Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. M. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 9 d. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas J. P. A. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą Nr. 79P-37704619-15, už tai, kad jis 2015-08-09, apie 12.00 val., savo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2005-01-20 sprendimo Nr. T3-15 priimtų Rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 13.16 punktą, degino laužą, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 161str., jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Liudytojas J. P., Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas parodė, kad tyrė šį įvykį po to, kai į komisariatą atėjo J. R. su sutuoktiniu ir pasiskundė, kad bendrijoje negyvenantis A. M. atvyksta sekmadieniais ir kūrena šiukšles, lapus, medžių šakas bei taip leidžia dūmus, kurie sklinda į jų kiemą. Apklausus liudininkus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 161 str. Buvo nuvykęs į vietą, ten šalia pareiškėjos tvoros buvo rasta metalinė 50x30 cm dydžio dėžutė – laužavietė, kurioje buvo kūrenama. Kitos laužavietės sklype nebuvo rasta. Pareiškėjai padarytos jiems žalos nenurodė, tačiau nurodė, kad trukdoma ilsėtis, dėl skleidžiamų dūmų jie negali išeiti į lauką.

Liudytojas J. R. parodė, kad turi sodą (duomenys neskelbtini), vasarą gyvena ten, bet neturi ramybės, nes A. M. maždaug nuo gegužės mėnesio atvyksta šeštadienį ar sekmadienį, apie 12 val. užkuria laužą ir baigia kūrenti apie 22 val. Visą laiką rūksta dūmai. M. buvo pasakęs jiems, kad arba sodą parduos, arba užtrokš dūmais. Kūrena laužą prieš pat langus, prie pat tvoros, tyčia. Viskas prasidėjo, kad augo didelė eglė šlaite, kurią pirmininkas liepė nupjauti, o M. pasakė, kad nebandytų pjauti, nes bus iškastas karo kirvis. Eglę nupjovus A. M. buvo jį miegantį užpuolęs, per tvorą įšokęs. Už tai buvo nubaustas 200 Lt. Nuo dūmų apdžiūvo tujos. Kūrena lapus, alksnius ir spygliuočius, kad kuo didesni dūmai būtų. Išvažiuodamas namo prideda, kad jie kuo ilgiau degtų. Nežino, ar kepa šašlykus. Visi kaimynai mato tuos dūmus.

Liudytoja J. R. parodė, kad kaimynas M. nuo pat pavasario kūrena laužus. Ji yra širdininkė, diabetininkė, serga įvairiomis ligomis, bet vasarą turi užsidaryti langus. Atvažiuoja savaitgaliais ir kūrena nuo 12 val. iki kol išvažiuoja. Degina šlapias alksnio šakas, eglių viršūnes. Jų tujos apdegę, išstipo paukščiai. Prašė gražiuoju, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio. Konfliktai prasidėjo nuo šlaite buvusios eglės.

Liudytojas E. M. parodė, kad sode būna savaitgaliais, pastebėjo, kad savaitgaliais, ypač sekmadieniais, nuo pat pavasario pastoviai kildavo dūmai. Tie dūmai būna pusę dienos. Vasarą būna, kad ir patys kepa šašlykus.

Liudytojas A. I. parodė, kad su vaikais atvyksta į sodą ir pastoviai iš A. M. pusės eina dūmai link kaimyno J.. Rugpjūčio mėnesį visus savaitgalius buvo atvykęs ir kiekvieną savaitgalį rūksta dūmai. Sklido ne šašlykų kvapas, dūmai būdavo nuo ryto iki vakaro. Gal buvo deginamos šiukšlės, žali medžiai. Kaimynas Jonas rodė, kad tujos pageltusios.

Liudytoja G. B. M. parodė, kad vasarą būna sodo sklype, kuris priklauso sūnui. Sklype niekada nebuvo deginamas laužas. Šią vasarą penkis kartus, sekmadieniais, kepė šašlykus. Sūnus atveždavo mėsos ir jie išsikepdavo dėžėje. Įdeda mažų pagaliukų, po to stambesnių, kai pasidaro anglių, kepa šašlykus. Paprastai kūrenama apie 1,5 val. Niekada nebuvo deginama nuo ryto iki vakaro, kaimynai nereiškė priekaištų. Lapų, šiukšlių niekada nedegino, daro kompostą. Žoles, lapus, šiukšles meta į kompostą. Pelenus iš šašlykinės taip pat meta į kompostą prieš tai užgesinusi vandeniu, kad neužsidegtų. Šakų pas juos būna labai mažai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 161 str. nustatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę (įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų). Prienų rajono savivaldybės tarybos 2005-01-20 sprendimu Nr. T3-15 priimtų Rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 13.16 punktas nustato, kad gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, soduose ir kitose bendrojo naudojimo vietose draudžiama deginti lapus ir sausas medžio šakas, kūrenti laužus.

