Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-949-951/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-11
Bylos Nr.
1-949-951/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-01067-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
E. L.
Nukentėjusysis
B. M., A. S., T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-949-951/2014Teisminio proceso Nr. 1-96-1-01067-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.5.; 1.2.5.4.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui,kaltinamajam E. L.,nukentėjusiesiems B. M., A. S., T. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Lietuvos darbo biržoje, teistas: 1) 2004-10-08 Šiaulių rajono apylinkės teisimo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 2 dalį 25 parų areštu; 2) 2006-04-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, pagal 178 straipsnio 4 dalį paskirta auklėjamoji priemonė - įspėjimas; 3) 2006-11-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 60 parų areštu; 4) 2006-12-21 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams; 5) 2007-01-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį galutine bausme 2 metams 3 mėnesiams 15 dienų laisvės atėmimo, 2009-08-28 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę; 6) 2011-01-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą; 2011-12-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 7) 2012-02-24 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2014-02-07 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. terorizavo žmogų, grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ar turtui, o būtent: 2014-02-09 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. S. gyvenamojo namo kieme, E. L. traukiant iš savo džemperio ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, panašų į atsuktuvą ar peilį ir tuo metu A. S. papurškus dujas E. L. į veidą ir norint E. L. sulaikyti, bėgdamas nuo A. S., tyčia, išsakydamas žodžius nukentėjusiajam A. S. ir nukentėjusiajai B. M.: „dabar tai (duomenys neskelbtini) plauks jūsų krauju, o iš namo liks pelenų krūva“, „na dabar už dujas jūs atsiimsite, liepsnosit“, „geriau aš tave stierva matysiu mirusią, negu su juo“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas padegti namą su name gyvenančiais A. S. ir B. M. gali būti įvykdytas, taip terorizavo A. S. ir B. M., grasindamas padegti juos ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar A. S. turtui veiką.

Be to, E. L. terorizavo žmogų, grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ar turtui, o būtent: 2014-02-10 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), B. M. ir A. S. gyvenamojo namo kieme, daužydamas namo langus, tyčia reikalavo B. M. atidaryti namo duris, jai atsisakius tai daryti, išsakė žodžius: „tai nori degti“, „aš eisiu naprolom, jei neišeisi-pleškėsit“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas padegti namą su name gyvenančiais A. S. ir B. M. gali būti įvykdytas, taip terorizavo A. S. ir B. M. grasindamas padegti juos ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar A. S. turtui veiką.

