Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-317-2014;

Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00657-2012-9;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko (pranešėjo), teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, nuteistųjų gynėjui advokatui Dominykui Varnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. I. ir G. L. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. I. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:

-pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

-pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį – 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

G. L. pripažintas kaltu padaręs LR BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:

-pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

-pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo UADB „(duomenys neskelbtini)“ 1815 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas, civilinio ieškinio sumą solidariai priteisiant iš nuteistųjų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I. ir G. L. pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, 2012 m. vasario 8 d., siekdami apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę – ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudiminę išmoką 4339,16 Lt, D. I. ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešime dėl eismo įvykio, G. L. pretenzijoje dėl eismo įvykio, ir abu - eismo įvykio deklaracijoje - įrašė melagingas žinias apie neįvykusį eismo įvykį 2012 m. vasario 7 d., 17.05 val., Kaune, V. Putvinskio ir A. Mickevičiaus g. sankirtoje, kurio metu, neva, buvo apgadintas D. I. automobilis „VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini), ir G. L. automobilis „BMW 520“, v/n (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu jie suklastojo dokumentus – ADB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, pretenziją ir eismo įvykio deklaraciją, šiuos dokumentus pateikė ADB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi ADB „(duomenys neskelbtini)“ draudimo išmokos neišmokėjo.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad net jei ir tikėti specialisto paaiškinimu, kad G. L. automobilis jau buvo apgadintas gerokai anksčiau, jokio kaltinimo dėl siekio sukčiaujant ar klastojant dokumentus gauti draudiminę išmoką už anksčiau apgadinto automobilio remontą nei vienam kaltinamajam nebuvo pareikšta. Apelianto nuomone, iš nuosprendžio neaišku, kuo pasireiškė G. L. veiksmai suklastojant pranešimą draudimo bendrovei ir D. I. veiksmai suklastojant pretenziją, kokie konkretūs duomenys eismo įvykio deklaracijoje neatitinka tikrovės, ar joje yra melagingos žinios dėl neįvykusio eismo įvykio, kad ją būtų galima laikyti suklastotą. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei nuosprendyje, nei kaltinamajame akte neatskleista, kokiu būdu konkrečiai yra sukčiauta, kokios vertės „svetimą“ turtą buvo kėsinamasi įgyti, o įrodymų, kuriuose būtų neabejotinų duomenų apie kaltinamųjų kaltę, teismas nuosprendyje net neįvardino ir neanalizavo. Skundo autoriaus įsitikinimu, tarp suinteresuotų asmenų buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti kriminalizuojami, o įrodymų, patvirtinančių 1815 Lt civilinio ieškinio sumą, byloje nėra.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas – advokatas D. Varnas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. I. ir G. L. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Galima sutikti su apelianto teiginiais, jog be specialisto išvados, byloje nėra jokių kitų esminių įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę. Tačiau nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad nuteistiesiems buvo apsunkinta teisė gintis nuo jiems pareikšto kaltinimo, nežinant kokiais kitais įrodymais, be gautų iš specialisto, grindžiama jų kaltė.

Nuosprendyje aptarta, kuo teismas vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Įrodymais pripažįstami duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje numatytus reikalavimus. Pagrindinis įstatymas, nustatantis duomenų, galinčių būti įrodymais, gavimo tvarką, be abejo, yra Baudžiamojo proceso kodeksas. Tačiau BPK – ne vienintelis įstatymas, kurio nustatyta tvarka gaunami įrodymai. Duomenys laikomi gautais įstatymo nustatyta tvarka ir tais atvejais, kai jų gavimo tvarką tiesiogiai nustato žemesnės teisinės galios norminiai aktai, tačiau tie aktai yra priimti vadovaujantis įstatymu ir vykdant atitinkamas įstatymo nuostatas. LR BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta: ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Tad, spręsdamas, ar išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK numatytais veiksmais.

Įrodymais pripažįstami duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Įrodymai, kuriais vadovavosi apylinkės teismas nuosprendyje, tinkamai ištirtas BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka, o jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Vertindamas įrodymus, šiuo atveju, specialisto išvadą, teismas įsitikino, kad ji yra patikimas įrodymas ir juo galima grįsti teismo išvadas. Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog bylos proceso metu gauta specialisto V. M. išvada Nr. MV 2012-19 neprieštarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams įrodymams surinkti, dėl ko reikėtų abejoti šia išvada. Bylos procesas pirmos instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo, ką patvirtina aplinkybė, jog tiek kaltinamieji, tiek ir gynėjas turėjo galimybę pateikti klausimus specialistui, kurio išvada yra byloje. Kaip jau minėta aukščiau, baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina laisvą įrodymų rinkimo procesą, o ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo specialisto išvadą bei apklausė šią išvadą surašiusį eismo įvykių ir transporto trasologo kvalifikaciją turintį specialistą, pagrįstai šia išvada rėmėsi nuosprendyje. Ši išvada nėra paneigta jokiais kitais įrodymais, išskyrus nuteistųjų parodymus, kuriais nėra pagrindo tikėti dėl to, jog abu nuteisti asmenys yra suinteresuoti, kad būtų priimtas juos išteisinantis nuosprendis. Kolegija nemato kokių tai esminių neaiškumų ar prieštaravimų specialisto išvadoje bei jo apklausoje pirmos instancijos teisme, dėl ko reikėtų abejoti pateikta išvada, todėl ja tiki ir vadovaujasi.

Visiškai nepagrįstai skunde konstatuojama, jog šiuo atveju tarp nuteistųjų ir draudimo bendrovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Tiek kaltinime, tiek ir nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog kaltinamieji, siekdami apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į draudiminę išmoką, įrašė į kaltinime nurodytus dokumentus melagingas žinias apie neįvykusį eismo įvykį t.y. suklastoję dokumentus, turėjo tikslą apgaule įgyti turtinę teisę į draudiminę išmoką t.y. 4339,16 Lt. Dar iki nusikalstamos veikos padarymo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai tarp kaltininko ir draudimo bendrovės, šiuo atveju neturi jokios reikšmės nagrinėjamos veikos kvalifikavimui.

Nors apeliantas tvirtina, kad iš nuosprendžio neaišku, kuo pasireiškė G. L. veiksmai suklastojant pranešimą draudimo bendrovei, o D. I. veiksmai suklastojant pretenziją, tačiau iš paties kaltinimo akivaizdu, jog abu kaltinamieji kaltinti ir nuteisti už kaltinime nurodytuose dokumentuose įrašytas žinomai melagingas žinias apie neva įvykusį eismo įvykio, nurodant, kad būtent kaltinime nurodyto autoįvykio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, nors iš nuosprendyje aptartų įrodymų akivaizdu, jog autoįvykio tomis aplinkybėmis nebuvo. Kolegija pažymi, kad nuosprendyje bei kaltinamajame akte atskleista, kokiu būdu buvo sukčiauta, nurodyta, jog kėsintasi įgyti turtinę teisę į draudiminę išmoką t.y. 4339,16 Lt, tad atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad to nebuvo padaryta.

Iš nuteistųjų pagrįstai priteistas 1815,00 Lt civilinis ieškinys ADB „(duomenys neskelbtini)“, nes ši bendrovė turėjo tokio dydžio proceso išlaidų už pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvadą.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. I. ir G. L. gynėjo apeliacinį skundą atrmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.