Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei ir Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei – Vasiljevienei, atsakovui B. R., nedalyvaujant tretiesiems asmenims V. K., S. K., M. R., S. Ž., P. K., B. R., R. B., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neteisėtai pastatytų statinių ir savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsako­vui B. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovo nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A, Kaune, pastatytas savavališkas statinys - betoniniai pamatai ir keramikinių blokelių sienos - 23,00 kv. m, sienų aukštis ~ 2,43 m. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas kartu su Lietuvos Respublika, kur Lietuvos Respublikai priklauso 261/679 žemės sklypo dalis ir atsakovui - 418/679 dalis. Valstybinės žemės patikėtinis - trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (LR Žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.). Dėl šio statinio 2011-04-08 atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas (I t., b.l. 24, 25), o 2011-04-11 - reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti, reikalavimo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012-01-11 (I t., b.l. 26). Atsakovas per nustatytą terminą negavo statybą leidžiančio dokumento ir neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima, šios savavališkos statybos padariniai šalintini įpareigojant atsakovą per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Teismo išvada grindžiama šiais įrodymais ir motyvais.

Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Iš 2011-04-08 surašyto savavališkos statybos akto Nr. SSA-20-110408-00042 matyti, kad ginčo statinys, esantis adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A, Kaune, pastatytas be statybą leidžiančio dokumento ir ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas įgijęs žemės sklypą su statiniais savo nuosavybėn iš ankstesnio savininko perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir statinių statybą vykdžiusio asmens teisės į pastatytų statinių įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių šalinimą (CK 4.48 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad jeigu statinys yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama, o teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.103 str.). Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo. Todėl savavališkos atsakovui priklausančios statybos padariniai šalintini pagal galiojančią Statybos įstatymo 28 str. redakciją, nepriklausomai nuo to kada statinys buvo pastatytas. Todėl teismas laiko, kad šiuo atveju nėra reikšmingos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ginčo statinys buvo pastatytas Panemunės butų ūkio valdybos apie 1966 metus. Be to, laikytina, kad atsakovas prašydamas leisti įteisinti savavališkai pastatytą statinį, pripažįsta, kad savavališkai pastatytas statinys vis dėlto priklauso jam.

Statybos įstatymo 28 str. 7 d. numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą - statinio nugriovimą, bet ir atsakovo prašomą taikyti būdą – savavališkų statinių įteisinimą. Pagal Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Ginčo statinys, kuriam surašytas savavališkos statybos aktas, yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, kadangi jis pastatytas mieste (2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“), kurio statybą leidžiantis dokumentas šiuo metu yra rašytinis įgaliotų valstybės tarnautojų pritarimas supaprastintam nesudėtingų statinių projektui (Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“). Byloje nėra ginčo, kad tokio pobūdžio statyba šiame žemės sklype yra galima, teismas taip pat neturi duomenų, kad tokia statyba neprieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Todėl atsižvelgiant į tai, kad savavališka statyba nesukėlė jokių sunkių padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, kad šis statinys stovi jau labai ilgą laiką, bei į tai, kad atsakovas ketindamas įsiteisinti savavališką statybą jau kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę gauti statybą leidžiantį dokumentą statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti (I t., b.l. 169), taip pat į tai, kad ieškovas yra parengęs žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ribų pakeitimo schemą (pagal kurią ginčo statinys patenka į vieną, tik atsakovui nuosavybės teise priklausantį, žemės sklypą I t., b.l.80), teismas pripažįsta, jog susiklosčiusioje situacijoje tinkamas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, atitinkantis visų procese dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principo nuostatas, būtų - leisti atsakovui pasinaudoti įstatyme numatyta teise per atitinkamą terminą įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Tuo tarpu reikalavimas nugriauti būtų neproporcingas padarytam įstatymų pažeidimui. Todėl, įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir atsakovas įpareigotinas per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkio paskirties pastatui (betoniniai pamatai ir sienos iš plytų ir keramikinių blokelių), kuris pastatytas žemės sklypuose adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A, Kaune. Jeigu per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą atsakovas B. R. šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis įpareigotinas savo lėšomis nugriauti nurodytą statinį ir sutvarkyti statybvietę (LR Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.).

Nepaisant to, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas pripažįsta, kad ieškinio pagrindu priimant tokį sprendimą neteisėtos ir savavališkos statybos padariniai yra pašalinami ir tai reiškia, kad ieškinio tikslai yra pasiekti, o dėl visų su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas atsakovas, kuris per jam įstatymų suteiktą terminą nepašalino neteisėtos ir savavališkos statybos padarinių neteisminiu keliu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 77,68 Lt (CPK 96 str. 2 d.), ir 142 Lt dydžio žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio mokė­ji­mo ieškovas buvo atleistas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 269 str., 270 str. ir 273 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą B. R., a.k(duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkio paskirties pastatui (betoniniai pamatai ir sienos iš plytų ir keramikinių blokelių), kuris pastatytas žemės sklypuose adresu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) A, Kaune. Jeigu per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą atsakovas B. R. šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos jis privalo savo lėšomis nugriauti nurodytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, suteikti teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo B. R. patirtas išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo B. R., a.k(duomenys neskelbtini) 219,68 Lt (du šimtus devyniolika litų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.