Be to, E. L. 2014-04-20 apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau kaip šešis kartus T. M. per petį, dešinę ranką, dešinę koją, nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinio alkūnkaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešinio peties srityje ir abiejose krūtinės ląstos pusėse, dėl dešinio alkūnkaulio lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir dėl pirmo nusikaltimo paaiškino, kad galėjo būti 2014 m. vasario 9 d., buvo vakaras, apie 21 val. B. M. ir A. S. adresą žinojo, kiek pamena (duomenys neskelbtini). Su savimi turėjo metalinį žibintuvėlį. Kadangi jis su B. M. bendravo anksčiau, norėjo su ja pasikalbėti, įteikti dovaną, bet A. S. neleido. Iš kišenės norėjo ištraukti žibintuvėlį, pasišviesti, nes buvo tamsu. Žodžius, kuriuos sakė, pripažįsta. Kai sakė tuos žodžius, B. M. ir A. S. buvo namo viduje, jis į namą nėjo. Nežino, kodėl jam papurškė dujų. Žinojo, kad B. M. ir A. S. kartu gyvena. Kai A. S. būdavo girtas, dar ne taip su juo kalbėdavo. Kai gavo dujų, supyko, todėl ir sakė, kad sudegins. Iki 2014 m. vasario 9 d. paskutinį kartą B. M. matė 2014 m. vasario 8 d., o A. S. tą pačią dieną, kai važiavo iš darbo. Galėjo pasakyti, kad plauks krauju, iš namo liks pelenų krūva, bet tikrai nebūtų taip daręs. Pasakė iš pykčio. Nukentėjusieji gal ir galėjo pagalvoti, kad grasinimus jis įvykdys. Dėl antro nusikaltimo paaiškino, kad 2014 m. vasario 10 d. nuėjo pas S. L., kad pakviestų jam B. M.. S. L. davė pinigų, nupirko degtinės, jiems begeriant pasakė, kad B. M. yra sumušta ir ji niekur neis. Būdamas girtas norėjo ją pamatyti, ar tikrai A. S. ją sumušė. Pabeldė į duris, praėjus 5 min. nuo beldimo, duris atidarė B. M.. Prašė, kad išeitų pasikalbėti. Iš pradžių sakė, kad durų nedarys, nes šalia buvo A. S., bet po to atidarė. Atidarius duris, pasakė du žodžius ir vėl gavo dujų. Tada metė jį ant žemės, pradėjo rišti jam rankas. B. M. ir A. S. gal ir galėjo bijoti jo, nors nesistengė jų įbauginti. Žinojo, kad A. S. nepageidauja jo apsilankymo, bet dėl B. M. norų nežino. Reikalavimas atidaryti duris buvo kaip prašymas, nepamena ką sakė. Galėjo pasakyti, kad padegs namą. Nukentėjusieji sako tiesą, nemeluoja. Blaivus nebūtų taip pasielgęs. Dėl trečios nusikalstamos veikos nurodė, kad šventė Šv. Velykas, ėjo pro T. M. sugyventinę, kuri šaukėsi pagalbos. B. M. nubėgo žiūrėti, kas ten vyksta. I. B. sakė, kad T. M. ją muša, o ji laukiasi. Pasivijo T. M. ir sumušė. Galėjo būti 2014 m. balandžio 20 d., viskas vyko prie geležinkelio. Mušėsi rankomis, po to pasiėmė pagalį. Sudavė T. M. gal 6 kartus. Pripažįsta, kad mušė, neneigia. Ar pagalį rado eidamas, ar pasiėmė jį iš daržinės, nepamena, tuo metu buvo tamsu. Prieš suduodamas pagaliu klausė T. M., kodėl mušė žmoną, jie apsižodžiavo ir taip gavosi. T. M. nubėgo į sodus, jis numetė pagalį ir grįžo. Įvykio metu buvo išgėręs. Nebūtų taip pasielgęs, jei būtų buvęs blaivus. Civilinio ieškinio neatlygino, bet jį pripažįsta. Supranta ką padarė, labai gailisi, daugiau taip nebedarys, norėtų kuo švelnesnės bausmės, žalą atlygins.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d., teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Dėl 2014-02-09 padarytos nusikalstamos veikos

Nukentėjusioji B. M. tyrimo metu parodė, kad 2014-02-09 apie 18.30 val. į mobilaus ryšio telefoną parašė E. L., kuris parašė, kad ateis pas ją. Pas ją jis atėjo apie 21 val. į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). E. L. pažįsta jau daug metų. Maždaug prieš keturis metus pradėjo kartu gyventi. Maždaug po kokio pusmečio tarp jų prasidėjo nesutarimai. E. L. nuolat reikalaudavo, kad jam duotų pinigų, o jeigu neduodavo, tai ją mušdavo. Taip jis elgdavosi nuolat. Ji pastoviai vaikščiojo su kraujosruvomis, prakirsta lūpa, be to, jis ją du kartus buvo sužalojęs peiliu. Vieną kartą dūrė į kairę ranką, o kitą kartą į dešinį šoną. Kadangi sužalojimai buvo nedideli, tai į medikus nesikreipė. Taip pat jis buvo sulaužęs šonkaulius, žandikaulį, kirviu yra perkirtęs galvą, sulaužęs kairės rankos pirštą. Dėl visų šių sužalojimų į medikus nesikreipė, policijai taip pat nepranešė, nes jo bijojo. 2012-02-13 jis buvo suimtas ir nuteistas. 2014-02-07 E. L. buvo išleistas iš įkalinimo vietos, tada pradėjo jai skambinėti iš savo telefono, sakė, kad grįžta į namus ir ateis pas ją su rožėmis. 2014-02-09 vakare apie 18.32 val. jis vėl paskambino jai į mobilaus ryšio telefoną, o jai neatsiliepus, atsiuntė SMS žinutę. Jis rašė, kad ateina jos pasiimti. Tą patį vakarą, maždaug apie 21 valandą išgirdo smūgius į kambario, kuriame ji gyvena su A. S., langą. Smūgiai buvo stiprūs. Ji suprato, kad tai E. L. ir išsigando, jog jis išdauš stiklą. E. L. jai liepė atidaryti duris, sakė, kad nori su ja pasikalbėti gražiuoju ir kad jai nieko nebedarys. Tikėdamasi, kad jis elgsis ramiai, atidarė namo duris. Vos tik jai pravėrus duris, jis sugriebė ją už chalato ir pradėjo temti į lauką ir pasakė: „o dabar ateik čia“. Jai pradėjus šaukti: „A.“, į kiemą išėjo A. S.. Po to pamatė, kad E. L. į savo džemperio kišenę įkišo ranką ir ją vėl ištraukė. Rankoje kažkas sublizgėjo. Manė, kad tai galėjo būti atsuktuvas, nes daiktas buvo gal kokių 15 cm ilgio, plonas ir blizgus. E. L. visą tą laiką keikėsi, vadino A. S. gaidžiu ir kitais įvairiais necenzūriniais žodžiais. A. S., bijodamas, kad E. L. jam neįdurtų, papurškė jam į veidą dujų. E. L. pradėjo bėgti link savo namų ir bėgdamas šaukė: „dabar tai (duomenys neskelbtini) plauks jūsų krauju, o iš namo liks pelenų krūva“. E. L. taip pat pasakė: „Geriau aš tave stierva matysiu mirusią, negu su juo“. Po E. L. išsakytų grasinimų ji tikrai išsigando. Ji bijojo, kad jis gali naktį grįžti ir padegti namą, todėl paskambino į policiją. Kitos dienos metu E. L. vėl skambinėjo, jai atsiliepus, E. L. pasakė, kad nori su ja susitikti, išgerti šampano, pasikalbėti, pasakė, kad jis ją susigražins net jeigu jam reikės apversti visus (duomenys neskelbtini) (1 t. 74, 83-86, 88 b. l.).