Pareiškėjas A. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype vasarą savaitgaliais kepė šašlykus. Šašlykinė nebuvo kūrenama per dieną, kaip teigė liudytojai, tik kartą kūreno ilgiau, kai laukė svečių. Be to, kūreno jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Nustatyta, kad A. M. nuosavybės teise priklauso sklypai (duomenys neskelbtini) (0,0980 ha), (duomenys neskelbtini) (0,0675 ha) (duomenys neskelbtini) (0,0645 ha) (b.l. 32-35). 2015-08-20 pareiškimu į Prienų PK kreipėsi J. R. pranešdama, kad SB „Riešutas“ jos sodo kaimynas A. M. kiekvieną sekmadienį prie jos sklypo ribos degina laužą, kurio dūmai eina į jos sklypo teritoriją (administracinė byla Nr. 52-1012, b.l. 3). 2015-09-09 A. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinė byla Nr. 52-1012, b.l. 1-2) už tai, kad jis 2015-08-09, apie 12.00 val., savo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2005-01-20 sprendimo Nr. T3-15 priimtų Rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 13.16 punktą, degino laužą, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 161 str. Tos pačios dienos, t.y. 2015-09-09 Nutarimu už minėto pažeidimo padarymą A. M. skirta nuobauda – įspėjimas (administracinė byla Nr. 52-1012, b.l. 4-5).

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 str.). Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje nesurinkta patikimų, vieningų leistinų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų A. M. kaltę, padarius nurodytą pažeidimą. Teismas pažymi, kad santykiai tarp kaimynų yra konfliktiški, ko neneigė abi pusės – tiek liudytojais apklausti J. R. bei J. R., tiek A. M. bei jo mama G. B. M., nurodę, kad tarp kaimynų buvo iškilęs ginčas dėl eglės nupjovimo. Pažymėtina tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. buvo surašytas būtent kaimynės J. R. pareiškimo pagrindu, kuris Alytaus apskrities VPK Prienų PK buvo gautas praėjus jau vienuolikai dienų po administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomo įvykio. Nors liudytojai J. R. bei J. R. nurodė, kad jie neturi ramybės, nes A. M. visą vasarą, atvykęs šeštadienį ar sekmadienį apie 12 val. užkuria laužą ir baigia kūrenti apie 22 val., neaišku, kodėl esant tokiai situacijai, policija į įvykio vietą nebuvo kviesta iškarto ir pažeidimas nebuvo užfiksuotas jo padarymo metu ir vietoje. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios fotonuotraukos matyti, kad A. M. sklype esanti metalinė dėžė – šašlykinė yra labai nedidelė, kaip nurodė pats A. M. – 30x20 cm., liudytojas tyrėjas J. P. nurodė, kad dėžė yra maždaug 30x50 cm, todėl nelogiška, kad tokio dydžio dėžėje gali būti kūrenami lapai, eglių viršūnės, šakos. Kitos laužavietės sklype nėra, tai patvirtino ir liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs pareigūnas J. P.. Be to, kaip matyti iš Prienų rajono savivaldybės tarybos 2005-01-20 sprendimu Nr. T3-15 priimtų Rajono, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių 13.16 punkto, gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, soduose ir kitose bendrojo naudojimo vietose draudžiama deginti lapus ir sausas medžio šakas, kūrenti laužus. Kaip teismas nustatė, A. M. nuosavybės teise priklauso 3 sodo sklypai SB „Riešutas“ ir nors jis neneigė kūrenęs laužą siekiant išsikepti šašlyką, jis tai darė jam priklausančio sklypo valdoje, bet ne sodo bendrojo naudojimo vietoje. Byloje nenustatyta, kad A. M. būtų kūrenęs lapus, medžio šakas, šiukšles. Liudytoja apklausta G. B. M. patvirtino, kad vasarą penkis kartus sekmadieniais ji ir jos sūnus kepė šašlyką, tačiau kitomis aplinkybėmis niekada nebuvo kūrenamas laužas, lapus jie naudoja kompostui. Nors liudytojai J. R. bei J. R. nurodė, kad dėl į jų sklypą patenkančių dūmų yra apdegę jų tujos, išstipę paukščiai, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, tokie faktai nebuvo užfiksuoti vietoje padarant fotonuotraukas, surašant tai patvirtinantį tarnybinį pranešimą, ar kitu būdu. Liudytojai E. M. ir A. I. parodė, kad matė sode iš A. M. sklypo einančius dūmus, kurie būdavo ir pusę dienos, ir visą dieną, kvapas ir dūmai nebuvo panašūs į tokius, kurie būna kepant šašlykus, tačiau vien šių liudytojų parodymai negali būti pagrindu taikyti asmeniui administracinę atsakomybę ir jį nubausti, kadangi liudytojai nors ir matė matė dūmus, tačiau nepatvirtino, kad šašlykai nebuvo kepami, tik nurodė savo nuomonę, kad ant tokios ugnies ir dūmų šašlykai negalėtų būti kepami. Tačiau tai, jog A. M. degino laužą, jis neginčija, tik nurodo tai daręs ne tyčia, bet norėdamas ruošti maistą, t.y. išsikepti šašlykus, ką vasarą daro ir kiti sodo kaimynai.

Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijai ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui (ATPK 284 str. 1 d.). LR ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta ir konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant skundą teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 161 str., todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2015-09-09 nutarimas Nr. 79N-37705576-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-1012, naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. M. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK Viešosios policijos skyriaus 2015-09-09 nutarimą Nr. 79N-37705576-15 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-1012, kuriuo A. M. už LR ATPK 161 str. numatytą pažeidimą paskirtas įspėjimas, ir bylą A. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.