Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Dariaus Kantaravičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme skiriant intensyvią priežiūrą bei nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai), per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 14 d. 4.20 val. iki 2020 m. lapkričio 14 d. 12.35 val., iš viso – viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinta.

Civilinės ieškovės ADB „G“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir iš kaltinamojo A. P. priteista 5269,84 eurų turtinės žalos atlyginimas ADB „G“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2020 m. lapkričio 14 d. apie 3.50 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, išdaužė UAB „O“ priklausančio automobilio „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinių dešinės pusės durelių mažąjį trikampį stiklą, įsibrovė į automobilio saloną ir iš automobilio vidaus atkėlus variklio dangtį, pagrobė du šio automobilio priekinius žibintus su keturiais valdymo blokais, bendros 4373,49 eurų vertės.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, jog A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teistumus užsienio valstybėse, baustumus administracinėmis nuobaudomis bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog A. P. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, skiriant intensyvią priežiūrą ir nustatant jos sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde prašoma nuteistajam A. P. paskirti švelnesnę bausmę teigiant, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė tiek savo pobūdžiu, tiek savo trukme per griežtą bausmę, be to, už vieną nusikalstamą veiką skirtos net dvi bausmės, taip pat teismas pernelyg sureikšmino jo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo ir prokurorės atsiliepimo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. P. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo bei proporcingumo principų.

7. Sprendžiant klausimą dėl A. P. paskirtos bausmės pagrįstumo, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. A. P. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės. Už šį nusikaltimą A. P. paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri savo pobūdžiu yra griežtesnė nei baudos bausmė, bet švelnesnė nei arešto ar laisvės atėmimo bausmės.

10. Anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. P. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos trukmę atsižvelgė ir įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, buvo baigta. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, vertino ir tai, kad A. P. Lietuvoje anksčiau neteistas, eilę kartų baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu bei nuosprendžio priėmimo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 5, b. l. 154 - 170), įvertino ir tai, kad jis neįrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo Ambulatorinio skyriaus stebimųjų asmenų įskaitą (t. 5, b. l. 118), 2015 m. sausio 26 d. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinio psichikos sveikatos centre lankėsi. Diagnozė – (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 127), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-20/2021 nurodyta, kad A. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 5, b. l. 134), taigi, jis yra pakaltinamas.

11. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, nepagrįstai sprendė, kad jis teistas užsienyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, vertindamas šias asmenį charakterizuojančias aplinkybes, rėmėsi patikimais duomenimis, pateiktais iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo. Tai, kad į bylą nėra pateikti užsienio valstybėje priimti nuosprendžiai nepaneigia fakto apie asmens teistumus užsienyje. Be to, šio fakto nepaneigia ir nuteistojo skundo teiginys, kad jo manymu, tai nebuvo baudžiamieji nuosprendžiai, o tik administraciniai nusižengimai. Tai, kad padarytos veikos užsienyje buvo nusikalstamos patvirtina minėto registro išrašo duomenys apie nusikalstamų veikų pobūdį (vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis) ir už jas skirtos sankcijos, kurios savo pobūdžiu susijusios su laisvės atėmimu, skirti probacijos laikotarpiai (t. 5, b. l. 146-152). Pažymėtina, kad teistumus užsienyje apylinkės vertino tik kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę, kadangi teistumų užsienyje nepripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

12. Kaip minėta, nuteistajam skirta savo pobūdžiu griežtesnė bausmės rūšis nei bauda. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai nurodytos aplinkybės kodėl ši bausmės rūšis nagrinėjamu atveju nebuvo skirta, o būtent nurodyta, kad A. P. nors yra sveikas, jauno ir darbingo amžiaus, tačiau oficialiai niekur nedirba. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jam piniginės sankcijos niekada nebuvo skirtos ir dėl to nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, kad jis nemoka baudų, tačiau šiuos jo skundo argumentus paneigia į bylą pateiktas išrašas iš administracinių nusižengimų registrų apie A. P. padarytus administracinius nusižengimus per pastaruosius 5 metus (t. 5, b. l. 154 - 170). Šiame išraše atsispindi už ką, kada ir kokios skirtos piniginės baudos už padarytus administracinius nusižengimus bei jų įvykdymas, o būtent nagrinėjamu atveju nurodyta, kad duomenų apie skirtų baudų sumokėjimą nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad turi skolų, reikalų su antstoliu (t. 5, b. l. 74). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei tai, kad iš A. P. yra priteista ir 5269,84 Eur turtinės žalos atlyginimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudos bausmė nuteistajam nebuvo skirta pagrįstai.

13. Apeliaciniame skunde ginčijama ir skirtos bausmės trukmė. BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nagrinėjamu atveju nuteistajam skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri savo trukme yra didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas skirtos bausmės rūšį ir jos trukmę, pagrįstai nurodė, kad nors A. P. ir prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, tačiau tokią poziciją išreiškė tik baigiamojoje baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo stadijoje. Kaip jau minėta, byloje yra patikimų duomenų apie jo teistumus dėl vagysčių užsienyje, taip pat, kad Lietuvoje eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, nemoka jam paskirtų administracinių baudų, o visa tai pagrįstai leidžia vertinti A. P. kaip asmenį, kuris nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos ir savo veiksmų nevertina kritiškai, neįvertina savo netinkamo elgesio pasekmių ir nedaro išvadų po skiriamų švelnesnių sankcijų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo nusikalstama veika nulemta jau susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Taigi pripažinti, kad už nusikalstamą veiką apeliantui bausmė paskirta neteisingai ar yra aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek A. P., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra.

14. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad už vieną jo padarytą nusikalstamą veiką yra paskirtos dvi bausmės. Pažymėtina, kad bausmių rūšys yra įtvirtintos BK 42 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai; bauda; laisvės apribojimas; areštas; terminuotas laisvės atėmimas; laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Priešingai nei nurodo apeliantas, skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta viena bausmė – laisvės apribojimas. Šios bausmės rūšies nuostatos įtvirtintos BK 48 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Skundžiamu nuosprendžiu A. P. buvo paskirta intensyvi priežiūra nustatant, kad jis turi būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val. Taip pat aptariamo straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus, numatytus šios dalies 1-5 punktuose, kas ir buvo padaryta, o būtent, A. P. buvo skirti įpareigojimai numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, ir 4 punktuose, taigi nuteistajam skirta intensyvi priežiūra bei paskirti įpareigojimai nagrinėjamu atveju nėra antra bausmė.

15. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. P. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymu, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.