Nukentėjusysis A. S. tyrimo metu parodė, kad B. M. pažįsta apie 10 metų. Su ja pradėjo kartu gyventi prieš metus laiko, gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), jo namuose. E. L. pažįsta nuo mažų dienų. Kiek žino iš B. M., ji gyveno su E. L. apie du metus, kiek ji pasakojo, kol gyveno su E. L., nuolat buvo mušama. Po E. L. sugrįžimo į laisvę, jis, būdamas namuose, praktiškai eina miegoti su drabužiais, kad būtų pasiruošęs jo apsilankymui. 2014-02-09 apie 21 val. su B. M. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), snaudė ant lovos, buvo apsirengęs. Išgirdo stiprų bildesį į langą, B. M. net pašoko iš išgąsčio. Ji priėjo prie lango, atitraukė užuolaidą ir, pamačiusi E. L., paklausė, ko jam reikia. Jis pradėjo reikalauti atidaryti duris, nes jis nori su ja pasikalbėti, sakė, jei neatidarys durų, tai jis įeis į namą kartu su durimis ir tada bus blogai. Tada B. M. priėjo prie durų, jis stovėjo jai už nugaros, buvo pasiruošęs E. L. puolimui. Manė, kad E. L. iš lauko pusės buvo atrėmęs koją į duris, nes išgirdęs, kad yra rakinamos durys, jas taip patraukė ant savęs, kad ji vos neišlėkė kartu su durimis į lauką. E. L. stovėjo kieme, viena ranka užsimojo, buvo jau pasiruošęs smūgiui, o kita ranka kažko ieškojo kišenėje, tada pamatė, kad kišenėje kažkas sublizgėjo, tai galėjo būti atsuktuvas ar peilio geležtė. Supratęs, kad gresia pavojus, jis papurškė E. L. į akis dujų. Jis puolė trinti akis, tada pabėgo, dar bėgdamas šaukė: „Na dabar už dujas jūs atsiimsite, liepsnosit“ (1 t. 94-97,103-105 b. l.).

2014-02-09 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini) (1 t. 72-73 b. l.).

2014-03-27 garso įrašo apžiūros protokole aprašytas nukentėjusiosios B. M. pokalbis su pagalbos centro darbuotoju, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji kvietė į pagalbą policijos pareigūnus (1 t. 127-130 b. l.).

