šauksmų turinys ir pan. ) ir nebegali būti patikrinti, nes BPC įrašai saugomi 6 mėn.

Nukentėjusioji teigia, kad jai buvo padaryta kraujosruva rankoje ir išpešti plaukai pakaušyje. Tačiau pagal užduotį ( 1 t. 39 l. ) ji per ekspertus suderintu laiku apžiūrai nenuvyko, telefonu policijos tyrėjai nurodė serganti ( 1 t. 43 l. ). Apklausiama teisme ji teigė, jog sirgo pati ir vaikai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į jos gyvenamąją vietą ( Šiaulių mieste, centrinėje Tilžės gatvėje ) ir VTMT Šiaulių skyriaus buveinės vietą ( 1 t. 39 l. ) tokia nenuvykimo priežastis kelia akivaizdžių abejonių dėl jos svarbumo. Laikytina, kad sutrukdyti nuvykti tokį mažą atstumą itin patogiomis eismo sąlygomis galėtų tik pakankamai rimtas susirgimas, kuris įprastai būna kažkaip fiksuojamas ( greitosios pagalbos kvietimas, apsilankymas pas gydytoją, vaistų pagal receptus pirkimas ir pan.). Gi šiuo atveju nėra jokių nei nenuvykimo pas specialistus priežasties svarbumą, nei pačių sužalojimų padarymo faktą ( kreipimasis į gydytojus, sužalojimų nuotraukos ir kt. ) patvirtinančių įrodymų.

Specialisto išvadose nurodyta, kad pačiam A. K. 02.21 d. apžiūros metu rasti nubrozdinimai dešiniame užausyje, dešinėje sprando pusėje ir dešinėje plaštakoje. Nubrozdinimai plaštakoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Tikėtina, kad kiti sužalojimai padaryti tiesioginių, iš viso ne mažiau šešių, trauminių poveikių pasėkoje, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku ( 2 t. 29, 33 l. ). Kadangi ši byla nagrinėjama tik joje pareikšto kaltinimo ribose ( Lietuvos BPK 255 str. ), teismas neturi teisės vertinti tyrėjos 2018-06-25 ( 2 t. 34-36 l. ) ir prokurorės 2018-07-04 ( 2 t. 61-62 l. ) priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau gali vertinti juose konstatuotas aplinkybes A. K. pareikšto kaltinimo ribose. Visų pirma nėra abejonių, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis ( jai ginantis supykus delnu vieną ar du kartus sudavus A. K. į veidą ar netyčia sudavus bandant jį atstumti ) tokių specialistų konstatuotų sužalojimų ( užausyje, sprande ) padaryti negalima. Jokių įrodymų, kad šie sužalojimai kaltinamajam padaryti kitu laiku, nėra ir tai ( o ne kaltinamojo teiginiai, kaip nurodoma prokurorės nutarime – 2 t. 62 l. ) duoda pagrindą nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiškai, nes jos įvykio versija akivaizdžiai neatitinka kaltinamajam nustatytų sužalojimų. Be to, tokioje situacijoje nukentėjusioji gali turėti suinteresuotumą apkaltinti A. K., siekdama pati išvengti atsakomybės ( nes tarp jų įvyko konfliktas, atvykę policininkai nustatė, kad ji neblaivi, o jam konstatuotas sveikatos sutrikdymas ).

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ( Lietuvos BK 2 str. 4 d. ). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-396/2014, kt. ). Šioje byloje A. K. kaltė grindžiama tik nukentėjusiosios, kuri pati gali būti suinteresuota asmens, kuriam pirmoji sudavė į veidą, apkaltinimu, ir jai itin artimų liudytojų parodymais, kuriuose yra daug skirtumų ir net prieštaravimų, dėl ko šie parodymai negali būti pripažįstami patikimu kaltę pagrindžiančiu įrodymu. Jokių šiuos parodymus patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra, jie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ( nukentėjusiosios nenurodymas apie užpuolimą nei pranešime BPC, nei atvykusiems policininkams, nenuvykimas med. apžiūrai pas specialistus, A. K. konstatuotų sužalojimų padarymo aplinkybės ir kt. ). Esant tokioms aplinkybėms teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų A. K. tyčinių veiksmų padarymą, todėl jis išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 140 str. 1 d., t. y. neįrodžius, kad jis tikrai buvo I. J. sugriebęs už plaukų, parvertęs ant grindų ir gulinčią tampęs už plaukų ( 2 t. 66 l., Lietuvos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. ).

A. K. išteisinamas nesant nusikaltimo požymių, todėl nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys ( 2 t. 95-96 l. ) paliekamas nenagrinėtas ( Lietuvos BPK 115 str. 3 d. 2 p. ) ir jokių su juo susijusių klausimų ( pvz., ar galima priteisti teisininko, o ne advokato atstovavimo išlaidas, ar šios išlaidos vertintinos kaip turtinė žala, kt. ) teismas nesprendžia.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 187-188 l. ) A. K. panaikinama ( Lietuvos BPK 307 str. 4 d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos BPK 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. panaikinti.

Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis