- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-327-175/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00695-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algerdas Urbšys
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimo T. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimu T. P. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 5000 (penkių tūkstančių) litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo. T. P. nubaustas už tai, kad jis 2014-01-19, apie 9.58 val., ties (duomenys neskelbtini), Kaune, vairavo automobilį „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį AB DNB Lizingas, išnuomoto D. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 0,89 promilių girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros dokumento ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) viršininkas apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą pakeisti ir T. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, skirti 5000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 33 straipsnio 2 dalimi nuobaudas subendrinti ir T. P. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 5000 Lt baudą su transporto priemonės konfiskavimu.
Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, o būtent į tai, kad asmuo yra periodiškai traukiamas administracinėn atsakomybėn už įvairius pažeidimus. Taip pat pažymima, kad T. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už pažeidimus, priskiriamus prieš šiurkščių pažeidimų, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės (nuobaudos) nebuvo efektyvios, iš jų jis nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, išvadų, jog būtina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų teisės pažeidimų, nedaro. Apelianto įsitikinimu šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus griežtesnę nuobaudą.
Atsiliepimas
AB DNB lizingas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmos instancijos teismas nutarime pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti transporto priemonės konfiskavimą, su teismo argumentais sutinka visiškai. Nurodo, kad apeliacinio skundo tenkinimas ir transporto priemonės konfiskavimas realiai reikštų ne griežtesnės nuobaudos skyrimą T. P., bet administracinės atsakomybės taikymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims – AB DNB lizingui ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad nei AB DNB lizingas, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra susiję su pažeidėjo netinkamu elgesiu ir pažeidimo padarymu, o tai yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės, kuri nepriklauso administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui, konfiskavimo.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014-02-07 nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius materialinės teisės normas, tinkamai įvertinus ir ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, neprieštarauja teismų praktikai, todėl jį keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti neskiriant alternatyvios papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo. Apeliantas skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad administracinės nuobaudos sugriežtinimas pasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad transporto priemonės konfiskavimas iš esmės apribotų trečiojo suinteresuoto asmens įgytas realias teises, šiurkščiai pažeistų konstitucinį asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą, sukeltų didžiulę žalą bendrovei. Nutarime teisingai nustatyta, kad bendrovė nėra atsakinga dėl pažeidimo padarymo nuomotojui išnuomotu ir pažeidėjui nuomotojo perduotu automobiliu. Akcentuoja, kad teismas turi diskrecijos teisę neskirti automobilio konfiskavimo ir šiuo atveju teismas pagrįstai pripažino, kad automobilio konfiskavimas nepasieks tikslo, kuriam pasiekti turi būti skirta administracinė nuobauda. Transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga sankcija bylos baigtimi suinteresuotų asmenų atžvilgiu ir administracinės nuobaudos tikslo nepasiektų. Papildomos sankcijos adresatas būtų ne pažeidėjas, o tretysis asmuo, kuris nėra atsakingas už pažeidimo padarymą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde pažeidimų kvalifikavimas, kaltės klausimas nėra ginčijami, todėl aukštesnysis teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu neskirti transporto priemonės – automobilio „Fiat 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir prašo minėtą transporto priemonę konfiskuoti.
Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo, skundžiamo nutarimo motyvus, neturi pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra būtinas siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, o konfiskavus transporto priemonę būtų neužtikrinta sąžiningo trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga.
Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Fiat 500“ priklauso AB DNB lizingas. Minėta įmonė automobilį lizingo sutarties pagrindu perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 42-45). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-18 automobilio nuomos ir paslaugų sutarties pagrindu minėtą automobilį išnuomojo privačiam fiziniam asmeniui D. M. (b. l. 46). Pastebėtina, kad sutartyje yra aiškiai apibrėžtos automobilio eksploatavimo sąlygos, tame tarpe ir reikalavimas be raštiško automobilio nuomotojo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sutikimo neperleisti savo teisių ir pareigų pagal sutartį kitam asmeniui. Paminėtų faktinių aplinkybių pagrindu pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio savininkas šiuo atveju nėra atsakingas už automobilio panaudojimą teisės pažeidimui daryti, kadangi automobilis buvo perduotas naudotis aiškiai apibrėžiant tokio naudojimosi ribas ir pagrįstai tikintis, kad automobilio nuomininkas D. M. nustatytų reikalavimų laikysis ir automobiliu naudosis taip, kaip nustatyta sutarties šalių. Šiuo atveju automobilio savininkas neturėjo realios galimybės kontroliuoti automobilio faktinio naudojimo, kadangi, kaip jau minėta, automobilio naudojimo tvarka ir sąlygos buvo aiškiai apibrėžtos šalių pasirašytoje sutartyje. Duomenų apie tai, kad automobilio savininkas žinojo ir galėjo žinoti, jog D. M. nevykdė savo įsipareigojimų ir automobilį perdavė kitam, sutartyje nenurodytam asmeniui, byloje nėra, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad automobilio savininkas, įvertinus tarp šalių susiklosčiusių santykių specifiką, yra atsakingas už tai, kad automobilis buvo naudojamas pažeidimui daryti.
Šalies argumentai
Apeliantas savo prašymą skirti transporto priemonės konfiskavimą iš esmės motyvavo tuo, kad transporto priemonės konfiskavimas yra būtina priemonė pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus tikslus. Jokių kitų argumentų, kodėl turėtų būti konfiskuojama pažeidėjui nepriklausanti transporto priemonė, apeliantas nenurodo. Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad T. P. charakterizuojamas ne itin teigiamai, ne kartą baustas administracine tvarka, jam taikytos įvairių rūšių administracinės nuobaudos, tačiau šiuo konkrečiu atveju paminėtos aplinkybės nelaikytinos besąlygišku pagrindu skirti transporto priemonės konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 129 straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta kaip papildoma nuobauda, kuri gali būti skiriama kartu su bauda. Teismas, įvertinęs visų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, gali transporto priemonės ir nekonfiskuoti, jei nustato, kad aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus tik pagrindinę nuobaudą – piniginę baudą. Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas, įvertinęs tai, kad T. P. dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, transporto priemonė jam nepriklauso, o buvo perduota naudotis D. M. be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios, padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus maksimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatytą piniginę baudą. Paskyrus ir papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą neigiamos pasekmės išimtinai kiltų ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui T. P., o bendrovėms DNB lizingas bei „(duomenys neskelbtini)“, kurios dėl neteisėto transporto priemonės naudojimo nėra atsakingos. Tokiu būdu būtų iškreipta ne tik administracinės atsakomybės esmė, bet ir ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas siekis nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Apeliantas, tvirtindamas, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju yra būtina administracinė nuobauda, nepateikia jokių svarių argumentų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad itin griežta piniginė bauda nebus pakankamai efektyvi poveikio priemonė siekiant paveikti pažeidimą padariusį asmenį. Pažymėtina tai, kad, nors T. P. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, už KET pažeidimą baustas tik vieną kartą, jam anksčiau skirtos piniginės baudos buvo žymiai mažesnės, negu paskirta skundžiamu nutarimu, todėl manytina, kad šiuo atveju itin griežtos administracinės nuobaudos – maksimalios piniginės baudos paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turės poveikį ir padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai įvertino T. P. asmenybę charakterizuojančius duomenis, vertindamas įrodymus bei individualizuodamas administracinę nuobaudą įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.