Iš kompaktinės plokštelės analizės, Šiaulių apskrities VPK tyrėjos tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuota telefoninių pokalbių analizė, matyti, kad E. L. laikotarpyje nuo 2014-02-07 iki 2014-02-10 nuolat skambinėjo ir rašė sms žinutes B. M. (1 t. 136-141,142-146 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris terorizavo žmogų grasindamas padegti ar padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ar turtui. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad grasinimas buvo konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Nagrinėjant bylą teisme, pats kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, davė išsamius paaiškinimus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad įvykio vakarą buvo atvykęs pas nukentėjusiuosius, išsakė jiems grasinančius žodžius, teigdamas, kad juos padegs ir jie liepsnos, taip pat nurodė, kad įvykio metu buvo supykęs ant nukentėjusiųjų, pripažino ir tai, kad nukentėjusieji jo galėjo bijoti. Pažymėtina ir tai, kad tokius jo paaiškinimus patvirtina ir tyrimo metu apklausti nukentėjusieji – B. M. ir A. S., kurie nurodė, kad 2014-02-09, jiems būnant namie, atėjo E. L., išsakė jų atžvilgiu grasinimus padegti namus, nurodė, kad padegs namą kartu su nukentėjusiaisiais, teigė, kad kaltinamojo bijojo, galvojo, jog tokius grasinimus E. L. gali iš tiesų įvykdyti. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis buvo neblaivus, piktas, agresyviai nusiteikęs, terorizavo išsakydamas grasinančius žodžius. Įvertinus tai, kad kaltinamasis įvykio metu supykęs, nesivaldė atitinkamoje situacijoje, nukentėjusiesiems grasino žodžiais, darytina išvada, jog kaltinamojo grasinimas padegti nukentėjusiuosius – B. M., A. S., bei jų namus buvo konkretus ir realus. Esant šiems įrodymams, kaltinamojo E. L. kaltė dėl žmogaus terorizavimo grasinant padegti ar padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ar turtui visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2014-02-10 padarytos nusikalstamos veikos

Nukentėjusioji B. M. tyrimo metu parodė, kad 2014-02-10 dienos metu E. L. vėl nuolat skambinėjo. Vakare jis gėrė pas jos draugę S. L.. Maždaug apie 23.30 val. paskambino S. L. ir pasakė, kad ateina E. L.. Ji vos tik spėjo užsivilkti chalatą, išgirdo beldimą į kambario langą. Pratraukusi užuolaidą, pamatė E. L.. Jis buvo labai girtas. Tai suprato iš balso. Jis prašė išeiti į kiemą ir su juo pasikalbėti. Ji atsakė, kad niekur neis, su juo nesikalbės. Jis labai supyko ir pasakė: „tai nori degti“. Bijodama, kad jis tikrai taip nepasielgtų, nutarė jį sulaikyti ir priduoti policijai. Pasiėmusi dujų balionėlį, nuėjo prie durų, jas atidarė. E. L. jau stovėjo prie durų. Nelaukdama kol jis puls, purškė jam dujas į veidą. A. S. pavyko skuduru surišti jam rankas (1 t. 83-86, 88 b. l.).

Nukentėjusysis A. S. tyrimo metu parodė, kad 2014-02-10 visą dieną dirbo, į namus grįžo maždaug po 16 val. B. M. buvo namuose, ruošė vakarienę. Jai vėl kas pusvalandį skambino E. L., vėl reikalavo susitikti, o jei ji neis, sakė: „Aš eisiu naprolom, jei neateisi – pleškėsit“. Apie 23.30 val. išgirdo bildesį į langą. Už lango stovėjo E. L., šaukė B. M., kad ji ateitų, atidarytų duris. Kadangi E. L. jau įkyrėjo, jis pasakė B. M., kad ši atidarytų duris, bet paliktų tarpą. Kol ieškojo batų, girdėjo, kad ji su juo kalbasi. Po kelių minučių jau išgirdo, kad E. L. balso tonas pakilo, tada išgirdo B. M. šauksmą, ji kvietė jį vardu, šaukė: „Žiūrėk, kas dabar darosi“. Jis išbėgo ir pamatė, kaip ji tempia laukines duris į save, o E. L. į save, jam B. M. jau buvo papurškusi dujų. Bandė išvaryti E. L., su juo grūmėsi, jį prispaudė prie sienos, B. M. atnešė kažkokį skudurą, kuriuo surišo E. L. rankas (1 t. 94-97, 103-105 b. l.).

