Kauno apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. H. G. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, kaltinamojo kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2024 m. rugsėjo 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo A. K. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d., apie 13.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, bare, D. H. G., žodinio konflikto metu su B. M., virtuvės patalpoje tyčia išmėtė lėkštes, maisto produktus ir juos sugadino. Po šių veiksmų, žodinio konflikto metu su B. M., prie baro įėjimo durų, tyčia jai spyrė dešine koja vieną kartą į dešinės kojos šlaunį, tyčia dešinės rankos delnu sudavė jai į kairį petį bei vykstančio konflikto metu baro durimis privėrė kairės rankos plaštaką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas matomą sužalojimą. Dėl šių D. H. G. veiksmų sustabdyta baro veikla (b. l. 11–12);

2024 m. rugsėjo 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), baras „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 15–25);

2024 m. spalio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad atlikta bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašo apžiūra. Pranešėja B. M. 2024 m. rugsėjo 12 d. 15.24 val. nurodo, kad norėtų pagalbos (duomenys neskelbtini) esančiame bare, nes klientas koneveikia visokiais žodžiais, buvo į barą įėjęs, agresyvus, keikiasi – koneveikia, konfliktuoja, reikia kažkur vežti ar kažką su juo daryti, šiuo metu užsikabino duris, negali dirbti, išstūmė, asmuo lipa per tvorą (b. l. 74–76);

2024 m. lapkričio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameros įrašas „PSS-20240912-155746UTC+0300“. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas įeina pro duris į kavinę. Pareigūnas prieina prie pardavėjos. Atidaromas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240912-162929UTC+0300“. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas sėdi tarnybiniame automobilyje ir rašo pareiškimą, paprašo detaliau papasakoti. Moteris: „Taip, tai kai aš nedaviau jam gerti ir paprašiau jo išeiti, jis virtuvėje ištaškė kruopas, ištaškė žirnius, ištaškė lėkštes, nu viską, kas buvo ant stalo, o paskui aš jį norėjau už karšenės išvyti ir tada jis man trenkė“. „Kaip jį išvežti iš čia, tada spyrė“. „Su koja, tik nemačiau su kuria, į dešinę pusę, į kojos blauzdą“. „Kai spyrė, nu tai aš jį bandžiau išstumti, nu bet tai jis per visą barą, ir tualetą, ir koridorių, bet jis nėjo, tada tarpduryje trenkė man iš rankos į petį“. „Tai aš jį išstūmiau, ir jis tipo išėjo, bet jis nuėjo į sustojimą, tai aš užsidariau barą, nes bijojau, kad jis vėl ateis. Tai realiai iki tol kol iškviečiau policiją, jis pusantros valandos sėdėjo sustojime“. Policijos pareigūnas klausia ar baro veikla buvo sustabdyta?; Moteris: sustabdyta nuo pusės 2 iki 16 valandos. O paskui jis pakilo nuo to sustojimo, aš galvojau, kad jis išeis, bet jis vėl atėjo ir pradėjo spardyt duris, jau per tvorą net“. „Aš užsikabinus buvau visą laiką, ir po to tik išgirdau, kad jis spardo duris“ (b. l. 77–80);

2024 m. rugsėjo 12 d. 16.08 val. alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių nustatyta, kad alkotesteriu „Alcotest AARK-0053“ D. H. G. nustatytas 3,61 promilių girtumas (b. l. 85–86).

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Byloje surinktų įrodymų visuma – kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. H. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis prisipažino nuėjęs į nukentėjusiosios B. M. darbovietę, numetęs ant grindų kruopas, sriubą ir sudaužęs lėkštes, taip pat smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu viešoje vietoje, matant pašaliniam asmeniui, be jokios aiškios dingsties. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, t. y. kavinėje–bare „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje dėl laisvo priėjimo bet kada galėjo atsirasti pašaliniai asmenys. Be to, veika padaryta kitų asmenų akivaizdoje, liudytoja M. L. dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų buvo pasipiktinusi ir parodė, kad dėl tokio kaltinamojo elgesio baro veikla buvo sutrikdyta bent keletą valandų, kadangi buvo baimė, jog kaltinamasis gali sugrįžti, todėl buvo užrakintos baro durys. Kaltinamojo atlikti veiksmai – kruopų, sriubos numetimas ant grindų, kavinės lėkščių daužymas bei smurto panaudojimas nukentėjusiosios atžvilgiu, neabejotinai yra įžūlus elgesys, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai. Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad kaltinamasis D. H. G. 2024 m. rugsėjo 12 d. apie 13.15 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, kavinės „(duomenys neskelbtini)“ virtuvėje, darbuotojos akivaizdoje, elgdamasis įžūliai, tyčia numetė ant stalo buvusias kruopas, išpylė sriubą, sudaužė 8 lėkštes, bandant jį išprašyti iš kavinės, baro patalpose, įspyrė nukentėjusiajai B. M. į dešinę šlaunį, ranka sudavė į dešinį petį ir durimis privėrė kairės rankos plaštaką, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sukėlė nukentėjusiajai B. M. fizinį skausmą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamajam pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019). Taigi išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta pirmiau, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuo stalo kruopas ir sriubą, taip pat sudažė aštuonias ant virtuvės stalo buvusias lėkštes ir naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, taigi kaltinamasis nesikėsino į turtą, turtinį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, todėl vien tai, kad buvo sugadintas maistas, sudaužytos lėkštės ir panaudotas fizinis smurtas, negali būti laikomi tokio masto veiksmais, jog juos būtų galima pripažinti vandališkais. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – vandališki veiksmai – šalintinas iš kaltinimo. Pažymėtina, kad vieno iš viešosios tvarkos pažeidimo būdų – vandališkų veiksmų – pašalinimas iš kaltinimo neturi įtakos veikos kvalifikacijai, kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia, faktinės veikos aplinkybės nesikeičia, todėl leistinas.

Kaltinamojo D. H. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam D. H. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 171–182), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam D. H. G. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, siekiant sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – neteistas (b. l. 114–117), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 118–119), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 122, 124), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis neteistas, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimo susijusi bausmė. Kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neskirtina ir baudos bausmė, kuri, teismo vertinimu, kaltinamajam gali būti nepakeliama finansinė našta. Pagrindo skirti kitokią bausmę ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina artima vidurkiui – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamasis įpareigotinas bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 163–170), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. H. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamąjį įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – kaltinamojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamąjį įpareigoti bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. H. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

D. H. G. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.