Liudytoja S. L. tyrimo metu parodė, kad B. M. pažįsta apie 15 metų, ji yra jos draugė. E. L. pažįsta nuo vaikystės. Kol jie gyveno kartu, tuos metus atsimena kaip košmarą. B. M. buvo nuolat mušama, gąsdinama. Jai buvo prakirsta galva, E. L. puolė ją su kirviu. Buvo ją supjaustęs peiliu, sulaužęs šonkaulius. B. M. negalėjo jo palikti, nes buvo prigąsdinta. Pati matė, kaip E. L. kelis kartus mušė B. M., bet nieko negalėjo padaryti, tik šaukė, kad jis ją paleistų, nes pati jo bijojo. E. L. dienos metu kaime nepasirodo, tik naktį ar sutemus. Nuolat nešiodavosi atsuktuvą, buvo teistas už smurtinius nusikaltimus, jo bijojo ir bijo visas kaimas. Kol E. L. atlikinėjo bausmę, nuolat terorizavo B. M. skambučiais. Kai ji neatsiliepdavo, jis jai skambindavo, jai asmeniškai buvo sakęs, kad sukapos B. M., mėsgalius išmėtys po kaimą, nukirs abiems su A. S. galvas, kad jos motina nenuvažiuos iki darbo, jos dukrai ką nors padarys, B. M. su A. S. padegs miegančius namuose. 2014-02-10 į namus, esančius (duomenys neskelbtini) maždaug apie 22 ar 22.30 val., atėjo E. L., jis jau buvo neblaivus. Jis atėjo pas ją su prašymu, kad padėtų jam susitaikyti su B. M.. Ji jam pasakė, kad nepadės, ji jau gyvena su A. S., ji tikrai pas jį negrįš po tokio gyvenimo su juo. Po gimtadienio buvo likęs degtinės butelis, tai su E. L. išgėrė po kokius 100 g ir jis išėjo. Kur jis išėjo, jai nepasakė. Kai E. L. išėjo, po kokių 10 minučių išgirdo triukšmą, kuris sklido iš B. M. ir A. S. namų, esančių kaimynystėje, (duomenys neskelbtini) Pasižiūrėjusi pro langą, pamatė, kad pas A. S. dega šviesa koridoriuje ir kieme vyksta kažkoks sambūris. Kai nuėjo iki jo namų, jau buvo atvažiavęs pareigūnų ekipažas. E. L. bijo visas kaimas, jis yra neprognozuojamas žmogus, ypač kai yra neblaivus (1 t. 106-108 b. l.).

2014-02-11 alkoholio matuoklio parodymų kvite nurodyta, jog E. L. 00.54 val. nustatytas 2,92 promilių girtumas (1 t. 79 b. l.).

2014-03-27 garso įrašo apžiūros protokole aprašytas nukentėjusiosios B. M. pokalbis su pagalbos centro darbuotoju, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji kvietėsi pagalbą dėl E. L. veiksmų (1 t. 127-130 b. l.).

Iš kompaktinės plokštelės analizės, Šiaulių apskrities VPK tyrėjos tarnybinio pranešimo, kuriame užfiksuota telefoninių pokalbių analizė, matyti, kad E. L. laikotarpyje nuo 2014-02-07 iki 2014-02-10 nuolat skambinėjo ir rašė sms žinutes B. M. (1 t. 136-141,142-146 b. l.).

Kaltinamojo E. L. kaltė terorizavus nukentėjusiuosius, sakant nukentėjusiesiems „tai nori degti“, „aš eisiu naprolom, jei neišeisi-pleškėsit“, įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Kaltinamasis E. L. savo kaltę taip pat pripažino, jo paaiškinimus patvirtina ir kita bylos medžiaga: nukentėjusiųjų duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, liudytojos S. L. parodymai, taip byloje esanti garso įrašo analizė, kuri rodo, kad dėl E. L. veiksmų nukentėjusioji kvietėsi pagalbą. Ištyrus bylos aplinkybes, nustatyta, kad kaltinamasis, (duomenys neskelbtini), grasindamas padegti nukentėjusiuosius ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar A. S. turtui veiką, išsakydamas grasinančius žodžius, lankydamasis nukentėjusiųjų gyvenamojoje zonoje, juos persekiodamas, terorizavo nukentėjusiuosius, keldamas grėsmę jų saugumui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymus, jo grasinamieji žodžiai galėjo būti realūs, nes E. L. seniau ne kartą yra smurtavęs B. M. atžvilgiu, taip pat ne kartą baustas už įvairius nusikaltimus, todėl nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą galvoti, jog tokius grasinimus E. L. gali iš tiesų įvykdyti. Dėl tokių priežasčių kaltinamojo E. L. kaltė dėl 2014-02-10 žmogaus terorizavimo grasinant padegti ar padaryti kitokią pavojingą veiką gyvybei, sveikatai ar turtui visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Nukentėjusysis T. M. tyrimo metu parodė, kad 2014-04-20 apie 18.50 val. jis iš savo namų, esančių sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) kaime, lydėjo savo draugę I. B.. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie ten esančio pašto, jie apsipyko, konfliktavo žodžiu. Jie tik apsižodžiavo, todėl jis nusprendė eiti namo vienas, apsisuko ir tada pamatė, kad prie I. B. pribėgo B. M., kuri buvo neblaivi. Jis, eidamas į namus, išgirdo, kaip B. M. sušuko: „E.“. Jis toliau ėjo, nematė, ką jos daro. Priėjęs prie plento, gavo smūgį iš nugaros, sudavė per dešinį petį, po to gavo smūgį į kairį petį. Pargriuvo ant žemės, gulėjo ant nugaros, tada gavo smūgį į dešinę koją, kadangi dešine ranka dengė galvą, gavo 2 smūgius į dešinę ranką. Jį mušė medine lazda, tikriausiai E. L., pats vyro veido neįsidėmėjo. Kad tai padarė E. L. jam pasakė mamos kaimynas G. E. L. veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą ir nepatogumus, civilinio ieškinio nereiškia (2 t. 13, 17-18 b. l.).

Liudytoja I. B. tyrimo metu parodė, kad 2014-04-20 kartu su sugyventiniu T. M. ėjo į namus iš jo mamos. Abu buvo neblaivūs. Kadangi T. M. dar norėjo pasilikti, o ji norėjo grįžti į namus, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie tik apsižodžiavo, jokio fizinio smurto jos atžvilgiu T. M. nenaudojo, nestumdė, už plaukų netampė. Žodinio konflikto metu prie jų pribėgo B. M., ji buvo neblaivi, matyt jai pasirodė, kad tarp jų su T. M. kažkas vyksta. T. M. apsisuko ir išėjo, o ji kartu su B. M. nuėjo iki jos, t.y. (duomenys neskelbtini) Pas B. M. kieme buvo E. L. mama ir tėvas, E. L. nebuvo, jis atėjo kažkur po 10-15 minučių. E. L. buvo išgėręs, kad turėtų rankose lazdą ar kitą įrankį, to ji nematė. Kartu su B. M., E. L. ir jo tėvais prabuvo kažkur apie 30 minučių. Buvo prašiusi E. L. parnešti iš parduotuvės cigarečių ir degtinės. Išgėrusi alkoholio grįžo į namus. Tą dieną E. L. neprašė, kad jis sumuštų T. M.. T. M. prieš ją nenaudojo smurto. Ji nesilaukia (2 t. 19-21 b. l.).

Liudytojas E. M. tyrimo metu parodė, kad E. L. yra jo sūnus, nors turi kitą pavardę. Jis atsisako duoti parodymus (2 t. 22-23 b. l.).

Liudytoja A. L. tyrimo metu parodė, kad E. L. yra jos sūnus. Atsisako duoti parodymus (2 t. 24-25 b. l.).

Liudytoja B. M. tyrimo metu parodė, kad E. L. yra jos sugyventinis, todėl ji atsisako duoti parodymus prieš jį. Nori tik pasakyti, kad ji kartu su E. L. ir jo tėvais 2014-04-20 šventė Velykas, visi sėdėjo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) Ji buvo kieme, kai pamatė konfliktuojančius I. B. ir T. M., jie šaukė vienas ant kito. Tą dieną vartojo alkoholį, todėl jai pasirodė, kad T. M. mušė I. B.. Ji pribėgo prie jų, o T. M. tuo tarpu apsisuko ir nuėjo. Ji pašaukė E. L., jis nubėgo į tą pusę, kur nuėjo T. M.. Ji kartu su I. B. parėjo namo (2 t. 26-27 b. l.).

Liudytoja E. M. tyrimo metu parodė, kad 2014-04-20 švęsti Velykų atėjo jos sūnus T. M. su sugyventine I. B., jie ją taip vadina, nors jos vardas Ingrida. Jie prabuvo pas ją visą dieną. Išėjo apie 18 val., abu buvo neblaivūs. Už kokių 15-20 minučių parbėgo T. M., jis parbėgęs pargriuvo ant žemės, pasakė tik tiek, kad jį sumušė. Sakė, kad nejaučia dešinės rankos, kad mušė su pagaliu. Ji iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Sumušimo fakto ji nematė. I. B. nesilaukia, apie tai jai nieko nesakė (2 t. 28-29 b. l.).

Liudytojas G. R. tyrimo metu parodė, kad 2014-04-20 kažkur apie 18 val. kartu su žmona ėjo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Eidamas pamatė T. M. ir jo sugyventinę I., jie ėjo netoli namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šalia bėgių. Matė, kad jie pykstasi, tarp jų vyko žodinis konfliktas, jokio fizinio smurto nebuvo, niekas nieko nemušė, nestumdė, netempė už plaukų. Tada pamatė, kaip T. M., kalbėdamas telefonu, apsisuko ir nuėjo. Paėjęs pamatė, kaip iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo išbėgo E. L., kaime jį vadina M., kokia jo tikra pavardė, jis nežino. Jis rankose turėjo medinį pagalį. Jis nubėgo ten, kur nuėjo T. M.. Kas vyko toliau, jis nematė, nes toje vietoje yra daug krūmų, jie užstojo visą vaizdą. Po žodinio konflikto prie I. B. priėjo kažkokia moteris ir jos kartu nuėjo į namo ((duomenys neskelbtini)) kiemą (2 t. 30-31 b. l.).

2014-04-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini), sudarytas įvykio planas (2 t. 10-12 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 674/14(04) nurodyta, kad T. M. padaryti sužalojimai: dešinio alkūnkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio peties srityje ir abiejose krūtinės ląstos pusėse. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. T. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio alkūnkaulio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasėkoje, paveikus dešinį petį, dešinį dilbį ir abi krūtinės ląstos puses. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (2 t. 44 b. l.).

2014-04-20 alkoholio matuoklio parodymų kvite nurodyta, jog E. L. 23.34 val. nustatytas 0,80 promilių girtumas (2 t. 87 b. l.).

Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, smurtavęs prieš nukentėjusįjį, be to, tokius jo paaiškinimus, duotus teisme, patvirtina ir kita bylos medžiaga – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada. Ištyrus bylos aplinkybes, nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, tyčia sudavė mediniu pagaliu ne mažiau kaip šešis kartus T. M. per petį, dešinę ranką, dešinę koją, nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: dešinio alkūnkaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešinio peties srityje ir abiejose krūtinės ląstos pusėse. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad T. M. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, kaltinamojo E. L. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmė ir jos skyrimas

Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas E. L. bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. E. L. padarė tris nusikalstamas veikas, viena jų priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kitos dvi priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (2 t. 46-56 b. l.), kas remiantis BK 27 str. 1 d., pripažįstama nusikaltimų recidyvu, anksčiau baustas administracine tvarka (2 t. 68-71 b. l.), nedirbantis (2 t. 64 b. l.), neregistruotas Lietuvos darbo biržoje (2 t. 66 b. l.). Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas E. L. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į E. L. bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2014-02-10 23.58 val. iki 2014-02-12 14.10 val. (1 t. 159, 172 b. l.) ir nuo 2014-04-20 23.10 val. iki 2014-04-22 13.55 val. (2 t. 86, 95 b. l.), viso 4 paros.

Kaltinamajam E. L. paskirtos kardomosios priemonės – periodinė registracija policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 160,61 Lt civilinį ieškinį už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkinamas visiškai. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo T. M. sveikatai buvo padaryta E. L. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 160,61 Lt – priteistina iš kaltinamojo E. L. (2 t. 34-35, 36 b. l.).

Daiktinis įrodymas – 3 kompaktinės plokštelės, saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį (2014-02-09) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį (2014-02-10) ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir subendrintą bausmę E. L. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę E. L. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. L. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į E. L. bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-02-10 23.58 val. iki 2014-02-12 14.10 val. ir nuo 2014-04-20 23.10 val. iki 2014-04-22 13.55 val., viso 4 paras.

Kaltinamajam E. L. paskirtas kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 160,61 Lt civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš E. L. priteisti 160,61 Lt civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Daiktinį įrodymą – 3 kompaktines plokšteles, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė